Parašė Zefirina Balvočiene
|
SAKO
Sako, Tavęs nėra. O kas, jei Tavęs — nebūtų?!
Sako — — o Tu, čia pat, — kiekvienoj vietoj!
ATSAKYMAS
Nežinojau, ne, kad tave taip labai, labai myliu, nebranginau, lyg čia pat turimą daiktą.
Nežinojau o išėjo — kitaip: tik praradus tave, pamačiau, kad tos meilės — nebuvai vertas!
JEI PRAVIRKSIU
Tamsumos ko, glūdumoje, šviesi vakarė — pasiklydus? Vienatvė — — tik banalus žodis, jau pamiršau — viską. It užmigtas kapas: — myliu — vakarykštis.
Tegul, tegul — — vitražo langas veriasi į naktį — — tai nieko, sapnų srovė — nesikartoja — — Žaizdos jau prarado skonį, jei pravirksiu, tai ir viskas.
|