Eilėraščiai |
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS |
AMŽINYBĖS DVARAS Ugninės bitės per mėlynę skrenda, Auksinį medų neša į erdves. Kažkur toli jos avilį suranda Ir laukia ten ateinančio manęs Kažkur ten dunkso amžinybės dvaras Nematomi jo bokštai, nė langai, Tik spindi bičių nešamas nektaras, Tik dūzgia jų neregimi sparnai. MALDININKŲ KELIONĖ Kalnai pabudę keliasi kelionėn Ir seki juos žaisminga lyguma. Tolyn banguoji per visatą kloniai, Jų forma, gelmėje pranykdama, Pavirsta debesiu kodylo Erdvių nematomam altoriuj, Lengvai į dangų dūmai kyla Ir gula Viešpačiui po kojų. VIEŠPATIES VITRAŽAS Atome užmigusi energija Pabunda iš sapnų galaksijų pasauliuos. Prasiveržia šviesos vulkanai gaivalingi, Užpildami spalvom miglynų tolimųjų veidus. Tai Viešpats tapo mėlyną dangaus langų vitražą. Filonas džiaugiasi jo spindesiu ir taria: Logos. Lukrecijus nustebęs žiūri iš tamsybių, Bet netiki, nors mato Spalvų ugningą žaismą, Bet netiki, nors regi Jų vyksmą per eonus, Kur Viešpats tapo mėlyną dangaus langų vitražą. |