SMARKUS KULTŪRINIS PRASIVERŽIMAS Spausdinti
Parašė L. Andriekus   

Red. Vytautas Volertas

IV MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
 
Į mūsų išeivijos kultūrinį aruodą per daugelį metų yra sukrautas gausus derlius, kurį sudaro moksliniai suvažiavimai, dainų bei šokių šventės, studijų savaitės, savos operos spektakliai, kultūros kongresai, lietuvių dienos, religinės šventės, koncertai, dailės parodos ir t.t. Tai, lyg stiprios bangos, sujudinančios mūsų visuomenę ir paliudijančios pajėgumą.

Tarp daugybės kultūrinių renginių speciali vieta priklauso mokslo ir kūrybos simpoziumams. Tai itin galingi proveržiai, išsimušę iš pačių mūsų dvasios gelmių. Užtenka peržvelgti simpoziumų programas su šimtais specialistų paskaitininkų, gvildenančių įvairiausias temas, kad lengvai galėtum pasakyti, jog štai čia mūsų išeivijos dvasinis veidrodis. Ne tik pasakyti, bet ir pajusti, kokia dar stiprūs esame, kad savo mokslinėm bei meninėm jėgom pajėgiame iškelti šitokią įspūdingą bangą.

Tie šimtai labai žymių lietuvių specialistų, suvažiavusių pasidalyti bei pasigėrėti savo mokslo bei kūrybos vaisiais, skatina net didžiuotis ir džiaugtis, jog esame kultūringa savo tautos atšaka. Ne vien tik tas programinis svoris verčia stebėtis išeivijos pajėgumu, bet ir tokio suvažiavimo organizavimas. Čia nedirbama už pinigus. Čia — idealizmas, kurio mes kartais nebematome, paskendę savo smulkesniuose reikaluose. Simpoziumai liudija, kad mes turime ir mokslininkų bei menininkų, ir organizatorių, taip reikalingų išsklaidytiems tautiečiams vienybėn jungti.

Praėjusiais metais Jaunimo centre Chicagoje lapkričio 25-29 d. vykęs simpoziumas yra ketvirtas. Pirmasis toje pačioje Chicagoje įvyko Padėkos savaitgalyje 1969 m. Jo iniciatyva išplaukė iš Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavimo Cle-velende 1968 m., kur buvo svarstyta po metų surengti "Kūrybos savaitę", kiek vėliau pavadinta simpoziumu. Antrasis simpoziumas suorganizuotas Chicagoje 1973 m. lapkričio 21-25 d. Jo rengėjai — Lituanistikos institutas, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga; globėjas — JAV LB krašto valdyba. Tie patys rengėjai ir globėjai buvo taip pat trečiojo (1977.IX.24-27) ir ketvirtojo simpoziumo.

*
Šio simpoziumo tarybą sudarė rengimo organizacijų atstovai: JAV LB valdybai atstovavo Tomas Remeikis ir kun. Viktoras Rimšelis, M.I.C.; Lituanistikos institutui — Titus Antanaitis, Janina Rėklaitienė; Pasaulio liet. gydytojų sąjungai — dr. Gediminas Balukas, Domas Giedraitis; Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai — Stasys Jokubaus-kas, Albertas Kerelis, kuris buvo ir tarybos pirmininkas. Mokslinei simpoziumo programai vadovavo Pranas Zunde. Jonas Bilėnas rūpinosi griežtųjų mokslų, technologijos ir architektūros programa; Rimvydas Nemickas — medicinos mokslais ir Ina Užgirienė — humanitarine ir socialine sritim. Be to, žinoma, buvo organizacinis komitetas, kuriam pirmininkavo Juozas Rimkevičius; vicepirmininko pareigas atliko Stasys Jokubauskas, sekretorės — Grasilda Reinytė, iždininko — Antanas Šantaras, informacijos — Ramūnė Kubiliūtė. Renginius tvarkė Irena Kerelienė, Stasė Labanauskienė ir Valė Plepienė. Į organizacinio komiteto sąstatą dar įėjo dr. Kastytis Jacas — finansų komiteto pirm., ir Povilas Žumbakis — teisinis patarėjas. Tai šių asmenų dėka ir įvyko IV Mokslo ir kūrybos simpoziumas.

Jis neoficialiai prasidėjo lapkričio 25 d. Jaunimo centro kavinėje susipažinimo vakaru. Susirinko apie 250 simpoziumo dalyvių. Tai buvo jaukus pobūvis. Organizacinio komiteto ir mokslinės programos pirmininkai supažindino svečius su savo talkininkais. Taip pat ir simpoziumo tarybos vadovas pristatė rengėjų atstovus. Miela buvo išvysti seniai matytus veidus. Dalyvių bendravimas dvelkė nuoširdumu. Pirmą sykį gyvenime sutikti asmenys tapo bičiuliais. Visus jungė dvasinis ryšys — mokslas ir kūryba. Svečiavimąsi paįvairino R. Markelytė savo dainom ir gitaros muzika. Čia visi galėjo įsigyti ir simpoziumo vadovą — 452 psl. knygą, kurią, vadovaujant J. Rimkevičiui, redagavo A. Dundzila, J. Masilionis, R. Vaitys ir R. Vitas. Metus žvilgsnį į plačią simpoziumo programą, jau iš vakaro buvo aišku, kas laukia ateinančiom dienom. O laukė daugybė paskaitų, septynios parodos, literatūrinės premijos iškilmė, posėdžiai, diskusijos, vaišės...
Lapkričio 26 d. prieš pietus, dar oficialiai neatidarius simpoziumo, vyko Lituanistikos instituto ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavimai.

Lituanistikos institutas, įsteigtas 1951 m. užsiima moksliniais tyrinėjimais. Narių turi 120, kurie reiškiasi devyniuose skyriuose — bibliografijos, filosofijc bos, literatūros, menotyros, ] gijos, tautotyros bei sės ir sociologijos. Tai rodo, kokį svarų įnašą Lituanistikos institutas gali duoti simpoziumų programoms. Jo nariai — mokslininkai, daugiausia dėstą aukštojo mokslo institucijose JAV ir Kanadoje; be to, rašą knygas, straipsnius, skaitą paskaitas... Institutas yra išleidęs 4 tomus Lituanistikos darbų. Jis atskirom serijom taip pat leidžia ir savo suvažiavimų paskaitas, sudarančias vertingas knygas. Ankstyviausias Instituto leidinys buvo Vaclovo Biržiškos veikalas Aleksandrynas (du tomai), vėliausias — Tomo Remeikio knyga Opposition to Soviet Rule in Lithuania, 1945-1980.

Šis Lituanistikos instituto suvažiavimas yra aštuntas. Jį pradėjo ir jam vadovavo pirm. Rimvydas Šilbajoris. Sekretoriavo Janina Rėklaitienė. Padaryti pirmininko ir sekcijų vadovų pranešimai apie atliktus darbus ir ateities planus. Skirta laiko ir diskusijoms. Taip pat pagerbti Instituto nariai, sulaukę jubiliejinio amžiaus: Vincas Žemaitis — 85 m., Povilas Gaučys — 80 m. Pagaliau perrinkta senoji valdyba. Suvažiavime ypač iškelta lėšų stoka, trukdanti išleisti mokslo veikalus.

Lietuvių inžinierių ir architektų suvažiavimas vyko tuo pačiu laiku, tik kitoje salėje. Jis yra keturioliktasis. Pirmasis sąjungos suvažiavimas buvo New Yorke 1951 m. Ten ir įsteigta Lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga. Šiuo metu sąjunga turi savo skyrius Baltimorėje, Bostone, Chicagoje, Clevelande, Detroite, Los Angeles, Philadelphijoje, Pittsburghe ir VVashingtone, D.C.; leidžia žurnalą Technikos žodį. Daug sąjungos narių užima aukštas vietas valdiškose įstaigose, įmonėse, planavimo centruose, o taip pat aktyviai jungiasi ir į lietuvių mokslinę bei visuomeninę veiklą.

Šį suvažiavimą atidarė centro valdybos pirm. inž. V. Izbickas. Paskaitą "Lietuvis architektas ir inžinierius lietuvybės išlaikymo bei tautos laisvės kovoje" skaitė Br. Nainys. Šiame posėdyje dalyvavo 50 asmenų. Nauja centro valdyba išrinkta iš sąjungos narių, gyvenančių Los Angeles, Cal. Tolimesnė suvažiavimo programa tęsta kitom dienom. Baigta lapkričio 27 d.

Simpoziumas prasidėjo 2 vai. didžiojoje Jaunimo centro salėje, pripildytoje mokslo bei meno puoselėtojų ir mylėtojų. Pradžia buvo panaši į kitus mūsų suvažiavimus: organizacinio komiteto pirm. J. Rimkevičiaus žodis, garbės prezidiumo sudarymas iš žymių asmenų, daugiausia iš simpoziumo darbuotojų, vysk. V. Brizgio malda, Amerikos ir Lietuvos himnai (vad. sol. N. Linkevičiūtė), mirusiųjų pagerbimas ir gen. konsulės J. Daužvardienės bei mokslinės programos pirm. P. Zun-dės sveikinimai.

Atlikus oficialią dalį, vyko bendras posėdis su dr. Juozo Girniaus paskaita "Mokslas ir tauta mūsų istorijoje". Tai gili ir išsami studija apie mokslus amžių būvyje, ilgai išsilaikiusius filosofijos prieglobstyje. Nuo jos pirmiausia atsiskyrė fizika, chemija ir biologija. Prelegentas pažymėjo, kad filosofija kuria pasaulėžiūrą, mokslai gi — pasaulėvaizdį. Paskaitoje plačiai paliesta ir Lietuva. Kitur universitetai buvo steigiami XII amžiuje, Lietuvoje — gerokai pavėluota. Vis tiek Vilniaus universiteto reikšmė tautai begalinė. Iš jo spinduliavo ne tik mokslas, bet ir tautinis atgimimas. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, pirmiausias užmojis buvo steigti universitetą, kuris dėl kvalifikuotos profesūros nepritekliaus-pirmąjį dešimtmetį laikytinas ne mokslo, bet mokymo centru. Šiuo metu Vilniaus universitetas turi daug specialistų, bet jį slegia rusinimo grėsmė. Daugiausia nukenčia istorijos mokslas — faktai iškreipiami komunistinės pasaulėžiūros naudai. Visos disertacijos rašomos rusų kalba. Jei rašoma lietuviškai, privalo būti išversta. Išeivijoje esama daug lietuvių mokslininkų, bet jų darbai skelbiami svetimom kalbom. Tai mūsų emigracinė duoklė kitiems. Jaučiama baugi spraga lituanistinėje srityje. Pasigendama istorikų, kurie lukštentų savo tautos praeitį. Prelegentas nusiskundė, kad daug lietuvių mokslininkų yra tik savo srities specialistai. Jų įnašas į lietuvių bendruomenę išeivijoje nepakankamas.

Po šio bendrojo posėdžio, pasibaigusio Juozo Girniaus paskaita, išsiskirstyta po įvairias sekcijas, būtent Erdvės mokslų, politinių mokslų, literatūros, psichologijos, medicinos, struktūros ir fizikos-matematikos. Antram bendram posėdžiui susirinkta tik vakare 7:30 vai. architektūros parodos salėje.

Šiame posėdyje dr. Vytautas Kavolis gvildeno temą "Lietuvių išeivių įnašas į socialinius mokslus". Prelegentas pirmiausia apibūdino šio mokslo apimtį. Ji plati, nes čia įeina medicinos sociologija, darbo sociologija, meno sociologija, literatūros sociologija. Be to, sociologijos mokslo šakom laikytina ir archeologija bei antropologija. Šiose srityse jau pasaulinio garso pasiekusios Marija Gimbutienė (archeologija) ir Galdikaitė (antropologija). Paskaitininkas suminėjo 10 lietuvių sociologų, kurie savo mokslinius darbus skelbia svetimom kalbom. Jau esą paskelbta 120 straipsnių. Spaudoje lietuvių kalba per mažai keliamos socialinės problemos. Daugiau vaizduojama padėtis. Kai kurios mūsų gyvenimo socialinės apraiškos likusios beveik paneliestos, pvz., kodėl pirmieji lietuviai ateiviai taip metėsi į socializmą, arba, kodėl tik antrosios kartos lietuviai smarkiau veržėsi į mokslą. Prelegento nuomone, lietuvių mokslinis įnašas į sociologiją esąs mažesnis, kaip į kitas šakas, pvz. į psichologiją, ekonomiją, politinius mokslus. Po paskaitos galima buvo klausyti ir diskutuoti.

Po šio posėdžio Lietuvių inžinierių ir architektų iniciatyva kavinėje buvo surengtos vaišės, kuriomis rūpinosi Br. Kovienė.
Lapkričio 27 dienos (penktadienio) simpoziumo programa buvo itin intensyvi. Nuo ryto 8:45 ir nuo 1:15 daugelyje salių vyko sekcijų posėdžiai. Panašiai ir šeštadienį — lapkričio 28 d. Ta paskaitų programa buvo tokia plati, kad, norint ją pateikti, reikėtų nurašyti simpoziumo leidinio beveik 100 psl. Tik tada išryškėtų prelegentų bei temų gausa ir įvairybė. Bet tai neįmanoma.

Čia suminėsime vien sekcijas ir jų paskaitininkus, kaip surašyta simpoziumo apžvalginiame skelbime. Literatūra (4 sesijos) — R. Šilba-
 

Simpoziumo garbės prezidiumas. Iš kairės Pr. Zunde, V. Kutkus, gen. konsule J. Daužvardienė, vysk. V. Brizgys, R. Šilbajoris, V. Izbickas, J. Valaitis. Sol. N. Linkevičiūtė gieda Lietuvos himną. Nuotr. Z. Degučio.

joris, V. Maciūnas, V. Kelertienė, T. Venclova, A. Lehrman, B. Vaškelis, D.    Valiukėnaitė, V. Skrupskelytė, J. Kavaliūnaitė, K. Norkeliūnas. Istorija (2 ses.) — J. Račkauskas, J. Dainauskas, V. Liulevičius, V. Valkavičius, M. Gimbutienė, S. Sužiedėlis.
Filosofija — J. Girnius, K. Skrupskelis, A. Mickūnas. Psichologija (2 ses.) — K. Trimakas, R. Petrauskas, A. Norvilas, V. Aukštuolienė, J. Karuža, C. Karuža, A. Grinienė, J. Pikūnas, J. Zabarskienė. Teologija — V. Rimšelis, P. Dilys, V. Bagdanavičius, O. Mikailaitė. Menotyra — S. Goštautas, R. Viesulas, R. Lapas, A. Plioplys. Teisė (2 ses.) — P. Žumbakis, J. Kuraitė, A. Sirvydas, R. Skorubskaitė, M. Šveikauskienė, A. Puteris. Architektūra — A. Kulpa, E. Arbas, A. Tamašauskas, R. Veitas, J. Miliauskas, A. Kerelis, A.Bublys, J. Zaikauskas, A. Kašubienė, E. Rimavičiūtė. Socialiniai mokslai — R. Kulienė, A. Butkus, G.Sužiedėlienė. Kalbotyra — A. Klimas, E. Hamp, B. Darden, J. Rėklaitienė. Biologija (2 ses.) — J. Genys, T. Balčiūnas, B. Saldukienė, E. Arbas, T. Žiūraitis. Medicina (4 ses.) — M. Vygantas, A. Plioplys, A.    Vanagūnas, R. Nemickas, L. Sidrys, L. Bekeris, E. Gedgaudas, J.Daugirdas, T. Kisielius, D. Variakojis, J. Valaitis. Chemija (3 ses.) — B. Jaselskis, R. Ošlapas, E. Veleckis, P. Budinikas, K. Keblys, J. Polikaitis, K. Martinkus, V. Narutis, V. Užgiris, R. Baltrušis, A. Vygan-tienė, B. Jakštys, M. Gaižutis, J. Anysas. Fizika-matematika (4 ses.) — V. Vaišnys, A. Liulevičius, A. Šaulys, P. Avižonis, V. Gaigalas, J. Vaitkus, J. Boguta, V. Palčiauskas, R. Mitalas, D. Slavinskas, Z. Budrikis, V. Vasyliūnas, G. Rėklaitis, K. Kliorys, M. Buntinas, Č. Masaitis. Politiniai mokslai (2 ses.) — T. Re-meikis, R. Misiūnas, A. Idzelis, A. Tamošiūnas, A. Štromas, J. Šmulkštys, T. Venclova, L. Garbonkienė, D. Krivickas. Jūros ir gamtos mokslai (2 ses.) — V. Klemas, V. Adamkus, K. Devenis, D. Paskausky, R. Legeckis, P. Mažeika. Erdvės mokslai — A. Kliorė, E. Kulikauskas, A. Mickevičius, R. Palčiauskas. Struktūra — J. Danys, J. Mališka, V. Marchertas, J. Jurkūnas. Medžiagų mokslas — S. Matas, D. Šatas, A. Damušis,  G.  Rėklaitis,  E. Vilkas, E. Klimas, K. Smalinskas. Stomatologija (2 ses.) — N. Remeikienė,G. Austin, A. Vaitiekaitis, E. Liatukas, L. Tarp. Žemės mokslai — B.Saldukienė, M. Gimbutienė, A. Girnius, J. Rimšaitė. Vibrotechnologija (2 ses.) — R. Vaičaitis, A. Karvelis, M. Pakštys, V. Viliamas, S.Bačkaitis (energija), V. Fidleris, R.Viskanta, K. Almenas, E. Čiuplinskas. Energija — V. Fidleris, V. Izbickas, R. Chomskis. Kompiuteriai (2 ses.) — A. Avižienis, P. Zunde, D. Tallat-Kelpšaitė, J. Ulėnas. A Šlekys, C. Ugianskis. Ekonomija — F. Palubinskas, V. Arbas, L. Dargis. Fizinis auklėjimas — B. Keturakis, F. Kaunas, J. Jašinskas. Simpoziumo (XI.27,28) prelegentai — V. Kavolis, M. Drunga, D. Lapinskas, A. Liulevičienė, T. Venclova, I. Užgirienė, K. Girnius, I. Mazi-liauskienė, T. Remeikis. Labai maža dalelytė čia suminėtų paskaitininkų neatvyko, o atsiuntė savo paskaitas, kurias perskaitė kiti.

Penktadienis (XI.27), atrodo, labiausiai buvo apkrautas. Be 40 paskaitų sekcijose, dar buvo ir bendras posėdis, kuriame apie lietuvių įnašą į technikinius mokslus kalbėjo D. Šatas, o apie lietuvių išeivių įnašą į gamtos mokslų ir medicinos išsivystymą — R. Kondrotas. Daug kam buvo staigmena patirti, kokius reikšmingus darbus bei projektus šio ir kitų kraštų pramonėje atlieka mūsų inžinieriai bei architektai, kaip Vyt. Šliūpas, Algis Ka-baila, V. Klemas, V. Adamkus, P. Mažeika, A. Kliorė, R. Kašubą ir kt. Medicinos srityje mūsiškiai taip yra pateikę didelius įnašus.

Pasibaigus bendrajam tos dienos posėdžiui, tuojau prasidėjo Simpoziumas, kurio gana manieringai suformuluota tema buvo "Išeivija ir kultūrinis procesas: sąmoningumo šuoliai, aidų fabrikacija ir ištirpimas pažeme". Vadovavo V. Kavolis, kalbėtojai — M. Drunga, D. Lapinskas, A. Liulevičienė, T. Venclova. Ne visi jie, vertindami mūsų kūrybines pajėgas, kalboje išlaikė deramą orumą. Bet simpoziumas buvo labai gausus ir gyvas. Diena užskleista iškilmingu Lietuvių rašytojų draugijos premijos įteikimu Kotrynai Grigaity te i ir Vinco Krėvės "Raganiaus" vaidinimu.

Premijos įteikimas buvo sklandus ir trumpas. Jį pradėjo vakaro globėja Irena Kerelienė sveikinimu laureatei ir svečiams, kurių buvo apie 700. Lietuvių rašytojų draugijos įgaliotinis Česlovas Grincevičius perskaitė vertinimo komisijos aktą ir tarė nuoširdų proginį žodį. Lictiivią Fondo 2000 dol. čekį laureatei įteikė dr. G. Balukas. Laureate išreiškė

Po premijos įteikimo programos laureatė Kotryna Grigaitytė autografuoja premijuotąją knygą. Nuotr. Z. Degučio

džiaugsmą, kad galima laisvai kurti ir kūryba bendrauti, dėkojo už pagerbimą, priminė sunkią gyvenimo tikrovę, virš kurios savo talentu turi iškilti kūrėjas. Akt. Nijolė Martinaitytė labai vaizdžiai paskaitė 6 eilėraščius iš premijuotosios knygos "Marių vėjui skambant". Tuo ir užbaigtas premijos įteikimas.

Paprastai tokiom progom dar būna literatūros vakaras. Šį kartą jo vietoje įscenizuotas Vinco Krėvės "Raganius". Raganių Gugį vaidino Jonas Kelečius, Kukį — Algimantas Diki-nis, šv. Petrą — Arnoldas Alekna, šv. Mykalojų — Raimundas Kurzo-nas; pasakotoja buvo Jūratė Jakšty-tė, Režisierius — Jonas Kelečius. Vaidinimas buvo profesinio lygio, mielas žiūrėti ir malonus prisiminti.
Kalbant apie literatūrinį-teatrinį renginį, tenka pagarbiai iškelti ir kitas simpoziumo rengėjų pastangas, būtent organizuojant parodas, kurių buvo net septynios — lietuvių moterų dailininkių, mokslinių knygų, technikos ir architektūros, Lietuvon žemėlapių, gintaro, Lietuvos pinigų ir Vaclovo Biržiškos raštų. Tos gausios parodos daug prisidėjo prie simpoziumo pakilios nuotaikos. Visą aplinką supo kultūrinės vertybės. Kur tik pasukai, visur aptikai kūrybinių lobių.

Moterų  dailininkių  darbų  paroda, atidaryta jau prieš simpoziumą (XI.20), yra naujovė mūsų dailėje. Lietuvės dailininkės susidomėjo lietuvių mitologija ir ją stengėsi išreikšti savo kūryboje. Suprantama, kiek čia reikėjo lakios fantazijos, išradingumo, spalvinio bei forminio priėjimo, kad įtikinamai būtų pavaizduota ir atkurta tai, ko mes niekad nesame matę, o tik girdėję. Tai savotiškai ir pavojingas užmojis, galįs nuvesti į paviršutiniškumą ir kitokias nesėkmes. Reikia labai džiaugtis, kad lietuvės dailininkės to pavojaus išvengė. Jų meno paroda buvo patraukli, nuotaikinga ir pakankamai įtikinanti. Kiekviena dailininkė rado savo dvasiai artimą temą ir ją sugebėjo meniškai apipavidalinti. Žinoma, vienai pavyko daugiau, kitai mažiau, bet bendras įspūdis gražus. Lankytojų dėmesį ypač traukė Ados Sutkuvienės mistiškas "Vėlių medis" (medvilnė, mišri technika), Nijolės Banienės "Austėja", Zitos Sodeikienės "Kaukai", A. Marčiulionienės "Laumės prie lopšio", Marijos Ambrozaitienės "Žemyna" (akvarelė), Janinos Marks aitvarai ir žalčiai, J. Paukštienės "Baltijos dievai". Vienu žodžiu, parodoje viskas buvo įdomu ir nauja. Linkėtina, kad lietuvės dailininkės tęstų kūrybą mitologiniais motyvais ir plėstų šią parodą.
Pavyzdžiui, dar liko nepaliesti nekrikštytų vėlių ir vaiduoklių motyvai, gana būdingi mūsų mitologijai. Parodoje dalyvavo 13 lietuvių dailininkių — V. Aleknienė, M. Ambrozaitienė, N. Banienė, V. Eivaitė, D. Kizlauskienė, D. Kuolienė, D. Marder, E. Marčiulionienė, J. Marks, J. Paukštienė, Z. Sodeikienė, M. Stankūnienė, A. Sutkuvienė. Parodos rengimu rūpinosi Z. Sodeikienė. Išstatyta tapyba, grafika, skulptūros ir mišrios technikos darbai. Išleistas ir dailus parodos katalogas Mitai su Elenos Bradū-naitės lietuvių mitologijos apibūdinimu. Būtų naudinga šią parodą kilnoti ir po kitus miestus.

Mokslinių knygų parodoje matėme apie 500 mokslinių leidinių lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Autoriai gyvena ne Lietuvoje. Parodos vadovė — B. Tamulynaitė.
Technikos ir architektūros parodą tvarkė Br. Kovienė. Sutelkti lietuvių inžinierių ir architektų, gyvenančių užsienyje, statybų projektai, pastatai, modeliai ir t.t., rodą lietuvių laimėjimus tarp kitataučių.
Lietuvos žemėlapių paroda, surengta Birutės Saldukienės triūsu, traukė žiūrovus savo istorine verte. Iškabinti Lietuvos žemėlapiai, pradedant XIV amžiumi.

Gintaro parodoje išdėstyti ne tik įvairūs dirbiniai, bet ir gintaru pavirtę sakai bei kitokia žaliava. Parodos vadovė — S. Šatienė.
Lietuvos pinigų paroda apėmė visą nepriklausomybės laikotarpį. Rinkinio savininkas — J. Augustinius.
Vaclovo Biržiškos raštų ir dokumentų paroda tęsėsi neilgai. Ją matėme tik po dr. V. Maciūno paskaitos (perskaitė B. Vaškelis) didžiojoje salėje. Rinkinys priklauso Br. Kvikliui.

Pažymėtina, kad simpoziumo metu "Galerijoje", Chicagos miesto centre, vyko ir V. Petravičiaus darbų paroda. Daugiausia buvo grafikos kūrinių. Iškabinta 30 paveikslų.

Šeštadienio (X1.28) programa taip pat buvo turtinga. Be paskaitų sekcijose, tą dieną turėjome bendrą posėdį. Kalbėjo Kęstutis Girnius. Tema buvo "Lietuvių įnašas į humanitarinius mokslus". Faktai rodė, kad ypač šioje srityje lietuviai pateikė gerą  duoklę.  Vakarop  rinkomės  į antrąjį simpoziumą, kuriame gvildentos lietuviškos vertybės išeivijoje. Moderatorė buvo Ina Užgirienė, kalbėtojai: Kęstutis Girnius, Ilona Gra-žytė-Maziliauskienė ir Tomas Remei-kis. Įdomu buvo klausytis jų samprotavimų, nors kartais atrodė nelengva su jais visais sutikti.

Ši diena baigta pokyliu Beverly Country klubo patalpose, kur invoka-cinę maldą sukalbėjo kun. V. Rimšelis, M.I.C., o dainų programą atliko sol. Nerija Linkevičiūtė. Svečių galėjo būti daugiau kaip 300. Po vaišių buvo šokiai. Pokylį globojo Stasė Labanauskienė.

Sekmadienis (X1.29) paskutinė simpoziumo diena, lyg ir poilsis, buvo be paskaitų ir diskusijų krūvio. Bet negalima sakyti, kad ji buvo be turinio. Simpoziumo dalyviai iš ryto jėzuitų koplyčioje turėjo mišias, kurias atnašavo ir pamokslą pasakė T. Tomas Žiūraitis, O.P. Po mišių prie paminklo žuvusiems už laisvę padėtas vainikas ir tylos minute pagerbti mirę lietuviai mokslininkai.
Simpoziumas baigtas 1 vai. iškilmingu posėdžiu, kuriame, kaip ir pradžioje, sudarytas garbės prezidiumas iš simpoziumą rengusių ar jam padėjusių organizacijų atstovų. Po organizacinio komiteto pirm. J. Rimkevičiaus žodžio dar trumpai kalbėjo JAV LB pirm. V. Kutkus, R. Šilbajoris (Liet. inst.), D. Giedraitis (Gyd. sąj.), V. Izbickas (ALIAS), džiaugdamiesi pasisekusiu simpoziumu. Pabaigoje buvo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirm. Vytauto Kamanto paskaita "Lietuvis mokslininkas savoje visuomenėje". Paskaitoje iškelta lietuvybės išlaikymo problema išeivijoje ir pagalba pavergtai tautai. Prelegentas taip pat priminė dar vieną laimėjimą — sutartį su Illinois universitetu, steigiant lituanistikos katedrą.

Simpoziumas baigtas malda, kurią sukalbėjo e v. kun. A. Trakis, ir Lietuvos himnu.


E. Marčiulionienė - "Laimos prie lopšio". Iš lietuvių dailininkų parodos. Nuotr. Z. Degučio

Praėjus IV Mokslo ir kūrybos simpoziumui, belieka džiaugtis išeivijos kultūriniu pajėgumu ir jo rengėjų organizaciniais talentais. Visoje programos tėkmėje buvo jaučiama sklandi tvarka. Netrūko nė klausytojų, besidominčių mokslu bei kūryba. Spėjama, kad atidarymo ir uždarymo posėdžiuose jų buvo apie 400, o kitu laiku — apie 250. Žinoma, tai nėra per daug, atsimenant lietuvių gausą Chicagoje ir jos apylinkėse.

Rengėjai tikriausiai norėjo pasiekti plačius visuomenės sluoksnius. Tai galima atlikti ypač spauda. Niekad nesuvažiuos į kultūrinius renginius visi, kurie jais domisi. Tad nesuprantamas lieka simpoziumo rengėjų potvarkis, draudęs prelegentams duoti vieną kitą paskaitą net kultūros žurnalui Aidams, nes jos būsiančios išleistos knyga. Čia atsimin-tina, jog žurnalų tiražai yra didesni kaip knygų. Be to, kol knyga išeis, jau dėmesys simpoziumui ir jo programai bus gerokai prigesęs. Pagaliau po metų ar ilgesnio laiko kas ten bepaisys, ar kokia paskaita kur buvo išspausdinta. Tie, kurie domisi mokslu bei kūryba, knygą gali dar labiau pirkti, nes jau iš periodikos bus pajutę jos svorį.

Būsimuose simpoziumuose nereikėtų gausinti paskaitų. Jau ir dabar jų yra pakankamai daug — per 3 dienas 170. Perkrovimas programos vestų į per didelį skubėjimą ir net išsiblaškymą. Taip pat reikėtų žiūrėti, kad vadinamieji tikslieji mokslai neužgožtų humanitarinių.

Pagaliau tiktų paieškoti priežasčių, kodėl politinių mokslų sekcija sutraukė daugiausia klausytojų, tuo savotiškai lyg nustelbdama kitas mokslo šakas. Jeigu politinėje sekcijoje buvo 200 klausytojų, o literatūros sekcijoje tik apie 30, susidarė nemalonus kontrastas. Reikėtų patyrinėti, kodėl taip veržiamasi į politinę sritį. Gal čia prelegentų patrauklumas?  Gal

patriotizmo dvasia? Ar netiktų pagalvoti apie plačios apimties ir akademinio lygio politinius simpoziumus, rengtinus Chicagoje, sakysime, kas antri metai. Gal tokie aukštesnio laipsnio svarstymai padėtų pašalinti nesusipratimus iš mūsų politinės veiklos.
Mokslinės programos vadovas Pranas Zunde uždaromajame posėdyje priminė, kad lietuvių mokslininkų išeivijoje esą apie 2000. Tai labai didelė pajėga, iš kurios daug galime tikėtis. Tik reikia, kad jie pasiliktų mūsų bendruomenėje ir savo moksliniu bei finansiniu įnašu padėtų pavergtai tautai.
L. Andriekus