Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SUVAŽIAVIMAI, STOVYKLOS, STUDIJŲ SAVAITĖS PDF Spausdinti El. paštas
Lituanistikos instituto suvažiavimas
Svarbiausias šios vasaros suvažiavimų buvo ir pats pirmasis — Čikagos V.29-31 Lituanistikos instituto suvažiavimas. Suvažiavimas buvo gerai suorganizuotas, sutraukė dalyvių iš viso krašto, programa buvo turininga.

Bendrųjų posėdžių buvo du, atidarant ir uždarant suvažiavimą. Atidaromajame posėdyje LI prezidentas V. Maciūnas apžvelgė instituto dvidešimtmečio veiklą ir sugestionavo ateities darbų. V. S. Vardys informavo apie baltų studijų padėtį Vakaruose ir svarstė ateities perspektyvas, pabrėždamas, kad šioms studijoms reikia rinktis ne politikos tarnaitės, bet mokslų magistres kelią. J. Jakštas kalbėjo apie Lietuvos istorikų darbus išeivijoje. Suvažiavimo bankete PLB pirmininkas St. Barzdukas tarė žodį apie lietuvio intelektualo santykius su savo tautine bendruomene, o R. Šilbajoris jautriai nušvietė lietuvio mokslininko įtampą lietuviškosios ir amerikietiškos visuomenės sankryžoje. Per bendrus pietus taip pat turėta po paskaitą. Vieną jų skaitė amerikiečių kalbininkas G. B. Ford apie 'Mažvydo katekizmo ir Vaišnoros "žem-čiūgos" leidimą, antrą — dail. A. Tamošaitis apie mūsų tautinius drabužius.

Kiti posėdžiai įvyko atskiromis sekcijomis. Daugiausia buvo istorinių paskaitų — 3 posėdžiai. Juose darė pranešimus J. Puzinas, V. Gidžiūnas, V. Bagdanavičius, J. Dai-nauskas, R. Misiūnas, J. Račkauskas, L. Sabaliūnas ir J. Slavėnas. Kalbotyros paskaitų buvo trys: L. Dambriūnas apžvelgė kalbininkų lituanistų darbus išeivijoje, W. R, Schmalstieg aptarė pernai nužudytojo J. Kazlausko lingvistinius darbus, P. Skardžius kalbėjo apie lietuvių kalbos etimologinio žodyno problemas. Literatūros posėdyje J. Blekai-tis analizavo H. Radausko kūrybą, I. Gražytė kalbėjo apie herojų lietuvių literatūroje, A. šešplaukis informavo apie lituanistinę medžiagą Europos bibliotekose. Demografijos posėdyje Lietuvos gyventojų kaitos ir urbanizacijos klausimus svarstė Z. Rekašius ir T. Remeikis. Architektūros posėdyje A. Bublys nagrinėjo klausimą, ar galima lietuviškoji architektūra, ir jį linko neigiamai atsakyti.

JAV LB centro valdybos (A. Vaškelio) iniciatyva LI suvažiavime buvo suorganizuotas simpoziumas išeivijos kultūrinės politikos klausimu. Lietuvių fondo valdybos pirm. K. Ambrozaitis informavo apie savo vadovaujamos organizacijos darbą. JAV LB Švietimo tarybos pirm. J. Kavaliūnas kalbėjo apie švietimo reikalus ir jiems gaunamą paramą iš Lietuvių Fondo. Redaktoriai V. Kavolis ir J. Girnius pasisakė (gana priešingai) "kultūrinės politikos" bendresniais klausimais. V. Kavolio žodis išspausdintas "Akiračiuose", J. Girniaus — laukia savo eilės šiame žurnale.

Apskritai pasisakant dėl šio lituanistų suvažiavimo, galima tikrai pasidžiaugti jaunesniojo lituanistų prieauglio viešumon išvedimu. Tiesa, oficialiai kone visi jie yra kitų specialybių. Bet išeivinėmis sąlygomis ir galimi tik tokie "daliniai" lituanistai, kurie iš savo kitų specialybių ateina ir į lituanistinius klausimus. Reikia juos skatinti, nes "grynų" lituanistų vargu ar bus galima sulaukti.

Lietuvių fondo suvažiavimai
Kultūriniams išeivijos reikalams finansuoti išaugęs Lietuvių fondas šiemet buvo numatęs savo suvažiavimą New Yorke, bet dėl teisinių kliūčių čia V.15 buvo sušaukta tik rytų pakraščio konferencija (jos vakarienės metu fondui suaukota 7280 dol.). Formalus metinis suvažiavimas vyko Čikagoj VI.5 Padare pranešimus tarybos pirm. dr. G. Balukas, valdybos pirm. dr. K. Ambrozaitis, ižd. H. Darąs ir investavimo komisijos pirm. V. Naudžius, pelno paskirstymo komisijos pirm. dr. J. Valaitis, kontrolės komisijos pirm. V. Kamantas. Pranešimus išdiskutavus, buvo išrinktas trečdalis tarybos narių (6 iš 18): dr. J. Kazickas, dr.. F. Kaunas, A. Sabalis, V. Kamantas. A. Vakselis ir B. Brazdžionis. Suvažiavime dalyvavo apie 100 narių, turėjusių 2006 balsus. Per devyne-ris metus LF sutelkė 714,653 dol. ir paskirstė pelno 132.000 dol., iš kurių paskutiniais metais paskirta 31.000 dol. Fondo narių suvažiavimo metu buvo 2808.

Skautuose
Akademinio skautų sąjūdžio stovykla, vykusi Jonyno ūkyje Ches-tertone, Ind., VI.26 - VTI.3, pirmavo šių metų stovyklose savo aktualių temų simpoziumais. Liesta ir mišrios vedybos, ir moterų "išsilaisvinimas", ir religijos reikšmė jaunimui, ir prievartos moralinis bei teisinis vertinimas tokiais atvejais, kaip Bražinskų, ir JAV politika Lietuvos atžvilgiu bei mūsų dalyvavimas JAV politiniame gyvenime, ir mūsų vaizdas sovietinėje Lietuvos spaudoje, o pavergtosios tėvynės vaizdas mūsų spaudoje. Paskaitos įvairavo nuo lituanistinių (L. Griniaus, R. šilbajo-rio, G. Fordo) iki techninių (S. Mato apie metalurgines medžiagas, I. Kairytes apie elektroninį mikroskopą),. Dr. V. Černius pravedė eksperimentišką pašnekesį su stovyklautojais apie žmonių keitimąsi. Programos vedėjas — dr. T. Remeikis. Dalyvių apie 70-80.

Pasauline skautų jamboree šiemet vyko Japonijoje VIII.2-10. Į ją lietuvių skautams atstovauti buvo nuvykęs skautų brolijos vyr. skautininkas P. Molis, kuris grįždamas aplanke Australijos lietuvius skautus. Jubiliejinė laisvojo pasaulio lietuvių skautų stovykla VII. 17-31 vyko Schwetzingene, Vokietijoje. Dalyvavo apie 300 skautų iš 9 valstybių. Iš Š. Amerikos ekskursiją buvo suorganizavę Kanados lietuviai skautai (prisidėjus Toronto ansambliui Gintarui, ekskursiją sudarė 180 asmenys). JAV ir Kanadoj vyko įvairios įprastinės skautų stovyklos.

Ateitininkai
Ateitininkų sendraugių tradicinė stovykla vyko Dainavoj Vin.1-7. Evangelikų kun. P. Dilys ir katalikų kun. F. Jucevičius simpoziume žvelgė į ekumenizmo klausimą. Studentų simpoziumas svarstė lietuviškų vertybių išlaikymą. Lituanistinio švietimo klausimu kalbėjo dr. EI. Vaišnienė (stovyklos komendante), moterų išsilaisvinimą skelbė G. Su-žiedėlienė. Kun. dr. F. Jucevičius svarstė Bažnyčios dabartines problemas. Mokslinėmis temomis kalbėjo dr. R. Vaišnys ir dr. č. Masaitis. Ligi šiolei sendraugiai tenkinosi tradicine savaite Dainavoje, šiemet pirmą kartą buvo surengta ir antra sendraugių stovykla rytiniame pakraštyje — Kennebunkporte VIII.15 -22. Iš aktualiųjų klausimų svarstyta katalikiškos spaudos rūpesčiai (prel. V. Balčiūnas ir kun. K. Buč-mys) ir lietuviškųjų parapijų klausimai (prel. V. Balčiūnas ir kun. K. Pugevičius). Pagerbti 80 ir 50 metų jubiliatai — prel. Pr. Juras J. Laučkos paskaita ir V. Volertas Pr. Naujokaičio paskaita. Organizacinės veiklos klausimai svarstyti sendraugių s-gos pirm. dr. A. Sužiedėlio, G. Ivaškienės ir dr. P. Kaladės simpoziume. Latvių poeziją apžvelgė prof. Valde Melngaile. Kitas įvairias paskaitas skaitė T. J. Venckus, dr. P. Kaladė, C. Surdokas, G. Sužiedėlienė, V. Volertas, kun. J. Steponaitis.

Studentai ateitininkai (apie 80 -90) stovyklavo Neringoj (Vermonte) VIII.29-IX.6. Bendroji stovyklos tema buvo jaunimo gyvoji dvasia. Daugiau ar mažiau į šią temą derinosi dr. EI. Vaišnienės, G. Ivaškienės, kunigų V. Cukuro, St. Ylos ir G. Kijausko paskaitos. Tautinių mažumų klausimu kalbėjo Msgr. Baro-ni, vadovaująs Etninių mažumų komisijai. Dr. K. Keblys apžvelgė 1968 - 71 lietuvių literatūrą. Dr. R. Vaišnys palietė dabarties mokslines problemas. K. čižiūnas kalbėjo apie JAV ir Kinijos bendradarbiavimą.

Tarptautinis katalikų studentų ir akademikų sąjūdis Pax Romaną liepos mėn. Šveicarijoje šventė 50 metų sukaktį. Studentams ateitininkams tame jubiliejiniame suvažiavime atstovavo s-gos pirm. J. Oniūnas ir L. Nainy tė.

Vyko visos tradicinės moksleivių ateitininkų stovyklos.

Frontininkų ir šaulių savaitės
LFB tradicinė kasmetinė stovykla vyko Dainavoj VIII.8-15. šiemet minint 30 metų nuo 1941 sukilimo, jos svečiu paskaitininku buvo pik. K. Škirpa, buvęs to sukilimo pastatytos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Savo paskaitoj jis reiškė nuomonę, kad reiktų ir dabar "atveiksminti" Laikinąją vyriausybę. 1941 sukilimas paminėtas pamaldomis, pik. K. Škirpos ir P. Naručio žodžiais, menine programa: Clevelando Vaidilos teatro suvaidintomis ištraukomis iš V. Kavaliūno ro mano, A. Landsbergio ir A. Kairio dramų. Paskaitose žvelgta į mūsų laisvinimo kovos veiksnius (J. Kojelis), Lietuvos gyventojų kaitą (A. Idzelis), tarptautinę padėtį (St. Daunys), jaunimo problemą (dr. Ad. Darnusis), prievartos vertinimą (stovyklos kapelionas kun. G. Kijaus-kas). Paskaitų moderatorius dr. A. Klimas kalbėjo apie baltų ir slavų kalbinius santykius.

Šauliai savo II kultūrinę savaitę surengė Dainavoj VI.13-20. šau-liškomis ir apskritai lietuviškomis temomis kalbėjo pik. J. šepetys, mjr. K. Daugvydas, VI. Mingėla, V. šarka, K. Milkovaitis, J. Baublys, kun. K. Kriščiūnevičius, V. Alantas ir kt. Jaunimo dienoj stud. R. Selenis ryškino kartų klausimą. 1941 sukilimas paminėtas L. Prapuolenio ir S. Ja-kubicko kalbomis.

Tautininkuose
ALTS (tautinės sąjungos) XII seimas vyko Filadelfijoje V.29-30. 52 delegatai atstovavo 19 skyrių. Pranešimus darė ALTS pirmininkas T. Blinstrubas, Liet. tautinio sąjūdžio pirm. dr. Br. Nemickas, ALTos reikalais — E. Bartkus ir T. Blinstrubas, BALFo reikalais — E. čekie-ne. Pagrindinę paskaitą skaitė dr. J. Balys. Paskaita pasižymėjo tuo negatyviu kovingumu, kuris pasireiškia nepagrįstu kitų įtarinėjimu bei kaltinimu. Trečiai kadencijai pirmininku perrinktas T. Blinstrubas. Savo kalboj jis teisingai pastebėjo: "per mažai mūsų yra, kad galėtume blaškytis". Garbės nariais išrinkti dr J. Bartkus ir poetas N. Rastenis. Vilties d-jos, leidžiančios "Dirvą'*, pirmininku perrinktas Al. Laikūnas.
Neolituanai stovyklavo Dainavoj VIII.29 - IX.6. Paskaitas skaitė dr. E. Noakas, arch. R. Mulokas. V. Kasniūnas jr., V. Gruzdys, A. Modestas ir kt.

Mokytojų studijų savaite
Mokytojų studijų savaitė, vykusi Dainavoj VIII.15-22, buvo tikra darbo savaitė: skaitytos 25 paskaitos, kai kurias dienas po 4. A. Salys skaitė 5 paskaitas, A. Klimas ir R. Šilbajoris po 2, St. Barzdukas — 6 (jaunimui). Tarp kitų paskaitininkų buvo J. Kavaliūnas, D. Petrutyte, A. Rinkūnas, E. Vadopalienė ir kt. Dideliu dėmesiu išklausyta R. Černiaus paskaita apie lituanistinį mokymą jauno mokytojo akimis, ši mokytojų savaitė drauge buvo ir U jaunimo savaite. Pagal spaudą, dalyvavo apie 60 studentų. Bet jaunimui skirtas St. Barzduko lietuvių kalbos pamokas pastoviai lankė tik 9. Tautinių šokių, vadovaujamų J. Matulaitienės ir G. Gobienės, mokėsi 16. "O jaunimo buvo ne 25 ir ne 30*. rašė "Drauge" J. Masilionis. taigi — daug daugiau. Programą suorganizavo Br. Krokys, talkinamas A-Kuolienės.

Kunigų seimas
Kunigų Vienybės seimas Marianapoly VIII.25-26 sutraukė per 60 dalyvių. Paskaitų buvo dvi: K. Pugevičius kalbėjo apie etninių grupių klausimo suaktualėjimą, A. Paskųs — apie dabarties kunigo krizę. V. Kazlauskas padarė pranešimą apie Bažnyčios padėtį Lietuvoje. Mirus J. Jutkevičiui, nauju pirmininku išrinktas Alb. Kontautas.

Gydytojų suvažiavimas
Gydytojai buvo suvažiavę New Yorke IX.4-5. Dr. B. Matulionis kalbėjo apie gydytojų tautinį vaidmenį. R. Kondratas skaitė paskaitą apie senąją Vilniaus medicinos d-ją. Specialias medicinines paskaitas skaitė daktarai Ed. Kaminskas, P. Radvila (iš Šveicarijos), R. Nemickas I. Giedrikienė ir V. Damijonaitis. Laisvajame pasaulyje lietuvių gydytojų skaičiuojama ligi 1000, sąjungai priklauso apie 500. PLGS ir ALGS ligšiolinę valdybą sudarė: pirm. V. Paprockas, vicepirm. V. Avižonis ir sekr. bei ižd. B. Radzivanas. Naujon valdybon išrinkti: pirm. F. Kaunas, vicepirm. G. Balukas, sekr. ir ižd. V. Šaulys, II ir III vicepirm. J. Kriaučiūnas ir Al. Zotovas, direktoriais: J. Jankauskas, Al. Valadka, Z. Brinkis, R. Gineitis, St. Ankudas, O. Mironaite ir V. Mileris. Garbės nariais išrinkti J. Bachulus, Aid. Šliupaitė.

Vyčiai, katalikes moterys
Lietuvos vyčių 58-sis metinis seimas vyko Kennebunkporte VIII.26-29. Dalyvavo per 100 atstovų. Ketvirtai kadencijai pirmininku perrinktas dr. J. Stukas. Už nuopelnus Lietuvos reikalui medaliu šiemet apdovanotas latvis R. Brieze, padėjęs iškelti viešumon S. Kudirkos sovietams grąžinimą.

ALR katalikių moterų s-gos dvi-metinis seimas vyko Cicero VIII.15-19. Paskaitas skaitė kun. Pr. Garšva ir Gr. Meiluvienė. Pirmininke perrinkta A. Wackell (iš Worcesterio).

Vokietijoje
XVIII studijų savaitė Stuttgarte VU. 19-26, kaip paprastai, buvo turininga savo paskaitomis. Lietuvos sovietizaciją ir dabartinę padėtį savo paskaitose nagrinėjo A. Gerutis ir St. Lozoraitis jr. V. S, Vardys svarstė Lietuvos ir išeivijos santykį. Z. Ivinskis analizavo Lietuvos ir žydų istorinius santykius. G. Bauras apibūdino lietuvių kaimo tradicinę šeimą. V. Banaitis kalbėjo apie muziką J. Gruodį, J. Grinius — apie rašytoją J. Grušą, V. Natkevičius — apie žemininkų ir "bežemių" poeziją. Kun. Br. Liubinas apžvelgė Vokietijos LB darbus, šios savaitės paskaitų moderatorius K. J. Čeginskas kalbėjo apie J. Lukšą ir J. Būtėną. Kun. J. Jūraitis skaitė paskaitą apie meilės problemą Jobo dramoj ir Ca-mus "Mare". Meninėj programoj dainavo L. Stepaitienė, šoko Toronto gintariečiai. žiūrėta iš Lietuvos gautų kultūrinių filmų (Čiurlionis, Maironis, Simonaitytė). Savaitėj dalyvavo 138 asmens iš 10 kraštų.
Vakarų Europos katalikų, kunigų ir pasauliečių, suvažiavimas vyko Braunshardte V.28-31. Paskaitas skaitė kunigai Br. Liubinas, A. Ru-bikas, L. Budreckas, pasauliečiai J. Norkaitis, V. Natkevičius. Sudaryta V. Europos sielovados taryba. V.30 paminėta vysk. A. Deksnio 40 metų kunigystės sukaktis.
Bad Worishofene VI.9-14 ateitininkai sendraugiai buvo suorganizavę jaunimo seminarą. Bad Pyrmonte VII. 15-30 vyko Vokietijos LB jaunimo sekcijos organizuotas jaunimo suvažiavimas pasiruošti II jaunimo kongresui.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai