VISUOMENININKAS, KURIS NEIEŠKO POILSIO Spausdinti
Parašė L.A.   
Aleksandras Vakselis

Aleksandro Vakselio amžiaus ir veiklos sukaktims

Praėjusį pavasarį, kovo 18 d., Kultūros židinyje New Yorke buvo pagerbtas uolus šios apylinkės visuomenininkas Aleksandras Vakselis. Pagerbimo proga — jo 65 metų amžiaus ir 30 metų veiklos New Yorko apylinkėje sukaktys. Organizacinis komitetas surengė vaišes ir pagerbtuvių programą. Pagrindiniu kalbėtoju buvo Lietuvos gen. konsulas Anicetas Simutis. Paskaitoje bei gausiuose sveikinimuose iškelta, kiek daug laiko ir darbo Aleksandras Vakselis yra skyręs visuomeninei veiklai. Jeigu kas sudėtų jo valandas bei dienas, praleistas posėdžiuose, iškilmėse, suvažiavimuose, tikrai susidarytų mėnesiai ir net metai. O visa tai atliekama be atlyginimo, dažnai ir be padėkos — vien tik norint išlaikyti gyvą lietuvybę emigracijoje.

Trisdešimt metų nenutrūkstanti veikla New Yorko apylinkėje, dažnai išeinanti iš šios apylinkės ribų, taip pat liudija Aleksandro Vakselio įgimtą visuomenininko talentą, kuris, aišku, per daugelį metų buvo išpuoselėtas kantrybe ir stipria valia. Juk gana dažnai mūsuose iškyla jaunų ir gabių veikėjų, bet po kelių metų apie juos nieko nebegirdime. Aleksandras Vakselis gražiai ištesėjo ir, sulaukęs pensininko amžiaus, visiškai negalvoja keliauti į šiltuosius pajūrius. Jis nori tęsti visuomeninį lietuvybės darbą, bent kol jį perims jaunesnioji karta.

Sukaktuvininkas, gimęs 1915 m. Veliuonos valsčiuje, Naudvaryje, mokėsi Jurbarko gimnazijoje, kurią baigė 1935 m. Ten reiškėsi skautiškoje veikloje, užsitarnaudamas paskau-tininko laipsnį. Tolimesnis kelias vedė į karininko profesiją. Kauno
karo mokyklą Vakselis baigė 1938 m. jaunesniojo leitenanto laipsniu. Karinė disciplina bei drausmė, be abejo, padėjo išsiugdyti visuomenininko charakterį.

Bet okupacinės nelaimės sutrukdė jo karinę profesiją. Paskirtas į IV-ąjį artilerijos pulką Plungėje, neilgai teišsilaikė. Netrukus buvo pertvarkyta Lietuvos kariuomenė, ir Vakselis nukeltas pirma į Vilnių, paskui į Švenčionėlius, kol vokiečių okupacijos pradžioje buvo paleistas į atsargą. Tada mokytojavo Plungės ir Alytaus gimnazijose. Bet kaip kariškis negalėjo nurimti — įstojo į vietinę rinktinę Suvalkų Kalvarijoje. Pakeltas įgulos plac-adjutantu ir vokiečių areštuotas, Aleksandras Vakselis 1944 metų pavasarį išvežamas į Vokietiją. Po karo jis gyveno Mūncheno ir Augsburgo tremtinių stovyklose, dirbdamas UNRRA-oje. Čia vėl susidarė galimybės tęsti sportinę veiklą ir įsijungti į visuomeninį judėjimą. Į Lietuvių tremtinių bendruomenę įstojo 1947 m. ir kiek vėliau buvo išrinktas į Fizinio auklėjimo ir sporto komitetą (FASK). Atvykęs į JAV, įsikūrė New Yorke, kur išgyveno 30 metų. Čia baigė inžinerijos mokslą ir jau daug metų dirba danų cemento bendrovėje, kuri stato šios srities fabrikus.

Šiame mieste gražiai išsiskleidė Aleksandro Vakselio kaip visuomenininko veikla. Pradedama nuo sporto. Tuo laiku Brooklyne buvo žinomas Lietuvių atletų klubas. Vakselis stojo į jį ir 11 metų jam pirmininkavo, kol buvo pakeltas garbės nariu. FASK Š ALFAS S rytų apygardos vadovu išbuvo 12 metų. Po to dvejiems metams  išrenkamas viso FASK (JAV ir Kanados sporto sąjungos) pirmininku. Įsisteigus Lietuvių sporto klubui, jam pirmininkavo dvejus metus ir jį įjungė į Lietuvių atletų klubą.

Aleksandro Vakselio kaip visuomenininko pilnesniam gyvenimo vaizdui gauti, suminėtinos šios organizacijos, fondai bei komitetai, kuriuose jis atliko bei atlieka vadovaujamą vaidmenį.

Jaunimo centro, Lietuvių namų, Kultūros židinio statybų pirmininkas 1963-1973 m.; Kultūros židinio statybos komiteto vicepirm. 1973-1976 m.; Lietuvių kultūros fondo (Kultūros židiniui išlaikyti) vienas iš steigėjų ir pirmasis valdybos pirm.; to paties fondo tarybos pirm. nuo 1981 m. sausio mėn.; LB New Yorko apygardos valdybos narys, organizacinių reikalų sekr., iždininkas ir nuo 1967 m. pirmininkas; pasaulinės parodos New Yorke lietuvių komiteto narys ir antraisiais metais pirmininkas 1964-1965; JAV LB Tarybos narys nuo 1967 m. (14 metų); Vliko valdybos vicepirm. 1972-1975 m.; JAV LB garbės teismo narys 1973-1976 m.; Tautos Fondo vienas iš inkorporuotojų ir pirmasis inkorporuoto TF valdybos pirmininkas 1978 m.; Tautos Fondo tarybos pirmininkas nuo 1980 m. pavasario; Lietuvių Fondo tarybos narys 1971-1973 m.; Nevv Yorko Alto tarybos sekretorius 1969 m. ir pirmininkas 1970-1971 m.; Pirmojo PLB seimo organizacinio komiteto narys 1959 m.; Pasaulio Lietuvių dienų V-ojo PLB seimo Toronte, Kanadoje — JAV komiteto pirmininkas 1979 m.; Amerikos lietuvių Tautinės sąjungos ir buvęs Tautinio sąjūdžio narys. Be to, Vakselis dar veikia šiose amerikiečių organizacijose: American Ordinance Association (National member) — 25 m.; Queens County Grand Jurors Association — 18 m.; New York State Council for Ethnic Affairs (antri metai).

Šis sąrašas patvirtina ankstyvesnį teigimą, kad Aleksandras Vakselis žymią savo gyvenimo dalį yra paaukojęs visuomeninei veiklai. Ypač malonu tai, kad jis nebuvo pasyvus stebėtojas ar kritikas, bet daugelio organizacijų pozityvus pareigūnas ir net vadovas.
 
Sukaktuvininkas itin gilią vagą lietuviškoje dirvoje išvertė, nuo 1967 m. būdamas LB New Yorko apygardos pirmininku. Visi didesnieji renginiai buvo Vakselio žinioje. Visuose suvažiavimuose bei iškilmėse skambėjo jo balsas sveikinant ar diskutuojant. Vakselio iniciatyva Vasario 16-osios šventėje buvo surengta 11 dailės parodų.

Antrasis jo numylėtinis yra Kultūros židinys, kuriam jis nuo pat pradžios skyrė labai daug laiko ir dėmesio. Kultūros židinys apjungė plačios New Yorko apylinkės lietuvius ir prailgins lietuvybę šiame JAV pakraštyje. Tai ne be Vakselio nuopelnų. Jis savo taktu, kantrybe, aktyviu dalyvavimu, taikliu žodžiu ir tolerancija nemažai yra prisidėjęs prie to apjungimo bei darnaus bendro darbo. Čia nepasitaikė jokių susiskaldymų ir nemalonių kivirčų.

Vertinant Aleksandro Vakselio intensyvų visuomeninį darbą, tenka dar pridurti, kad jis penkias dienas savaitėje kasdien po 11 valandų (įskaitant keliones) turi skirti tarnybiniam darbui New Jersey ir dar aprūpinti šeimą. Šiuo atžvilgiu, žinoma, jis yra laimingas, nes žmona Irena nuoširdžiai remia jo visuomeninį darbą ir visur pati dalyvauja.

Paklaustas, ar politinėje veikloje dalyvavimas, nepasunkina darbo kultūrinėje srityje, ypač Lietuvių Bendruomenėje, Vakselis taip atsakė: "Vienintelis politinis darbas, kurį esu atlikęs ir dabar atlieku, yra Lietuvos laisvinimas. Kai kas mėgina iš to daryti "politiką". Bet Lietuvos išlaisvinimo darbas nėra politika. Tai pareiga veikti, kad okupuota Lietuva atgautų laisvę bei nepriklausomybę. To siekia kiekvienas lietuvis patriotas, ir niekas neturėtų paimti šio darbo monopolio. Jį atliekant, nebelieka laiko tarpusavio kautynėms. Vaidai tarp atskirų asmenų ir dar blogiau — kurios nors partijos įgaliotų — tarnauja komunistams, Lietuvos okupantams. Manau, kad tik vienu atveju mano 'politinė' veikla galėtų susikryžiuoti su Lietuvių Bendruomenės veikla — jeigu ši patektų į kurios nors partijos vispusišką įtaką".

Kai vyresniųjų veikėjų gretos dėl amžiaus kasmet retėja, o jaunų pavaduotojų ne per daugiausia atsiranda, Aleksandro Vakselio ryžtas likti aktyviu visuomeninio darbo pozicijose ir po trisdešimt intensyvios veiklos metų, yra vertas pagarbos bei dėkingumo. New Yorko ir New Jersey apylinkių lietuviai tai nuoširdžiai išreiškė kovo 18 d. Kultūros židinyje surengtame sukaktuvių paminėjime,   
L.A.