Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NETEKOME INFORMACIJOS FRONTO KOVOTOJO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algirdas Budreckis   
"Tik reikia daugiau noro, pasišventimo tautini darbą dirbti". — Jonas Jutkevičius
Kun. Jonas Jutt - Jutkevičius mėgo keliauti po pasaulį. Jį dažnai lydėdavo jo jaunesni dvyniai broliai, taip pat kunigai, šiemetinė atostogų kelionė buvo lemtinga. Broliai Jutkevičiai buvo išvykę į Afriką. Ten kun. J. Jutkevičius gavo smegenų maliariją. Nugabentas Anglijon pagalbos, mirė traukinyje iš Liverpoolio į Londoną š. m. birželio 28. Iš Londono parvežtas į Worcesterį ir liepos 5 palaidotas.

Kun. Jutkevičiaus staigi mirtis yra didelis smūgis visai lietuvių išeivijai, šiais laikais turime maža lietuviškai susipratusių kunigų - visuomenininkų. Iš čiagimių politinį - visuomeninį darbą dirbančių pastaruoju metu teturėjom tik du — Joną Balkūną ir Joną Jutkevičių.

Tur būt, skirtingos reiškimosi formos (Balkūnas — lietuvių visuomenės reprezentantas, o Jutkevičius — plataus aparato spiritus movens) visuomenės dėmesį daugiau nukreipė į prel. Balkūną, negu į kun. Jutkevičių. Tačiau kun. Jutkevičiaus įnašas į Lietuvos laisvinimo kovas yra lygiai svarus. Apie jo darbus gerai žino lietuvių politiniai veikėjai, nors plačioji visuomenė yra mažiau susipažinusi su jo nuopelnais.
Jis buvo aukšto ūgio, tvirto sudėjimo, vyriškų veido bruožų, saule nudegusiame veide atsispindėjo energija ir ištvermė. Jo visa laikysena buvo ori, imponuojanti. Turėjo stiprų balsą, kuriam nereikėjo garsiakalbių. Buvo puikus kalbėtojas. Nors sakydavo ugningas kalbas, bet drauge jos buvo turiningos, motyvuotos. Nemėgo hiperbolių ar tuščiažodžiavimo. Paveikdavo savo klausytojus konkrečiais ir atvirais argumentais. Atviras, draugiškas, rimtas, jis buvo realistiškai galvojąs praktiškas veikėjas. Savo atvirumu ir paprastumu sugebėdavo susidraugauti su savo bendradarbiais ir įkvėpti jiems norą dirbti.

II
Jonas Jutkevičius gimė 1914 spalio 9 Westfielde, Mass. Vidurinį mokslą išėjo vietos gimnazijoje. 1932 - 34 lankė šv. Karolio kolegiją Catonsville, Md. Montrealio kunigų seminarijoje studijavo 1934-40. Kunigu įšventintas 1940.V.18.

Pradžioje kun. J. Jutkevičius vikaravo Worcesterio Aušros vartų, o nuo 1955 m. ten pat šv. Kazimiero parapijoje. Nuo pat pradžių parodė administratoriaus ir organizatoriaus gabumus. Worcesterio vyskupo kanceliarija pastebėjo tuos jo gabumus ir 1951 m. jį pakvietė iš pradžių vyskupijos jaunimo direktoriaus padėjėju, vėliau direktorium ir vyskupo informacijos patarėju. Jis sistemingai studijavo susižinojimo priemones: radiją, laikraščių naudojimą. Jis pats dažnai rašė katalikiškoje periodikoje, vietos laikraščiuose. Visur susidarė asmeninius kontaktus su žurnalistais bei redaktoriais. Tk kontaktai vėliau pasirodė naudingi ir Lietuvos reikalų kėlimui.

1961 m. buvo paskirtas į Atholio lietuvių parapiją klebonauti. Mat, ta maža parapija buvo skolose paskendusi. Per ketveris metus ne tik sutvarkė skolas, bet ir pastatė parapijos finansus ant tvirtų pagrindų. O skolų būta per 1C0.0O0 dol.! Įvertindamas jį kaip aukų ir finansų tvarkytoją, vyskupas 1965 m. jį vėl perkėlė klebonu į Wor-cesterio šv. Kazimiero parapiją. Worcesterio lietuviai apsidžiaugė, kad jų kunigas - veikėjas grįžo, šv. Kazimiero parapijos reikalai buvo blogame stovyje. Naujasis klebonas tuoj suorganizavo bažnyčios ir klebonijos remontams vajų. Bažnyčia buvo iš pagrindų atnaujinta ir dail. V. K. Jonyno naujoviškai išpuošta. Dekoravimas ir atremontavimas buvo užbaigtas 1970, bažnyčios 75 metų sukakčiai. Bažnyčia buvo taip sumoderninta, lyg būtų nauja pastatyta senosios vietoje.

III
Kun. J. Jutkevičius užaugo patriotiškoje lietuviškoje šeimoje. Visuomet dalyvavo lietuviškoje veikloje. Jam buvo brangūs visų pakraipų lietuviai, kurie dirbo pozityvų lietuvišką darbą. Niekuomet nenorėjo identifikuotis su viena kuria lietuvių srove, visuomet 'buvo tolerantiškas.

Jo dėka Worcesterio vyskupijos hierarchija, miesto savivaldybė, vietos laikraščiai ir radijo stoties direktoriai žino apie lietuvius. Jeigu kuris nors miesto pareigūnas ar redaktorius norėjo pasitikslinti apie kokį nors lietuvių užsimojimą arba jei reikėjo autoritetingos rekomendacijos, tai visada kreipdavosi į kun. Jutkevičių. "Fa-ther Jutt's approval is as good as gold" — tarė Worcesterio dienraščio redaktorius žygininkams Maže-kai. Budreckiui ir Sniečkui, kai jie prisistatė 1965 m. vasarą su lapkričio 13 komunikatu.

Nuo Lietuvių Bendruomenės įsi-steigimo šiame krašte 1951 m. kun. J. Jutkevičius buvo jos rėmėju. Jam buvo artimi LB užsimojimai jungti visų kolonijų visus lietuvius. 1967 m. jis buvo išrinktas į JAV LB Tarybą.
Kun. J. Jutkevičius aktyviai rėmė kiekvieną pozityvų žygį išjudinti Lietuvos klausimui. Jis talkino Informacijos centro direktorei M. Kižytei. Vėliau uoliai įstojo į Rezoliucijoms remti komiteto darbą. Dalyvavo Lapkričio 13 manifestacijos organizavime. Jam ir Lietuvių fondo siekiai buvo prie širdies. Daug laiko skyrė Kunigų vienybės reikalams. Pastaruoju metu jis buvo Kunigų vienybės centro pirmininku.

IV
Giliausią vagą kun. J. Jutkevičius išvarė Lietuvos Vyčių organizacijos veikloje. Į Vyčius įstojo 1928, būdamas vos 14 metų. Tapęs kunigu, jis buvo Worcesterio 116 kuopos dvasios vadu nuo 1940 iki 1955. Vyriausiu vyčių dvasios vadu buvo nuo 1946 iki 1951. Už nuopelnus vyčiams ir lietuvybei 1956 metų vyčių seimas jį pakėlė į garbės narius.

Kun. J. Jutkevičiaus svarbiausias įnašas į vyčių veikimą ir į Lietuvos laisvinimo akciją buvo Lietuvių reikalų komisijos darbas. Jau 1938 kovo mėn., kai lenkai įteikė Lietuvai ultimatumą, jaunas klierikas Jutkevičius reagavo protesto laišku Lenkijos atstovui Vašingtone. Kai sovietai okupavo Lietuvą, jis "Vytyje" ragino vyčius imtis akcijos. Vėliau, kai pokario metais Lietuvai nebuvo grąžinta nepriklausomybė, kun. Jutkevičius iškėlė nuolatinės laiškų rašymo kampanijos mintį.

Kun. J. Jutkevičius suorganizavo Lietuvos arba Lietuvių reikalų komisiją 1946 m. seime vesti Lietuvos laisvinimo kovai kitataučių spaudos - susižinojimo baruose. Jis tai komisijai pirmininkavo nuo 1946 iki 1953 m. Komisijos uždavinys buvo nuolat kelti Lietuvos klausimą Amerikos politiniuose ir visuomeniniuose sluoksniuose, atitaisyti spaudos klaidas apie Lietuvą ir lietuvius, padėkoti tiems politikams, žurnalistams bei mokslininkams , kurie teigiamai kelia Lietuvos vardą.

Darbui pradėti kun. Jutkevičius suorganizavo talkininkus — komi-sijėles visose vyčių kuopose. Tie talkininkai rinkdavo ir jam siųsdavo spaudos iškarpas apie Lietuvą ir lietuvius amerikiečių spaudoje. O jis rotatorium bent sykį per mėnesį išspausdindavo biuletenius, kuriuos išsiųsdavo komisijos nariams. Biuleteniuose buvo nurodoma, kaip ir kam rašyti padėkos, informacijos ar protesto laiškus. Laikui bėgant laiškų rašytojų tinklas išsiplėtė. Kiekviena vyčių kuopa turėjo Lietuvių reikalų komisiją ar bent vedėją. Vėliau kiekviena vyčių apskritis sudarė komisijas apskrities ribose koordinuoti laiškų ir rezoliucijų rašymo darbui.

Kun. Jutkevičius pats susirašinėjo su komisijos bendradarbiais, redagavo ir ekspedijavo biuletenius. Oficialius organizacijos var-

1954

1955

parašyta biuletenių

12

17

tiražas

4.116

3.538

bendradarbių

219

196

parašyta laiškų

18.840

16.081

gauta atsakymų

3.269

3.225


du laiškus jis pats parašydavo kaip komisijos pirmininkas. Kartais jam teko parašyti 750 oficialių laiškų per metus! Jo pasiaukojimo ir ryžto dėka vyčių Lietuvių reikalų komisija išvystė nepaprastai didelę ir reikšmingą akciją už Lietuvą. Kai kuriais metais buvo parašyta net po 30-40.000 laiškų!
Kaip veiklos pavyzdys, pateikiami šie duomenys:1
(žr. tabelę šio puslapio apačioje.)

1946 - 61 Lietuvių reikalų komisija parašė per 250.000 laiškų. Dabar suvestinis skaičius, be abejo, viršytų 300.000 laiškų. (Ligi šio laiko parašyta apie 350.000 laiškų, nes darbas ir dabar tęsiamas, kasmet parašant per 10.000 laiškų. Paskutiniais metais buvo parašyta 10.180 laiškų. Daugiausia parašė kun. Jutkevičius — 501; daugiau kaip po 100 parašė dar kiti 8 vyčiai. — Red.).

Laiškai atkreipdavo žurnalistų dėmesį į faktą, kad lietuviai nėra slavai, kad šv. Kazimieras yra Lietuvos patronas, kad T. Kosciuška lietuvių kilmės, kad Vilnius nėra lenkiškas miestas. Laiškai protestuodavo prieš atlasų ir geografijos vadovėlių leidėjus, kurie nepažymėdavo Lietuvos sienų. Redaktoriai, kurie gerus vedamuosius apie Lietuvą parašydavo, susilaukdavo padėkos laiškų.

Kun. Jutkevičius ragindavo vyčius sekti ir radijo bei televizijos programas, kurios gali duoti žinutę arba komentarus apie Lietuvą: "Praneškite taip pat, ką kiti sako apie Lietuvą ir jos žmones per radiją ar per televiziją".2
Jis taip išplėtė komisijos veikimą, kad apimtų ir Vašingtono,vals-tybių bei miestų politinius sluoksnius. Jis pilnai suprato ir įvertino politinių sluoksnių įtaigoj imo reikalą:3
Gal svarbiausias komisijos darbas yra kasmet priminti senatoriams, atstovams, valstijų gubernatoriams, miestų majorams (burmistrams) ir laikraščių redaktoriams, kad Vasario 16-ta diena yra Lietuvos nepriklausomybės diena. Vyčiai parašė

1956

1957

1958

1959

1960

13

12

12

14

11

2.984

2.584

2.724

3.192

2.748

209

189

184

187

169

13.748

15.685

13.288

12.059

11.670

2.843

3.190

2.075

1.094

750


laiškų senatoriams ir atstovams ir juos prašė, kad jie pasakytų tą dieną keletą žodžių apie Lietuvą Kongrese ... Vyčiai irgi paraše laiškų savo valstijų gubernatoriams ir 12 iš jų (t. y. 1955 metais) paskelbė savo valstijose Vasario 16 dieną kaipo Lietuvos Respublikos dieną. Miesto majorai irgi puikiai atsiliepė ir net 24 tą patį padarė savo miestuose.

Skeptikams kun. Jutkevičius šitaip aiškino komisijos darbo reikšmę:4
Laiškai, kuriuos vyčiai išsiunčia yra labai svarbus dalykas, nes daug gero atneša. Jie padeda ne tik klaidas apie Lietuvą atitaisyti, bet ir skatina kitus apie Lietuvą daugiau parašyti bei sakyti ir tuo būdu daugiau palankumo jai parodyti.

Kun. Jutkevičius per 25 metų laikotarpį sugebėjo suburti ir įkinkyti į darbą nemaža bendradarbių. Tų "laiškų rašytojų" skaičius kasmet svyruodavo tarp 180 ir 220. Aplamai apie 500 Amerikos lietuvių ir naujų ateivių vienaip ar kitaip prisidėjo prie darbo. Buvo tokių, kurie kasmet parašydavo po 300 - 400 laiškų! (Daugiausia laiškų kasmet parašydavo ir teberašo newarkietis Pranas Vaškas), šis laiškų rašymo darbas buvo grynas pasiaukojimas Lietuvos reikalams. Niekas iš "laiškarašių" neieškojo nei garbės, nei atlyginimo.
Lietuvių reikalų komisijos nariai vienur kitur prisidėdavo prie Vasario 16 ir kitų minėjimų. Iš pradžių tie minėjimai būdavo uždari lietuvių susirinkimai. Vietos laikraščiai ir radijas nutylėdavo tuos įvykius. Kada vyčiai įsijungė į darbą, jie praskynė takus į vietos redakcijas ir savivaldybių rūmus. Jų dėka pradėjo atsilankyti kongres-manai į vietos minėjimus, vietos laikraščiai pradėjo juos aprašyti, šiandien visi supranta reikalą pasirūpinti informacija svetimiesiems. Daugelis užmiršta, kad prieš 15-20 metų vyčiai buvo to reikalo pirmtakūnai. O jų pradininkas buvo kun. Jonas Jutkevičius.

Lietuvių reikalų komisija atliko dar vieną svarbią funkciją. Ji buvo lyg susižinojimo žinovų mokykla. Ji paruošė lietuvių informacijos darbuotojų kadrus. J. Stukas, L. Valiukas, E. Kulber - Kulbokienė, A. Mažeika j r., A. Budreckis, A. Sniečkus ir kt. šių laikų naujų susižinojimo priemonių puoselėtojai pradėjo informacijos darbą kaip vyčių Lietuvių reikalų komisijos bendradarbiai. Jie buvo tam tikra prasme kun. Jutkevičiaus auklėtiniai. Net dirbdami kitose lietuvių organizacijose, jie pasitardavo su kun. Jutkevičium dėl efektyvesnių Lietuvos bylos pristatymo kitataučiams metodų.

Kun. Jutkevičius taip pat bendradarbiavo su kitomis lietuvių informacijos institucijomis. Jo biuletenius gaudavo Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone, mūsų konsulatai, A. L. Informacijos centras, Vliko vykdomoji taryba Vokietijoje, "Lietuvių Dienos", "Garsas", "Draugas" ir "Darbininkas". Labai trumpam ir Lietuvių studentų sąjunga buvo užmezgusi ryšius su kun. Jutkevičium. 1956 m. LSS leidžiamo "Lituanus" žurnalo atstovas dr. V. Vygantas rašė kun. Jut-kevičiui:

Leiskite šia proga bent trumpai išreikšti visų mūsų pasigėrėjimą Jūsų vadovaujamos organizacijos uolumu kovoje dėl Lietuvos laisvės. Vien tokio didelio laiškų skaičiaus esame nustebinti. Tikrai galite didžiuotis ir esate verti visų lietuvių didžios pagarbos. Būkite tikri, kad šioj srity j Jūsų organizacija yra tikras pavyzdys mums studentams.

1956 - 61 laikotarpy Lietuvių studentų sąjungos politinių reikalų skyrius, panaudodamas kun. Jutkevičiaus biuletenius, parašė apie 1.000 laiškų. Deja, vėlesnės LSS centro valdybos neįvertino J iš viso nesuprato Lietuvių reik: lų komisijos darbo, ir visi rysi bei studentų susidomėjimas išnyk Vyčiai kasmet šaukia metinii seimus. Tuose seimuose kun. Jul kevičius savo komisijos darbų pra nešimus visuomet darydavo lieto vių kalba. Pranešimuose jis enei gingai pabrėždavo laiškų rašym svarbą, nesivaržydavo ir išbarti ap tingusius vyčius:8 Yra 28 kuopos, kurios tautinia snaudžia, kurių nariai, be abejo, ieš ko tik gero laiko ir tautiniai tingi niauja. Jųjų apsileidimas neleidžia mums turėti tokius rezultatus, koriuos reikėtų turėti. Tos kuopos yra peiktinos už jųjų apsileidimą. Dieve duok, kad jos suprastų, kad vyčių tautinis veikimas, ypač dabartiniais laikais, yra be galo svarbus ir naudingas ir kad, kaipo lietuviai, jie privalo aktyviai prie to darbo dėtis.
Viename seime, kai keli vyčiai delegatai viešai išvykos metu ap-siskandalijo, kun. Jutkevičius rūsčiai juos išbarė: "What kind of Knights are you? You're no K. of L'ers! (Lietuvos vyčiai — A. B. > You're Knights of Liquor!" Tie vyrukai po to susitvarkė.

Jis mokėjo apsnūdėlius išjudinti. Jo paskatinimai nebuvo verkšlenantys, nes nemėgo sentimentalizmo, ašarojimo. Jo paskatinimai buvo vyriški, kovingi, tartum kariški šaukimai kovon už Lietuvą:6 Jei mes snausime, jei mes indiferentais būsime, jei mes nepaisysime Lietuvių Reikalų Komisijos skatinimo, tai iš tikro Lietuva bus užmiršta, daugiau jos nebus ir tada mes amžinai būsime kalti, kad leidome Lietuvai mirti. Tai bus rr.urr.= amžina gėda. Tada visas pasaulis galės sakyti, kad Sovietai nugalėjo lietuvius. Ar norite, kad pasaulis taip sakytų? Ar norite būti Lietuvos grabcriais? Ar norite būti jos nelaimingų žmonių išdavikais? Jei ne, tai prisidėkite prie komisijos veiklos. Turėkite daugiau lietuviškos dvasios ir dekite pastangas, kad komisijos be perstojimo dirbamas darbas galėtų Sovietų piktas užmačias nugalėti ir kad Lietuva galėtų vėl gyvuoti, kaip ir kitos laisvos pasaulyje tautos.

Kun. Jutkevičiaus pranešimai seime buvo ne vien nuveiktų darbų apyskaita, bet ir veiklos gairės. Pvz., 1958 m. seime Filadelfijoje kun. Jutkevičius taip išdėstė savo sugestijas ateities darbams:7
1. Reikia daugiau įtraukti vyrų į komisijos darbą. Vytės daug daugiau dirba negu vyčiai. Tiesiog geda, kad taip mažai mūsų vyrų rūpinasi šiuo tautiniu darbu.
2. Reikia surasti naujų veikėjų, naujų narių, kurie galėtų rašyti laiškus. Nemažas skaičius tų, kurie dabar rašo, jau rašo per kelis metus. Jųjų vardai žinomi, ir už tai tiek daug atsakymų negauname ...
3. Mums būtinai reikia, kad vyčiai turėtų asmeniškus, draugiškus kontaktus su senatoriais, atstovais, redaktoriais ir kitais. Tuomet mūsų parengimai bus plačiau išgarsinti ir remiami, ir tautines šventes galėsime švęsti su geresnėmis pasekmėmis. Ypač gerai galėsime pravesti Vasario 16 d. iškilmes.
4. Buvo atsitikimų, kad norintieji tautinį darbą dirbti vyrai buvo atkalbėti tai nedaryti. Jiems buvo Įkalbėta, kad nėra reikalo rašyti laiškus, nes esame amerikiečiai, niekada nebūsime Lietuvoje ir ne mūsų reikalas ta problema užsiimti. Tokie žmonės daro daug žalos mūsų darbui. Jei esi tinginys ir nenori veikti, tai pasilik tinginiu, bet tylėk. Kam dar kvailai kalbėti kitiems? Jei pats negali suprasti komisijos darbo svarbumo, tai nemanyk, kad ir kiti nesupras. Todėl nuoširdžiai prašau nekenkti mūsų darbui. Lai kiti, kurie turi išminties ir supratimo, tai dirba Jūsų netrukdomi.

Informacijos redagavimo, rinkimo ir nuolatinio laiškų rašymo darbas yra varginąs. Laiks nuo laiko reikia ieškoti naujų būdų išlaikyti bendradarbių nuotaikai. Užtat 1951 m. seimas kun. Jutkevi-čiaus iniciatyva priėmė šią rezoliuciją: "38-tasis Lietuvos Vyčių Seimas nutaria Lietuvių reikalų komisiją priimti konstitucijos punktu". Lietuvos reikalų darbas tuo būdu tapo integraline organizacijos veiklos dalimi.

1953 m. kun. Jutkevičius pasitraukė iš komisijos pirmininkų, kad kiti laiškų rašytojai galėtų daugiau pasireikšti. Po jo pirmininkais buvo šio darbo kiti veteranai — J. červokas, M. činikienė ir Pr. Vaškas. Vis vien kun. Jutkevičius pasiliko prie juodo darbo, rinkdamas medžiagą ir toliau redaguodamas biuletenius. 1953 m. seimas jį pakėlė Lietuvių reikalų komisijos garbės pirmininku.

Pakelti bendradarbių nuotaikai kun. Jutkevičiaus iniciatyva seimuose buvo įvestas pažymėjimų į-teikimas tiems komisijos darbuotojams, kurie kasmet parašydavo per 100 laiškų Lietuvos reikalu. Įsigyti "laiškarašių klubo" pažymėjimą tapo garbės ir pasididžiavimo objektu.
Kun. Jutkevičius panaudodavo patį vyčių seimą kelti Lietuvos klausimui. Jis įeidavo į seimų rezoliucijų komisijas ir būdavo politinių rezoliucijų autorius. Seimams priėmus tas rezoliucijas, tekstai būdavo telegramomis skubiai nusiunčiami JAV prezidentui, valstybės sekretoriui ar senatoriams bei atstovams. Vyčių seimų rezoliucijų turinys meistriškai sujungdavo Lietuvos klausimą su kokiu nors aktualiu politiniu įvykiu.

Pavyzdžiui, 1960 m. Worcesterio seime seimo rezoliucijų komisijai susirinkus pirmą sykį, kun. Jutkevičius išdalijo komisijos kitiems nariams, kun. žuromskiui, A. Bud-reckiui, A. Mažeikai ir T. Michals-kiui, mašinėle rašytus lapelius, tardamas: "Vyrai, neužilgo įvyks demokratų ir respublikonų konvencijos. Reikia partijoms priminti apie Lietuvą. Jei paskubėsim, tai rytoj priešpiet seimas galės priimti rezoliucijas adresuotas konvencijoms". Kitą rytą rezoliucija buvo vienbalsiai seimo priimta ir priešpiet nusiųsta partijų konvencijos platformos komisijoms. Labai dažnai JAV senatoriai ir atstovai įdėdavo kun. Jutkevičiaus suredaguotas vyčių seimų rezoliucijas į "Congressional Record".

1958 m. jis buvo pakviestas sukalbėti maldą Vasario 16 d. proga JAV Atstovų rūmuose. Užuot eilinės maldelės, jis išdėstė invokaci-joje Lietuvos pavergimą kaip laisvojo pasaulio moralinę problemą. Po to jį vėl kelis sykius JAV Kongresas pakvietė sukalbėti invoka-ciją Vasario 16 d. sesijose.
1953 m. seime vyčių 103 kuopa (Providence, R. I.) pasiūlė rezoliuciją, kad vyčiai nukaltų medalį, kuris būtų įteiktas kiekviename seime Lietuvos byloje nusipelnu-siam nelietuviui. Seimas priėmė rezoliuciją ir įgaliojo Lietuvių reikalų komisijos garbės pirmininką įgyvendinti šį nutarimą. Kun. Jutkevičius suprato, kad šis medalis gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį, įtaigoj ant JAV politikus. Juk gerai žinoma, kad amerikiečių politikai mėgsta gauti įvairius pažymėjimus ir taures. Kas svarbiau, jie patys išgarsina, kas ir kodėl jiems įteikė pažymėjimus. Kun. Jutkevičius pats pravedė rinkliavą vyčiuose ir per 2 metus surinko 1000 dol. nukalti medalį. Vyčių centro pirm. Al. Vasiliauskas 1955 m. seime Newarke galėjo pranešti^

Medalis jau padarytas ir pinigai jam jau beveik visiškai surinkti. Tą viską padarė kun. Jonas Jutkevičius savo pasišventimu. Už tai jam nuoširdus ačiū. Pirmasis medalis bus iškilmingai įteiktas šiame vyčių seime banketo metu didžiam lietuvių draugui ir kovotojui prieš bolševikų smurtą buv. kongresmanui p. Kersten.
Vyčių medalis buvo auksinis. Vienoje žymens pusėje buvo Lietuvos Vytis, o antroje pusėje įrašas: "To Charles J. Kersten 1955 for In-valuable Service in Behalf of Lith-uania's Right to Freedom". Kun. Jutkevičius pristatė Kersteną vyčiams ir organizacijos vardu jam prisegė medalį, o Kerstenas pasakė reikšmingą kalbą. Kalbų ištraukos buvo įdėtos amerikiečių laikraščiuose ir "Congressional Record' per radiją transliuotos į Lietuvą. Tas įvykis ne tik pagerbė nuoširdų lietuvių bičiulį, bet taip pat iškėlė amerikiečių spaudoje Lietuvos klausimą. Antras medalis buvo įteiktas Čikagos seimo metu senatoriui P. H. Douglas. Vėliau vyčių medalį gavo kongresmanas D. J. Flood ir senatorius Th. J. Dodd. Po to kiekviename seime vyčiai pagerbdavo nusipelnusius Lietuvos bičiulius. Kiekvieną sykį kun. Jutkevičius meistriškai vadovaudavo iškilmėms. Kun. Jutkevičiaus dėka amerikiečių politikai laikė "Knights of Lithuania Award" nepaprastu Amerikos lietuvių ordinu.
Retkarčiais kun. Jutkevičiaus politiniai apskaičiavimai nepavykdavo. Pavyzdžiui, 1960 m. seimo išvakarėse Worcestery buvo galimybių pakviesti į seimą jauną ir populiarų senatorių John F. Kenne-dy. Jis pats siūlėsi atvažiuoti į seimą. Jau buvo rimtų davinių, kad Kennedy gali tapti demokratų kandidatu į prezidentus. Kadangi kun. Jutkevičius savo įsitikinimu buvo respublikonas ir, be to, R. M. Nixono šalininkas, šįkart asmens įsitikinimai aptemdė jo politinį apdairumą, ir jisai atmetė Kennedžio pasisiūlymą atvykti į vyčių seimą. Po trijų savaičių Ken-nedy buvo demokratų konvencijos nominuotas į prezidentus, ir lietuviai už jokius pinigus jo niekur nebegalėjo pakviesti. Pats kun. Jutkevičius vėliau gailėjosi, kad respublikonų partijos akimis, o ne lietuviškos partijos akimis jisai pažiūrėjo į Kennedžio kvietimą.

Kun. Jono Jutkevičiaus veikimas buvo nuostabus. Kyla klausimas, iš kur jis sėmė tiek daug energijos. Juk 25 metus jis organizavo, vadovavo ir koordinavo didelį veikėjų tinklą. Kuri kita lietuvių organizacija galėtų pasigirti, kad turime 200 nuolatinių Lietuvos klausimo gynėjų, kurie veikia nuo Bostono iki Los Angeles, nuo Detroito iki Miami Beach? Lietuvių reikalų komisija savo darbu prilygsta prie bet kurio lietuvių politinio veiksnio. Tos komisijos darbai laimėjo apčiuopiamus, Lietuvos interesams teigiamus rezultatus. Kas tikrai nuostabu, tai kad lietuviškas darbas kun. Jut-kevičiui nė kiek netrukdė vykdyti savo ganytojiškas pareigas. Jis buvo ir savo vyskupijos pažiba — gabus administratorius ir Bažnyčios ryšininkas su vietos laikraščiais bei radiofonais.
Nežiūrint gabumų ir potencialios įtakos, kun. Jonas Jutkevičius buvo kuklus, viešumon nesiveržė. Jam pakako darbo informacijos srity. Jis bandė derinti laiškų rašymo veiklą su VLIKu, ALTa bei diplomatais. Turėjo savo nuomonę ir politinį nusistatymą, tačiau suprato, kad darbo yra visiems. Jis nuolat primindavo savo tautiečiams: "Tik reikia daugiau noro, pasišventimo tautinį darbą dirbti".

1. J. Jutkevičiaus straipsniai "Vytyje" 1955 ir 1956 nr. 10, 1958 ir 19S0 nr. 8.
2. J. Jutkevičius, "Vyčių darbai. . .", Vytis, 1956 Nr. 10, p. 17.
3. J. Jutkevičiu.3, "Kova už Lietuvą . . .", Vytis, 1955 Nr. 10, p. 26.

4. Ten pat, p. 28.
5. Ten pat, p. 25.
6. Ten pat, p. 29.

7. J. Jutkevičius, "Lietuvių Reikalų Komisijos pranešimas", Vytis, 1958, Nr. 8, p. 16 - 17.
8. Aleksandras Vasiliauskas, "Vyčių Veikimas", Vytis, 1955, Nr. 10, p. 16 - 17.
Algirdas Budreckis



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai