HIMNAI |
TAVO ŠVENTIEJI Tavo šventieji kaip karžygiai iš svetimų kraštų, ir jų veidai kaip nepažįstamas raštas. Tu išskiri juos iš tvėrinių įstatymų, lyg norėtumei juos sunaikinti. Jie kaip vandenys, kurie teka augštyn į kalnus. Jie kaip ugnys, kurios be židinio dega. Jie kaip džiaugsmas dėl mirties, jie kaip švytėjimas po tamsiąja kankyne. Jie kaip maldos naktį, jie kaip didelės aukos tyloj giliųjų miškų. Tu išpili jų jėgą kaip atgaivinimo indą ir išlieji jų kraują kaip taurę pilną vyno. Nes tu atkasi kiekvieną ypatingumą kaip šaltinius ir atveri juos kaip spindėjimą akmenyse. Iš tyrų tu vedi į meilę ir iš tylos pas bekalbius: Nėra apleistųjų tavo vartuose kaip pas žmones. Tavo atsisakiusieji eikvoja, ir tavo beturčiai neša karališkas dovanas, Tavo pririštieji atleidžia, ir tavo paaukotieji duoda gyvybės, Tavo vienišieji atperka iš vienumos: tu esi sielų belaisvės pergalė! CORPUS CHRISTI MYSTICUM Nes visur žemėje pučia apleidimo vėjas: klausyk, kaip jis pasaulio laukuose skundžiasi! Visur tėra vienas ir nėra dviejų! Visur vienas riksmas kalėjime ir viena ranka už užmūrytų vartų; Visur vienas gyvas palaidotas! Mūsų motinos verkia, ir mūsų mylimieji nutyla; nes niekas negali kitam padėti: jie visi vieniši! Jie šaukia iš tylos į tylą, jie bučiuojasi iš vienumos į vienumą. Jie mylisi tūkstančiais skausmų atskirti nuo savo sielų. Nes visoks žmonių artumas kaip gėlės, kurios ant Kapų nuvysta, ir visokia paguoda kaip balsas iš lauko. Bet tu esi kaip balsas sielos viduj. PASIJA Tavo balsas taria mano sielai: Nebijok mano auksinių drabužių ir nenusigąsk dėl mano žvakių spindulių, Nes jie visi tik mano meilės šydai, jie visi tik kaip švelnios rankos ant mano paslapties! Aš juos iškelsiu, verkianti siela, kad pažintum, kad aš tau nesvetima: Kaipgi motina nepanešės į savo kūdikį? Visi tavo skausmai yra manyje! Aš gimiau iš kančių, pražydau iš penkių šventųjų žaizdų, Aš užaugau ant gėdos medžio, aš sustiprėjau nuo kartaus ašarų vyno — Aš esu baltoji rožė, kraujo pilnojoj taurėj! Aš gyvenu iš kančios, aš esu jėga iš kančios, aš esu grožybė iš kančios: Glauskis prie mano sielos ir nurimk! MARIJOS DANGUN ĖMIMO VIGILIJA Tavo balsas sako: Viešpaties angelas pasveikino Mariją, ir ji priėmė amžinosios meilės šaukimą. Pakilk, Marijos siela: dangaus pasiuntiniai atvyko! Jie nori paimti lopšį, kur tavo dieviškasis kūdikėlis gulėjo. Dabar pasitaisyk ant širdies, po kuria jo gyvybė užmigo, Dabar giliai įsiglausk į tą dangą, kuri ją taip švelniai įsupo! Pakilk, Marijos siela, pakilk Augščiausiojo lopšy! Kaip dabar tau, tyroji kaip sniegas? Tu keliesi dangun. Iš "HIMNŲ BAŽNYČIAI" vertė A. TYRUOLIS |