ANTRASIS TARPTAUTINIS MARIJOLOGIJOS IR DEVINTASIS MARIJOS KONGRESAS ROMOJE Spausdinti
Parašė Tev. dr. Klemensas Žalalis, O.F.M.   

Paskutinę spalio mėn. savaitę, baigiant Marijos metus, Romoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai: Marijologijos ir Marijos.
Marijologijos kongresas, kuriame dalyvavo pasaulio žymiausieji teologai, prasidėjo spalio 24 d. Pijaus salėje. Didžiausia Romos salė nepajėgė sutalpinti susirinkusių žmonių. Kongresą atidarė popiežius Pijus XII, pasakydamas 15 min. kalbą per Castel Gandolfo radiją. Po to kard. A. Ottaviani, kongreso pirmininkas, atidarė patį suvažiavimą, ragindamas atstovus rimtai studijuoti Marijologijos klausimus. T. C. Balič, OFM, kongreso vyriausias sekretorius, lotynų kalba apibūdino visos savaitės programą. Sekė Romos miesto burmistro ir kelių ambasadorių sveikinimai.

Spalio 25 ir 26 dienomis 34 sesijų atstovai skaitė savo paskaitas, iš viso apie 300. Popiet tomis dienomis buvo pilnaties sekcijos. Pirmą darbo dieną atidarė kard. A. Piazza, kuris priminė Bažnyčios autoriteto svarbą ir marijologiniuose dalykuose. Mons. Parente apžvelgė dvi didžiąsias popiežių bules: "Ineffabilis Deus" (Nekalto Prasidėjimo dogmos paskelbimas i ir "Munificentissimus Deus" (Dangun Paimtosios dogmos paskelbimas).

Antrasis paskaitininkas buvo T. Van Hove, aiškinęs tikrą Nekalto Prasidėjimo prasmę. Baigdamas linkėjo, kad greit būtų paskelbtos kitos dvi dogmos: Marija atpirkimo dalininkė ir malonių dalintoja.

Trečias kalbėtojas, P. Nicolas, pabrėžė Marijos atpirkimą tobuliausiu būdu: ji kartu su Kristumi atpirko pasaulį.
Antroji kongreso diena, spalio 26 d., praėjo irgi pilna darbo ir paskaitų tiek atskirose sekcijose, tiek popietinėje bendroje, kuriai vadovavo Bareelonos arkivyskupas. Priešpiet "Ecclesia silens" sekcijoje kalbėjo T. Juozas Vaišnora, MIC, apie Nekalto Prasidėjimo kultą Lietuvoje. Bendroje sekcijoje kalbėjo keturi prelegentai apie Marijos privilegiją gimti be gimtosios nuodėmės.

Spalio 27 diena buvo paskirta vien tik pilnaties posėdžiams. Visi kalbėtojai svarstė sunkų klausimą: ar Mariją galėjo paliesti gimtoji nuodėmė.
Baigiantis šiam kongresui, spalio 28 dieną, dalyviai susirinko į vieną iš didžiausių Romos salių, šv. Antano universitete, pasiklausyti T. A. Bea kalbos apie šventraščio panaudojimą Nekalto Prasidėjimo dogmos bulėje. Po to kalbėjo Montrealio kardinolas Lėger, pavadindamas šį kongresą Marijos Karalienės suvažiavimu.

Po šių paskaitų ėjo diskusijos, kuriose tegalėjo dalyvauti profesoriai ir teologai. Jų pareiškimai bus išspausdinti kongreso darbuose.
Spalio 28 ir 29 dienomis Lietuvių Kunigų kolegijoje buvo lietuviams paskaitos. Kun. dr. Vyt. Balčiūnas, savo paskaitoje "Ypatingos Marijai teiktinos garbės pagrindas" iškėlė visas Marijos privilegijas, dėl kurių žmonės jai teikia ypatingą kultą. Dr. Zenonas Ivinskis leido klausytojams skraidyti per visą katalikybės laikotarpį Lietuvoje ir aiškiai pamatyti, kaip Marijos garbinimas Lietuvoje amžių bėgyje vystėsi ir didėjo. Rytojaus dieną kun. dr. Juozas Vaišnora, MIC, daug plačiau, negu itališkoje paskaitoje, išdėstė apie Nekaltai Pradėtosios kultą Lietuvoje. Neatvykus ketvirtam paskaitininkui, dr. Antanui Maceinai, jo pranešimą perskaitė kun. V. Balčiūnas, — apie Dangun Paėmimo dogmos aktualumą.

Marijos devintasis tarptautinis kongresas prasidėjo spalio 29 dieną. Marijologijos suvažiavime dalyvavo mokslo žmonės ir gvildeno įvairius teologinius klausimus. Marijos kongrese dalyvavo visi, kurie norėjo vienu ar kitu būdu išreikšti Nekaltai Pradėtosios garbę. Kard. J. Pizzardo atidarė šį kongresą Dvylikos Apaštalų Bazilikoje, iškeldamas Marijos dorybes. Baigdamas ragino visus melstis, kad pavergtos ir persekiojamos tautos greitai atgautų laisvę, taiką ir ramybę. Popiet prasidėjo įvairių sekcijų paskaitos. Jos truko visą šeštadienio — spalio 30 — priešpietį. Tai dvi konferencijos dienos, kurios ragino tikinčiuosius į Marijos pamaldumą.

Spalio 30 d. popiet ir vėl Pijaus salėje netilpo žmonės; visi norėjo dalyvauti "Ecclesia silens" iškilmingame akte. Jei 19 tautų negalėjo atsiųsti savo atstovų į šį kongresą, tai jas reprezentavo tyliosios tų tautų, neišskiriant ir Lietuvos, vėliavos. Kard. P. Spellman, New Yorko arkivyskupas, laisvojo katalikų pasaulio vardu sveikino visas kenčiančias tautas.

Spalio 31 d. popiet įvyko gal didžiausia procesija Romoje. Visos katalikiškos organizacijos, vienuoliai ir vienuolės, valdžios atstovai, dvasiški-ja dalyvavo Marijos "Salus Populi Romani" paveikslo pernešime iš Marijos Didžiosios bazilikos į šv. Petro Baziliką. Tai minios upė, kuri vingiavo Romos gatvėmis ir giedojo Marijos garbei giesmes. Procesijoje dalyvavo pavergtų tautų vėliavos. Lietuviai nešė net penkias savo Marijos šventovių vėliavas: Aušros Vartų, Pažaislio, Šiluvos, žemaičių Kalvarijos ir Krekenavos, šios vėliavos bus liudininkės ateities kartoms, nes jos matė lapkričio 1 d. iškilmes šv. Petro bazilikoje, kai popiežius Pijus XII apvainikavo Marijos paveikslą dangaus ir žemės karalienės vainiku, paskelbdamas naują pasauliui šventę.
Tev. dr. Klemensas Žalalis, O.F.M.

•    Gruodžio 3 d. popiežius Fijus XII buvo mirties pavojuje. Jo staigus sveikatos pablogėjimas sukėlė nerimą katalikų pasaulyje. Apie jį nuoširdžiai rašė ir nekatalikiškoji spauda, įsijungdama į bendrą liūdesio nuotaiką, šv. Petro aikštėje buvo pastebimas didesnis judėjimas maldininkų, kurie ėjo melstis už popiežių. Tai buvo daroma visose Romos ir pasaulio bažnyčiose. Popiežiaus sveikata gana staigiai pradėjo gerėti. Gruodžio 5 d. jis iš savo kambario pasakė net trumpą kalbą šv. Petro bazilikoje esantiems maldininkams. Kalba buvo transliuojama per radiją. Taip pat ir gruodžio 8 d., baigiant Marijos metus, Šv. Tėvas iš Vatikano prabilo į maldininkus, susirinkusius į šv. Petro baziliką bei aikštę. Savo kalboje, kuri tęsėsi 2 minutes, popiežius palietė ir kentėjimų palaimą, kai Visagalis juos siunčia žmogui. Marijos metų baigimo apeigoms vadovauti buvo deleguotas kardinolų kolegijos dekanas kard. Eugenijus Tisserant.
•    Komunistų valdomoje Kinijoje iš 6,000 svetimšalių misijonierių dabar beliko tik 96.