XXIX-OJI EUROPOS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ Spausdinti
Parašė A. Lembergas   
Strawberry Hill, Tickenham, 1982.VIII.14-22.

Gal kada čia ir buvo kalnelis, garsus savo žemuogėmis, nes jo pavadinimas išliko, tačiau šiaip "Stravv-berry Hill" turistui nesiskiria nuo kitų Londono žaliosios zonos priemiesčių. Nebent tuo, kad keliolika hektarų plotą užima studentų miestelis su Prisikėlimo bažnyčia, gotiška pilimi, rūpestingai prižiūrimomis vejomis. Tai St. Mary Kolegija, priklausanti Londono universiteto Pedagogikos institutui — žymi anglų katalikų mokslo įstaiga, rengiant mokytojus. Per atostogas, studentam išvaži-nėjus, miestelis nelieka tuščias: kolegijos bendrabučiai, valgykla, salės ir kiti patogumai išnuomuojami įvairiems renginiams. Prieš trejus metus čia stovyklavo IV-ojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso dalyviai. Jie paliko gerą įspūdį, todėl ir šiemetinės studijų savaitės rengėjams nebuvo jokių sunkumų gauti šią vietą.

XXIX-osios europinės lietuviškųjų studijų savaitės rengimo komitetą sudarė pirm. Zigmas Juras ir nariai: Petras Mašalaitis, Mečys Bajorinas, Povilas Tričys, Aleksas Vilčinskas, Klemensas Tamošiūnas. Jiems talkino kiti veiklūs Londono lietuviai: Jaras Alkis, Petras Žvirblis, Kazys Makūnas ir t.t. Jų pastangos ir darbas nebuvo veltui. Ši antroji Londone surengta studijų savaitė (pirmoji įvyko 1977 m.) dar kartą patvirtino, kad Anglijos lietuviai turi sumanių ir patyrusių organizatorių, kurie moka ne tik sklandžiai ir veiksmingai dirbti, bet yra ir nepralenkiami savo paslaugumu bei vaišingumu. Tai patyrė visi savaitės dalyviai, kurių iš viso buvo 110.

Nors šį kartą tikėtasi mažiau dalyvių, visų pirma, dėl didesnių kelionės išlaidų, tačiau studijų savaitėje dalyvavo tautiečiai iš devynių Vakarų Europos ir dviejų užjūrio šalių, būtent iš Anglijos, Australijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos, JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos. Vyravo vidurinės kartos atstovai, juos sekė senesnieji ir negausus jaunimas.

Aplamai savaitėje teko pasigesti Anglijos lietuvių. Pasiliko įspūdis, kad europinės lietuviškų studijų savaičių tradicija jiems svetima, net jei surengiama ir jų saloje. Tačiau to negalima pasakyti apie vadovus: visi veiklieji Londono lietuviai pasinaudojo šia savaite savo ryšiams su kitų kraštų lietuviais sustiprinti. Į studijų savaitės darbus būtų, be abejo, galėjęs įsijungti ir vienas kitas veiklesnis šio krašto lietuvių jaunimo atstovas, jei nebūtų norėta žūt būt tuo pačiu laiku Lietuvių sodyboje surengti savo atskirą savaitgalį.

XXIX-oji Europos lietuviškų studijų savaitė prasidėjo rugpjūčio 15 d. St. Mary kolegijos reprezentacinėje salėje priėmimu. Tai buvo jaukus dalyvių susipažinimo vakaras, kuriam vadovavo Alina Grinienė. Studijų savaitę oficialiai atidarė rugpjūčio 16 d. rytą DBLS c.v. pirm. Z. Juras. Lietuvos diplomatinis atstovas Londone V. Balickas sveikinimo žodyje pažymėjo tylų, diskretišką, reikšmingą mūsų diplomatinės tarnybos darbą. Ne kiekybėje mūsų stiprybė, sakė jis, linkėdamas visiems negęstančios meilės tėvų žemei. Žodžiu sveikino Londono lietuvių klebonas kun. dr. J. Sakevičius, MIC, ir Anglijos lietuvių kat. sielovados centro atstovas kun. dr. S. Matulis, MIC.

Įžanginė paskaita buvo skirta Maironio 50 mirties metinėms. Lituanistas, Frankfurto universiteto dėstytojas Vincas Natkevičius gvildeno temą — "Skausmas ir kančia Maironio gyvenime ir patriotinėje lyrikoje". Paskaita spausdinama šiame Aidų numeryje.
Studijų savaitėje paminėta ir kita reikšminga sukaktis — "LKB Kronikos" dešimtmetis. Apie tai kalbėjo dr. Kajetonas Čeginskas. Faktais, dokumentuodama ateistinės valdžios tikintiesiems daromas skriaudas, Kronika ne tik reikalauja įstatymais garantuojamos piliečių laisvės bei teisių, bet drauge ir liudija gyvą tikinčios tautos tikėjimą. Nuo šių pagrindinių savo gairių Kronika nenu-krypo iki šiandien. Tik pamažu išryškėjo jos turinio vidaus sąranga, kai kurie skyriai. Savo paskaitoje dr. K. Čeginskas apsiriboja dviem klausimais: kaip Kronika atrodo ir ką ji iki šiol yra paskelbusi apie save.

LKB Kronika pasirodė 1972 m. kovo 19 d. be jokių įžanginių ar programinių pareiškimų. Pradžioje jos leidėjai apsiribojo tik labai trumpais pageidavimais skaitytojams, prašydami kruopščiai patikrintų, aiškių ir tiksliai užrašytų teisingų faktų. Pirmas didesnis LKB Kronikos leidėjų pareiškimas buvo jų laiškas Rytų Berlyno kardinolui Bengschui 1975 m., o kitais metais laiške kardinolams Samorė ir Slipiui pirmą kartą pasirodė ir parašas — LKB Kronikos redakcija. Nuo 1977 m. Kronikos redakcija vis dažniau kreipiasi į tikinčiuosius ir kalba jų, o kartais ir tautos, vardu. Sukaktuvinis Kronikos 51 nr., kurio didesnę dalį užima dešimtmečio sukakties pažymėjimas, yra pats išsamiausias šaltinis apie LKB Kronikos atsiradimą ir tikslus. Po šio pranešimo savaitės dalyviai pavedė paskaitininkui parengti sveikinimą Kronikos leidėjams ir rėmėjams.

XXIX-oji Europos liet. studijų savaitė daug dėmesio skyrė politikos klausimams. Apie juos sukosi 4 paskaitos ir 2 pranešimai. Dabartinę tarptautinės politikos raidą, ypač aštrėjančius Vakarų sąjungininkų tarpusavio santykius, nagrinėjo dr. St. Kuzminskas. Jis pabrėžė naujus ūkinės krizės pavojus, augančio nedarbo griaunamąjį pobūdį, atominio karo baimę ir teigė, kad visų nesklandumų centre stovi žmogaus laisvės problema. Kyla klausimas, koks bus ateinančio šimtmečio žmogus, gimęs ir užaugęs šiandieninėje baimėje?

Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto St. Lozoraitis, jr., svarstydamas lietuviškosios politinės veiklos galimybes krašte ir išeivijoje, gana tamsioje tarptautinės politikos panoramoje ieškojo šviesesnių prošvaisčių. Jis ypač pabrėžė šiemet Europos parlamente Strasbourge britų konservatorių grupės iniciatyvą pasmerkti Sov. Sąjungos tebetęsiamą Pabaltijo inkorporaciją. Teigiami reiškiniai — Washingtono  pastangos   padėti  iš-

Studijų savaitės dalyvių būrelis

spręsti Pabaltijo diplomatinės tarnybos tęstinumo ir išlaikymo problemas, Amerikos Kongreso ir prez. Ronald Reagano pareiškimai, Helsinkio susitarimų vykdymo eiga, laisvoji pogrindžio spauda, kompromisinis Lietuvos vyskupų paskyrimas, Lenkijos įvykių poveikis. Nei krašte, nei išeivijoje lietuviai per ilgą okupacijos laikotarpį nepasimetė ir parodė, ką jie gali, kai nori. St. Lozoraitis, jr., ragino ištverti.

Politinių mokslų dėstytojas ir teisininkas dr. Aleksandras Štromas skaitė dvi paskaitas. Vienoje gvildeno Lietuvos okupacijos politinius ir teisinius aspektus ir įtaigiai išryškino sovietinės agresijos mechanizmą, kuris vienodai atsispindi tiek Maskvos ir Pabaltijo valstybių santykiuose 1939 - 40 m., tiek Afganistano ir Lenkijos įvykiuose. Kitoje paskaitoje dr. Štromas iš esmės nagrinėjo Lietuvos pilietybės problemas, kurios neišvengiamai kiltų, pasikeitus esamai padėčiai. Šiuo metu krašte aiškiai vyrauja nuotaikos spręsti šį klausimą etninio lietuviškumo principu. Pats laikas, sakė paskaitininkas, būti pasirengusiems galimiems pasikeitimams ir turėti savo sprendimą. Paskaitoje iškelta įdomių pasiūlymų, kaip minėtąjį principą suderinti su galiojančiais nepriklausomos Lietuvos įstatymais ir tarptautinės teisės normomis, kad laiku turėtume priimtiną demokratinį ir humanišką sprendimą.

Programoje buvo numatytas Vliko atstovo pranešimas. Jam neatvykus iš Washingtono, apie šio laisvinimo organo dabartinę sudėtį ir darbus kalbėjo jo įgaliotinis D. Britanijoje Z. Juras. Jį papildė dr. Štromas pastabom, kad priešiška režimo propaganda krašte tik labiau sustiprina Vliko autoritetą ir kartais sukelia per daug vilčių. Dr. K. Čeginskas savo ruožtu teigė, kad Vlikas šiuo metu svarbus ne tik savo veikla informacijos srityje, bet ir kaip visų Lietuvos demokratinių partijų bei grupių atstovybė — jų politinės vienybės simbolis.

Savaitės dalyviai išklausė labai išsamų PLB pirmininko Vytauto Ka-. manto pranešimą, kuriame taip pat buvo paliesti ir politinės veiklos klausimai, nors daugiausia vietos užėmė informacija apie PLB c.v. darbus, bendruomenės padėtį įvairiuose pasaulio kraštuose ir kultūros bei švietimo reikalai. Šis pranešimas buvo gyvai diskutuojamas. PLB problemos šioje studijų savaitėje buvo dar ir atskirai apsvarstytos Vak. Europos LB kraštų atstovų pasitarime. Išklausyti pranešimai apie LB veiklą Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Vakarų Vokietijoje; apie jaunimo veiklą Anglijoje, Vakarų Vokietijoje, Italijoje; apie Vakarų Vokietijoje vystomo Lietuvių kultūros instituto (LKI) darbą. PLB pirm. V. Kamantas kalbėjo apie įvairius konkrečius bendruomenės uždavinius, paliesdamas ir vidinius reikalus. Jis pakvietė visus į Pasaulio lietuvių dienas Chicagoje 1983 m.; kalbėjo apie PLB Seimo rengimo darbus. Jaunimo kongreso reikalus išdėstė PLJS Kongreso Rengimo komiteto pirmininkė Violeta Abariūtė.

Galima būtų teigti, kad šios savaitės paskaitų ir svarstymų būdingiausias bruožas buvo ypatingas dėmesys visuomeninei - politinei problematikai. Kai kam net atrodė, kad politika šį kartą užgožė tradicinį studijų savaitės pobūdį. O kad savaičių dalyviai domisi ir kitais dalykais, parodė dvi kitos paskaitos.

Daugiausia klausytojų ir didžiausio populiarumo sulaukė kun. Augustinas Rubikas savo paskaita Ar yra velnias? (pikto problema teologijoje)". Tai ne tik labai sąmojingas ir nenuobodus paskaitininkas, bet nemažiau gilus mąstytojas ir teologas, kurį mėgsta klausytojai. Prijuokinęs kruopščiai surinktais pavyzdžiais iš tautosakos ir kasdieninio gyvenimo, paskaitininkas išdėstė, ką šia tema sako Šventasis Raštas, šiuolaikiniai teologai ir filosofai. Paskaita buvo gyvas įrodymas, kad teologija yra įdomi mokslo sritis, kurią toli gražu ne kiekvienas išmano, ir kad ji taip pat turi savo vietą lietuviškųjų studijų dirvoje. Didelę skriaudą Lietuvos žmonėms ir krašto dvasinei kultūrai daro tie, kurie teologijos mokslus pašalino iš universiteto ir išvijo į katakombas.

Klausytojų dėmesį ir smalsumą sužadino ir geologės Birutės Saldukie-nės paskaita apie gintarą. Pasitelkusi į pagalbą priemones — žemėlapius, lenteles, gintaro pavyzdžius, viešnia iš Washingtono mokslininkės kruopštumu apžvelgė šiandieninius gintaro išteklius pasaulyje ir gintaro geografiją, sulaukdama daug paklausimų iš auditorijos.

Labai gaila, kad liga sutrukdė iš Olandijos atvykti žurnalistui I. Kap-lanui. Jis turėjo papasakoti, kaip aštuoni olandai, dainos entuziastai, susižavėjo mūsų liaudies dainomis ir šiandien jas dainuoja, garsindami Lietuvos vardą krašte, kuriame lietuviai ant pirštų suskaičiuojami.

Nors Europos lietuviškųjų studijų savaitgalis, kaip pavadinimas rodo, daugiausia pabrėžia studijinę programos dalį — paskaitas ir svarstymus, tačiau jose nesitenkinama tik protine kultūra. Šį sykį meninę programą atliko keli menininkai. Sol. L. Ste-paitienė iš JAV giedojo bažnyčioje ir "Tėvynės valandėlėje"; sol. V. Gasparienė pasirodė su keliom Maironio dainom taip pat "Tėviškės valandėlėje". Dr. V. Vasyliūnas atliko vargonų koncertą. Aktorė Ž. Šlekytė paskaitė du lietuviškos prozos kūrinius angliškai ir vieną lietuviškai. Tradicinėje "Tėvynės valandėlėje", kuriai vadovavo poetė Eglė Juodvalkytė, drauge su Maironiu buvo paminėti ir kiti šiemetiniai sukaktuvininkai — rašytojai A. Baranauskas, V. Pietaris, V. Krėvė, A. Vienuolis, B. Brazdžionis. Taip pat programoje dalyvavo studentai K. Ivinskis ir S. Kubilius.

Be oficialiosios programos, studijų savaitės metu vyko daugiau renginių. Posėdžiavo Europos ateitininkai ir LF bičiuliai. Literatūrinėje popietėje Eglė Juodvalkė skaitė savo eiles, E. Gaputytė — poeto VI. Šlaito; inž. R. Baublys atliko pokalbį su rašytojais K. Barėnu ir E. Cinzu. Veikė Lietuvos pašto ženklų ir monetų parodėlė. Taip pat buvo išstatytos penkių Lietuvos fotografų (J. Kalvelio, A. Maciejausko, A. Pilvelio, R. Rakausko ir A. Sutkaus) nuotraukos. Vertingas akademinės dalies papildinys buvo dvi paskaitos angliškai: Murdoch Rodgers (iš Edinburgo universiteto) kalbėjo apie Lietuvius Škotijoje; Jonas Dingley (iš Readingo universiteto — apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Kiekvieną dieną kolegijos bažnyčioje mišias atnašavo ir Dievo žodį skelbė Šaltinio redaktorius kun. dr. S. Matulis, MIC. Jam talkino kun. prof. T. Ereminas, Milano Katalikų universiteto dėstytojas.

Vieną popietę studijų savaitės dalyviai autobusu važinėjo po Londoną — aplankė Westminsterio katedrą ir buvo gražiai priimti Londono Lietuvių namuose, kuriems šiuo metu vadovauja dir. J. Alkis. Iškilmingą vakarienę svečiams surengė Z. Juro vadovaujamas rengėjų komitetas St. Mary kolegijoje.

Rengėjams didelis ačiū už turiningą ir gražią savaitę "Žemuogių Kalne!"
XXX-ąją Europos Liet. studijų savaitę ateinančiais metais nutarta rengti Augsburge — Vakarų Vokietijoje.
A. Lembergas