Nauji Jupiterio mėnuliai Spausdinti
Parašė A. Radžius   
Amerikiečių Voyager erdvėlaiviai, užpernai pralėkdami pro didžiąją Jupiterio planetą, atskleidė dar du jos satelitus, padidindami ir taip jau gausią Jupiterio mėnulių šeimą. Cali-fornijos Technologijos instituto mokslininkai David Jewett ir G. Edward Danielson identifikavo pirmąjį satelitą dviejose Voyager 2 fotografijose. Vėliau Stephen P. Synott iš Sprausminių varyklių laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) patvirtino satelito atradimą iš Voyager I  fotografijų  ir taip pat at-

Kalista (Callisto), antras didžiausias Jupiterio satelitas iš arti. Voyager I nuotrauka. Tai gana tamsus Jupiterio satelitas, tankiai nusėtas krateriais, tartum žaizdotas. Kairės pusės viršutinėje dalyje matyti didžiulio smūgio rezultatas — įdubimas, kurio skersmuo 100 km. Koncentriniai žiedai nubanguoja iki 1000 km nuo centro.

rado dar vieną Jupiterio satelitą. Naujieji mėnuliai, kol jiems Tarptautinė astronomų sąjunga nesuteikė oficialių pavadinimų, žymimi 1979 JI ir 1979 J2. Šitoks mėnulių žymėjimas nurodo atradimo metus, planetą ir kuris iš eilės mėnulis tais metais yra surastas.

1979 JI yra pats artimiausias Jupiterio mėnulis. Jis skrieja tik 57,000 km (35,500 mylių) aukštyje virš planetos debesų. Aplink Jupiterį aplekia per 7 vai. 8 min. Jo skersmuo galįs būti nuo 30 iki 40 km (19-25 mylių). Kai kurie mokslininkai mano, kad šis kūnas galįs būti šaltinis daugumos dulkių, sudarančių Jupiterio žiedą, kurį taip pat pernai atrado Voyager foto kameros.

1979 J2 skrieja jau žymiai aukščiau, tarp Amaltėjos (Amalthea) ir Io orbitų, 151,000 km aukštyje virš planetos debesų. Mėnulio orbitos spindulys 223,000 km (139,000 mylių). Planetą mėnulis apkeliauja per 16 vai. 16 min. Jo skersmuo galįs būti dvigubai didesnis už 1979 JI skersmenį, t.y. nuo 70 iki 80 km (43-50 mylių).

Naujai surastieji satelitai pranešimuose vadinami 14-uoju ir 15-uoju Jupiterio mėnuliu. Tai įneša neaiškumų, ir kyla klausimas, kiek mėnulių pagaliau Jupiterio sistemoje esama? Arba tiksliau, kiek tų mėnulių dabar žinoma? Pirmieji 13 yra gerai žinomi ir oficialiai pavadinti vardais: Almatėja, Io, Europa, Ganimedas, Callisto, Leda, Himalija, Elara, Lisitėja, Ananke, Carme, Pa-sifaja ir Sinope. 14-ąjį, labai neryškų, vos įžiūrimą dideliais teleskopais, surado Charles Kowal 1975 metais. Bet iki šios dienos atradimas nepatvirtintas. Dabar atrastųjų mėnulių numeracija lyg ir ignoruoja 1975 metų atrastąjį mėnulį. Tikriausiai dėl to, kad jis nepatvirtintas jokio astronomo. Laukiama, kad Tarptautinė astronomų sąjunga tuo reikalu oficialiai tartų žodį. Šiaip ar taip, jei ne Voyager erdvėlaiviai, kažin ar du paskutinieji Jupiterio mėnuliai iš viso būtų surasti. Jie per maži ir per arti prie planetos, kad būtų įžiūrimi nuo žemės paviršiaus. O kiek Jupiteris turi mėnulių? Kas gali žinoti. Tokia masyvi didelio gravitacinio pajėgumo planeta, turinti didžiulės įtakos į kometų judesius, gali turėti gana gausų būrį mėnulių. Kiekvienas erdvėlaivio perskridimas, kiekvienas teleskopo atkreipimas į Jupiterį gali atskleisti naują mėnulį — naują saulės sistemos narį.    A. Radžius