POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PRABILO LIETUVIŠKAI Spausdinti


Prel. Ladas Tulaba, Popiežiškos šv. Kazimiero kolegijos Romoje įsteigėjas ir jos rektorius per 35 metus

Dabartinis popiežius visokiais būdais rodo savo palankumą lietuviams. Ypač daug jo susilaukta šv. Kazimiero šventėje, minint Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 35 m. sukaktį. Ta proga Jonas Paulius II Romoje, lietuvių koplyčioje, esančioje šv. Petro bazilikoje, su lietuviais dvasininkais laikė bendras mišias ir mūsų kalba pasakė ilgoką žodį. Su popiežiumi mišias laikė Vakarų Europos lietuvių vyskupas Antanas Deksnys, Vatikano Religinių darbų instituto pirmininkas vysk. Paulius Marcinkus, Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos vicesekretorius prel. Audrys Bačkis, Popiežiškos šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius prel. Ladas Tula-ba ir būrys lietuvių kunigų. Mišių klausė kard. Samore, keletas Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnų, Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto St. Lozoraitis, jr., ir lietuviai, gyveną Romoje bei Italijoje.

Šioje šventėje, žinoma, įdomiausias įvykis yra popiežiaus žodis lietuvių kalba. Savo dažnose kelionėse Jonas Paulius II mėgsta prabilti vietos žmonių gimtąja kalba. Ne per seniausiai jis Tolimuosiuose Rytuose pasakė net japonišką pamokslą. Lietuvių kalba iki šiol popiežius yra prabilęs tik keliais sakiniais. Dabar jis išsamiau išsireiškė, tuo parodydamas didelį nuoširdumą lietuviams, ypač mūsų kunigus auklėjančiai įstaigai — Šv. Kazimiero kolegijai, kurią jis pernai net asmeniškai aplankė. Čia pateikiame tą popiežiaus kalbą.
Brangieji,
Su dideliu džiaugsmu sutikau ce-lebruoti Jums mišias trisdešimt penkerių metų sukaktyje nuo įsteigimo Popiežiškos šv. Kazimiero kolegijos. Sveikinu šio garbingo Instituto rektorių bei vadovybę, kunigus, dabartinius ir buvusius auklėtinius.
Šią iškilmę padidina dar ir tai, kad ji vyksta čia, jaukioje Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčioje, minint šv. Kazimierą, dangiškąjį kolegijos, visos Lietuvos, ypač lietuvių jaunimo globėją.

Tiesa, trys dešimtys penkeri metai nėra ilgas kolegijos nueitas kelias. Bet ne tai svarbu. Malonu pripažinti, kad tokiu trumpu laiku daug nuveikėte. Jūsų kolegija išleido visą eilę kunigų į visą pasaulį. Raginu tuo keliu eiti pirmyn. Renkite Dievo tarnus. Formuokite šventus, gilaus tikėjimo, tvirtos vilties ir plačios meilės žmones — Dievo žmones, kurie liudytų Kristų ir jo Evangeliją; Bažnyčios statytojus savo žodžiu ir gyvenimu, džiaugsme ir kančioje. Gavėnia moko, kad per auką pasiekiama pergalė. Visus, ypač buvusius kolegijos auklėtinius karštai raginu nuolatos rūpintis pašaukimais į kunigus bei vienuolius. Bažnyčiai reikia naujų, ypač jaunų, pilnai pasišventusių darbininkų.

Derliaus laukai yra prinokę.
Šiuos savo troškimus pavedu šv. Kazimierui. Visi žinome, kad jis trumpu laiku pasiekė didelės tobulybės. Šiandien lyg deimantas jis puošia Bažnyčios, ypač Lietuvos Bažnyčios, o taip pat ir mano tėvynės veidą. Tebūna jis mums visiems pavyzdys ir galingas užtarėjas.
Maldauju Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, kurią taip jau karštai mylėjo šv. Kazimieras, globoti mus visus. Dievo Motina teužtaria Jūsų kolegiją ir visą katalikišką Lietuvą, kurią kasdien su meile prisimenu savo maldose.

Iš širdies jus visus laiminu.