LIETUVIŠKOJI VEIKLA 1982 METAIS Spausdinti
Parašė A. PLUKAS   
Praeitais metais lietuviškoji veikla buvo gana plati bei įvairi ir reiškėsi daugeliu formų. Detaliai ją aprašyti reikėtų gero kronikininko. Ji čia nusakoma bendrais bruožais.

Lietuviškųjų parapijų metai
Lietuviškų parapijų likimu jau seniai buvo rūpinamasi, tačiau praeitieji metai Lietuviškųjų parapijų metais buvo paskelbti tiktai 1981 metų gruodžio 21 d. Iniciatyvos šiuo reikalu ėmėsi JAV LB krašto valdyba, kurios pirmininkas V. Kutkus rašė: "Pradėjus šioje srityje dirbti, pirmiausia glaudūs santykiai buvo užmegzti su Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės pirm. kun. Albertu Kon-tautu ir vyskupu Vincentu Brizgiu. Be to, buvo susirašinėta ir kalbėtasi telefonais ir posėdžiauta su Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos pirm. Saulium Kupriu, Ateitininkų Federacijos vadu Juozu Laučka, Katalikų Tarnybos direktorium kun. Kazimieru Pugevičium, Lietuvos Vyčių pirmininkais Pilypu Skabeikiu ir Loreta Stukiene, Amerikos Lietuvių Katalikių Moterų Sąjungos pirmininke Julia Mack ir Lietuvių Evangelikų Tarybos pirm. kun. Ansu Trakiu".

Atsišaukimą Lietuviškų parapijų metų reikalu pasirašė visos minėtos organizacijos, išskyrus Evangelikų Tarybą. Buvo sudarytas centrinis iniciatyvos komitetas, kurio pirmininku išrinktas inž. Romualdas Bublys iš Clevelando, o jo veiklai JAV LB krašto valdyba paskyrė du tūkstančius dolerių. Šis komitetas išleido atsišaukimą, raginantį parapijose steigti Lietuviškų parapijų metų komitetus, kurie ieškotų būdų sustiprinti lietuviškas parapijas. Buvo paskelbta metų tema: "Lietuviška parapija — mūsų religiniai ir tautiniai namai"; taip pat temos kiekvienam mėnesiui. Pasiūlyta Lietuviškų parapijų metus iškilmingai baigti 1983 metų kovo 4 d., švento Kazimiero švente, tuo pabrėžiant šio lietuvio šventojo reikšmę, ruošiantis jo penkių šimtų metų mirties sukakčiai.

Lietuviškų parapijų klausimas yra sunkus ir sudėtingas. Jų metų paskelbimu buvo tiktai atkreiptas dėmesys į šį klausimą, bet konkrečių rezultatų, atrodo, nedaug buvo pasiekta. Pažymėtinas tikrai džiugus laimėjimas — Aušros Vartų parapijos Manhattane, New Yorke, atgaivinimas.

Tačiau veikiančios lietuvių parapijos ir vienuolynai tebėra reikšmingas veiksnys lietuvių gyvenime. Jos ne tiktai aptarnauja tikinčiųjų religinius poreikius, bet prisideda ir prie lietuvybės siprinimo. Pranciškonų Kultūros Židinys yra virtęs lietuvių veiklos centru. Jie taip pat leidžia žurnalą Aidus, savaitraštį Darbininką ir žurnalą Šv. Pranciškaus Varpelį. Jėzuitų įsteigtas Jaunimo Centras Chicagoje yra kitas lietuvių veiklos židinys.  Šio centro įsteigimo 25 metų sukaktis buvo iškilmingai paminėta gruodžio 5 d. Jėzuitai taip pat leidžia žurnalą Laiškai Lietuviams. Marijonų vienuolynas Chicagoje leidžia dienraštį Draugą ir knygas.

Tylų, bet didelį darbą atlieka Religinė Šalpa, kuriai kartu su Informacijos Tarnyba vadovauja kun. K. Pugevičius. Su jo įstaigos pagalba išgarsinama pasaulyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.

JAV Lietuvių Bendruomenė

Plačiausią barą lietuvių veikloje 1982 metais, be abejo, išvarė JAV Lietuvių Bendruomenė, balandžio 16 - 18 d. paminėjusi savo veiklos trisdešimtmetį. Pagrindinis minėjimas buvo surengtas Detroite, kurio metu įvyko antras visuotinis JAV Lietuvių Bendruomenės suvažiavimas ir buvo surengta skulptorės Birutės Rauckienės meno paroda. Ta proga Balys Raugas suredagavo 374 puslapių leidinį "JAV LB trys dešimtmečiai", kuriame pavaizduojama LB veikla per tą laikotarpį.

Gegužės 8-17 d. įvyko JAV LB X tarybos narių ir VI-ojo PLB seimo atstovų rinkimai. Tarybos narių rinkimuose dalyvavo 7766 asmenys, seimo atstovų rinkimuose — 7798, taigi truputį mažiau negu 1979 m. rinkimuose (8375 balsavo renkant tarybą). Taryba buvo išrinkta trejiems metams, o seimas — penkeriems.

Tarybos prezidiumo pirmininkas dr. K. Ambro-zaitis korespondenciniu būdu pravedė JAV LB Krašto valdybos rinkimus. Balsavo 62 iš 68 tarybos narių. Krašto valdybos pirmininku išrinktas dr. Antanas Butkus. Naujoji valdyba pareigas oficialiai perėmė gruodžio 4-5 d. Senajai valdybai vadovavo Vytautas Kutkus.

1982 metais veikė 73 JAV LB apylinkės ir 10 apygardų.
Vienas iš pagrindinių LB rūpesčių buvo švietimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama lituanistinėms mokykloms bei lituanistiniams kursams. 1981-82 mokslo metais veikė 31 mokykla su 1492 mokiniais ir 254 mokytojais: 23 pradžios mokyklos, 7 aukštesnės ir viena aukštoji — Pedagoginis Lituanistikos Institutas Chicagoje su akivaizdiniu ir neakivaizdiniu kursu.

Mokykloms mokslo priemones parūpina LB švietimo taryba, kurios pirmininku pastaruoju metu buvo Juozas Plačas. Ji taip pat leidžia pedagoginį žurnalą Švietimo Gairės, kurios išeina du kartus per metus. Didelę paramą švietimo tarybai teikia Lietuvių Fondas, kuris 1981-82 mokslo metais davė 20,000 dolerių paramos, o krašto valdyba dar pridėjo daugiau nei 6,000 dol. Iš šių lėšų švietimo taryba remia lituanistikos studijas Illinois universitete, Chicagoje, kasmet šiam reikalui skirdama po 6,500 dol. Kiek LB apylinkės remia finansiškai savo mokyklas, nėra duomenų.

Švietimo taryba taip pat kasmet rengia mokytojų studijų savaitę. 1981-82 m. tokia savaitė įvyko Dainavoje.
LB Kultūros taryba, vadovaujama Ingridos Bublienės, tęsė 1980 metais pradėtą tradiciją skirti LB literatūros premiją 3,000 dol. dydžio ir surengti premijos įteikimo šventę. 1982 m. tokia šventė įvyko JAV LB trisdešimtmečio minėjimo metu Detroite. Premija paskirta Jurgiui Jankui už novelių rinkinį "Paparčio žiedas".

LB socialinių reikalų tarybos didžiausias laimėjimas buvo namų statybos ir miesto reikalų ministerijos (HUD) paskelbto konkurso laimėjimas senesnio amžiaus žmonių butų statybai. Tam tikslui HUD paskolino lengvomis sąlygomis beveik du milijonus dolerių, už kuriuos bus pastatyta 50 butų Ohio valstijoje, netoli Clevelando.

LB visuomeninių reikalų tarybai pastaraisiais metais vadovavo Aušra Zerr. Buvo tęsiamas apžvalgos "Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania" leidimas. Redaktorius — dr. T. Remeikis. Šis leidinys plačiai paskleistas aukštų Amerikos pareigūnų tarpe ir siuntinėjamas įvairių valstybių ambasadoriams.

Minint Vasario 16-tąją, kontaktuoti Amerikos kongreso nariai, parūpinant jiems naujausios informacijos apie lietuvių tautos rezistenciją. Panašių pastangų dėta tragiškųjų birželio įvykių sukakčiai paminėti.

Rūpintasi sovietų kalėjimuose esančiais lietuviais politiniais kaliniais. Tam tikslui palaikyti ryšiai su Internacionalinės Amnestijos ir kitomis tuo besirūpinančiomis organizacijomis. Daug pastangų dėta Skuodžio, Petkaus bei Gajausko gelbėjimo reikalais.
Vasario 24 d. LB visuomeninių reikalų tarybos atstovas dalyvavo Amerikos Baltų Laisvės Lygos delegacijoje, kurią priėmė Amerikos valstybės saugumo tarybos patarėjas R. Pipes. Delegacija jam įteikė Baltijos šalių žmogaus ir tautos teisių sąjūdžio veikėjų pareiškimą, kuriame pasisakoma už Baltijos šalių įjungimą į siūlomą nuo branduolinių ginklų laisvą Šiaurės Europos zoną.
Palaikyti ryšiai su kongreso specialiu komitetu "Ad Hoc Committee on the Baltic States and Ukraine", prie kurio 1982 priklausė 73 kongreso nariai. Iš jų 15 per pastaruosius kongreso rinkimus nebebuvo išrinkti. Su jais atsisveikinti LB krašto valdyba su Jaunimo Sąjunga gruodžio 8 d. surengė priėmimą kongreso įstaigų Rayburn rūmuose.

LB visuomeninių reikalų taryba dėjo daug pastangų pagelbėti bendradarbiavimu su naciais kaltinamiems asmenims. Sausio 13 d. jos atstovas dalyvavo pasitarime su specialių tyrinėjimų įstaigos vadovu A. Ryan ir k. Kartu su lietuviais pasitarime dalyvavo latvių, estų, ukrainiečių ir vengrų organizacijų atstovai, iš viso 20 asmenų. Buvo nusiskųsta specialių tyrinėjimų įstaigos veikla, kad ji naudojasi sovietų pateiktais dokumentais bei jų liudininkų parodymais. Ta proga LB atstovas įteikė teisingumo ministerijos kriminalinio skyriaus viršininkui L. Jensenui memorandumą.

Kongresmanui Ch. Dougherty tarpininkaujant, LB ir ukrainiečių atstovai tarėsi su kongreso imigracijos pakomisės nariais, tirdami galimybę, ar būtų galima pakeisti įstatymą, kuriuo buvo įsteigta specialių tyrinėjimų įstaiga. Gautas kongr. J. Ash-brooko sutikimas, kad jis įneš įstatymo papildymą, tačiau jam mirus, šis reikalas sustojo.
Liepos 28 d. LB visuomeninių reikalų tarybos nariai su dr. T. Remeikiu lankėsi JAV šalies saugumo taryboje ir įteikė memorandumą dėl apkaltintų bendradarbiavimu su naciais bei dėl specialių tyrinėjimų įstaigos veiklos.

LB visuomeninių reikalų taryba taip pat rūpinasi Lietuvos pasiuntinybės išlaikymo bei jos diplomatinės tarnybos reikalais. Nepamiršti buvo ir Laisvės radijo bei Amerikos Balso reikalai. Buvo surengtas pasitarimas su JAV komunikacijos agentūros direktorium Ch. Wick dėl Amerikos Balso transliacijų sustiprinimo.

JAV LB krašto valdyba leidžia periodinį leidinį Bridges anglų kalba informuoti apie lietuvių veiklą silpnai mokančius lietuvių kalbą arba jos nemokančius. Leidinį 1982 m. redagavo dr. Stasys Goštautas. LB krašto valdyba jo leidimui prideda po šešis tūkstančius dolerių kasmet.

LB krašto valdyba taip pat faktiškai leidžia žurnalą Lituanus anglų kalba, nors formalus jo leidėjas yra Lituanus fondacija, kurią sudaro JAV

JAV Lietuvių Bendruomenės valdyba. Pirmoje eilėje iš kairės: kun. Kazimieras Pugevičius. dr. Algirdas Budreckis. Jonas Urbonas, dr. Antanas Butkus, pirm., Jonas Kavaliūnas, dr. Henrikas Brazaitis. Antroje eilėje: Andrius Mackevičius, Kazys Žiedonis, dr. Viktoras Stankus. Danguolė Valentinaitė. Algirdas Bielskus. Nijolė Maželienė. Trūksta Ingridos Bublienės ir Vito Plioplio. Nuotr. J. Garlos.

LB krašto valdybos pirmininkas ir dešimt narių, kurių pusę dviem metam skiria kasmet JAV krašto valdyba. Žurnalas išeina keturis kartus per metus. Jį pakaitomis redaguoja eilė lietuvių mokslininkų. Leidimas kainuoja apie 16,000 dol. per metus. 1982 m. pirmuosius tris numerius redagavo Ant. Klimas, o ketvirtąjį — Jonas Zdanys.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė,

vadovaujama Vyt. Kamanto, rūpinasi ryšių palaikymu su atskirų kraštų Lietuvių Bendruomenėmis. Valdybos nariai lankėsi D. Britanijoje, V. Vokietijoje, Italijoje, Venecueloje, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Kanadoje, dalyvavo Europos lietuviškų studijų savaitėje, Europos LB pirmininkų bei valdybų suvažiavime, aplankė Vasario 16 d. gimnaziją, tarėsi su Lietuvos diplomatiniais atstovais Romoje ir dalyvavo Pietų Amerikos LB kraštų pirmininkų suvažiavime Sao Paulo, Brazilijoje.

Išleido V. Liulevičiaus knygą "Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe". Knygomis, plokštelėmis, vadovėliais ir kitokia lituanistine medžiaga parėmė kitų kraštų lietuvius, suorganizavo Argentinos lietuvių solistų Z. Valadkai-tės ir A. Slančiausko gastroles po JAV lietuvių vietoves, parėmė kanklininkės M. Bankaitytės išvyką į Venecuelą, A. Landsbergio ir T. Venclovos keliones į PEN konferenciją Europoje ir Los Angeles, "Spindulio" išvyką į Australiją. Pradėtas lėšų telkimas lituanistikos katedrai. Išleisti dar keturi okupuotos Lietuvos pogrindžio spaudos leidiniai ir lankstinukas anglų kalba apie Lietuvą. Pasiųstas popiežiui Jonui Pauliui II memorandumas, prašant Vilniaus vyskupiją prijungti prie Lietuvos bažnytinės provincijos. Leidžiamas mėnesinis žurnalas Pasaulio lietuvis, kurį redaguoja Bronius Nainys su talkininku Romu Kasparu.

Tiek Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, tiek JAV LB vadovybėms praeitieji metai praėjo Antrųjų Pasaulio Lietuvių Dienų pasirengimo ženkle. Jos įvyks birželio 25 - liepos 4 Chicagoje. Bus numatytos tolimesnės Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos gairės ir išrinkta nauja vadovybė. Taip pat įvyks dainų šventė, sporto žaidynės ir jaunimo kongresas. Bus pakartotas "I Lituani" operos pastatymas Chicagos Auditorium teatre.

PLB valdyba 1983 metus paskelbė Aušros metais ir paragino visas organizacijas ir visuomenę šią sukaktį tinkamai atžymėti.

Amerikos Lietuvių Taryba

Amerikos Lietuvių Taryba, laikydamasi įstatų, savo veiklą ribojo Lietuvos laisvinimo reikalais.
Kaip jau eilę metų, taip ir 1982 m., ji rūpinosi Vasario 16-osios paminėjimais Amerikos kongrese Atstovų rūmuose toks minėjimas įvyko vasario 23 d. Jį pravedė kongresmanas Frank Annunzio. ALTo valdybai minėjime atstovavo dr. L. Kriaučeliūnas ir R. Tričytė. Invokaciją sukalbėjo kun. dr. V. Rimšelis.

Tą pačią dieną Vasario 16-osios minėjimas įvyko ir senate. Jį pravedė sen. Ch. Percy. ALTo valdybai senato minėjime atstovavo inž. V. Naudžius ir kun. dr. J. Prunskis.

Valstybės sekretorius A. Haig atsiuntė Lietuvos atstovui, pasiuntinybės Charge d'Affaires dr. St. Bačkiui tokį sveikinimą:

Gerbiamas Charge d'Affaires,
Jungtinių Valstybių vyriausybės ir žmonių vardu turiu garbę perduoti sveikinimus bei linkėjimus Lietuvos nepriklausomybės 64-erių metų sukakties proga.
1918 metų vasario 16-osios dienos Lietuvos Respublikos įkūrimas suteikė pavidalą ir prasmę Lietuvos pasišventimui laisvei bei laisvam apsisprendimui. Lietuviai, kaip ir amerikiečiai, tebėra atsidavę šiems pagrindiniams principams ir šiandien. Jungtinės Valstybės negali leisti, kad būtų pamirštas Lietuvos valstybinės neliečiamybės pažeidimas. Todėl mūsų politika, nepripažįstanti smurtinio Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą, lieka tvirtai nustatyta ir nepasikeis.

Amerikiečių tauta drauge su jumis ir jūsų tautiečiais turi bendrą nepalaužiamą tikėjimą, jog laisvė pagaliau triumfuos.
Nuoširdžiai,   
Alexander Haig

Vasario 16 d. proga kalbas kongrese pasakė arba įdėjo savo pasisakymus "Kongreso užrašuose" apie 80 kongresmanų ir apie 20 senatorių. Jiems visiems ALTo valdyba pasiuntė individualius padėkos laiškus. Suėjus 60 metų, kai JAV pripažino Baltijos valstybes de jure, kongreso rūmuose liepos 28 d. kartu su latviais ir estais buvo surengtas šios sukakties minėjimas, į kurį atsilankė narių ir valstybės sekretoriaus padėjėjas žmogaus teisių reikalams Melvyn Levitsky. Savo žodyje jis pasmerkė sovietinę Lietuvos okupaciją.

Ta pačia proga valstybės sekretoriaus pavaduotojas W. J. Stoessel priėmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatinius atstovus, o valstybės departamentas liepos 28 d. paskelbė tokį istorinį pareiškimą:

Today is the 60th anniversary of United States* recognition of the independent statės of Estonia, Latvia and Lithuania. The three republics were invaded and illegaly annexed by the Soviet Union in 1940. The United States has never recognized the forcible and un-lavvful inforporation of the Baltic States into the USSR. To mark this anniversary of sixty years of continuous recognition, Deputy Secretary of State Walter J. Stoessel, Jr. and Deputy Assistant Secretary of State for Human Rights and Humanitarian Affairs Melvyn Levitsky met this morning with the Charge d'Affaires of Estonia, Latvia and Lithuania. The United States Government wishes to draw attention to the continuous Soviet violation of the human rights of the citizens of the Baltic Republics. The Soviet policies of control of their politics, religion and culture maintain an atmosphere of harsh repression in Latvia, Lithuania and Estonia .

Valstybės departamento pareigūnas Dean Fisher tą dieną diplomatiniams korespondentams pasakė:

We believe the circumstances of the Baltic States merit today's statement. Latvia, Lithuania and Estonia vvere independent, sovereign nations from 1918 to 1940 . . . Their incorporation into the Soviet Union was a uniąue and tragic event in modern history. Soviet policies of political, religious and cultural domination in the three countries are striking and should serve as a reminder to the free vvorld of the actual nature of the Soviet treatment of non-Russian peoples .

Ta pačia proga šimtas senatorių ir atstovų rūmų narių pasiuntė laišką sovietų vadovui Brežnevui, reikalaudami sugrąžinti Baltijos valstybėms nepriklausomybę.
Alto valdyba taip pat rūpinosi padėti nekaltai apkaltintiems bendradarbiavimu su naciais. Tai daugiausia buvo daroma per Jungtinį Amerikos Baltų Komitetą, kurį sudaro ALTo ir latvių bei estų panašių organizacijų atstovai. Šio komiteto delegacija, kurioje ALTui atstovavo dr. J. Genys, tuo reikalu tarėsi su valstybės departamento Europos skyriaus dir. J. Davis ir Baltijos skyriaus pareigūne Mildred Patterson. ALTo taryba savo vardu buvo pasiuntusi du raštus prezidento Reagano patarėjui Edwin Meese III. Gavęs atsakymą, kad administracija vykdo tiktai kongreso priimtus įstatymus, ALTas pasiuntė Atstovų rūmų teisių komiteto pirmininkui kongr. Rodino ir visiems šio komiteto 27 nariams adv. P. Žumbakio str. "Sovietų įtaka JAV teisingumui" vertimą, kuriame įrodoma, kad šiame reikale nesilaikoma Amerikos įstatymų.

ALTas kartu su JAV krašto valdyba sausio 10 d. susitarė dėl Lietuvos pasiuntinybės rūmų remonto ir sudarė komitetą, kurio pirmininku išrinktas dr. J. Genys. Šiam tikslui iki metų galo buvo surinkta daugiau nei 80 tūkstančių dolerių.

ALTas taip pat darė žygių dėl politinių kalinių Lietuvoje ir Dariaus - Girėno pašto ženklo išleidimo.
ALTo informacijos reikalais rūpinosi kun. dr. J. Prunskis. Nuo paskutinio ALTo suvažiavimo 1981 m. išleista dvidešimt biuletenių lietuvių ir trylika anglų kalba. Paskelbtas rašinių apie Lietuvą konkursas lituanistinėms mokykloms. Konkurso premijoms kun. J. Prunskis paaukojo tūkstantį dolerių. Konkursą pravesti paprašyta LB švietimo taryba.

ALTas pasiuntė į Madrido konferenciją kun. J. Prunskį, kuris tenai kontaktavo įvairių šalių delegatus, įteikdamas jiems memorandumą Lietuvos reikalais. Anot ALTo informacijos, jis kalbėjosi su keturiolika ambasadorių, dešimtimi kitų šalių delegacijų narių ir taip pat susitiko su reporteriais, dalyvavusiais Madrido konferencijoje, suteikdamas jiems žinių apie Lietuvą.
Chicagoje spalio 30 d. įvyko 42-ras Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 52 valdybos ir tarybos nariai, 12 skyrių atstovų, dešimt organizacijų atstovų ir 39 svečiai, iš viso 113.

Amerikos Lietuvių Tarybą sudaro šios organizacijos: Amerikos Lietuvių R. Katalikų Federacija, Socialdemokratų Sąjunga, Tautinė Sąjunga, Sandara, Susivienijimas Lietuvių Amerikoje, Lietuvių Katalikų Susivienijimas Amerikoje, Amerikos Lietuvių R. Katalikų Moterų Sąjunga, Lietuvos Vyčiai, Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjunga, Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Vilniaus Krašto Lietuvių Sąjunga, Respublikonų Federacija ir Demokratų Sąjunga.

Suvažiavime buvo pranešta, kad ALTas turėjo 63,397 dol. pajamų ir 65,411 dol. išlaidų, o ižde yra 50,317 dol.
Buvo sudaryta nauja ALTo valdyba, į kurią įėjo minėtų organizacijų deleguoti asmenys. Gruodžio 10 d. naujoji valdyba pasiskirstė pareigomis. Pirmininku perrinktas dr. Kazys Šidlauskas.

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas

ALT ui rūpinantis Lietuvos reikalais Jungtinėse Valstybėse, VLIKui šie rūpesčiai teko pasauliniu mastu. Apie VLIKo valdybos veiklą papasakojo jos pirm. dr. Kazys Bobelis VLIKo seime Los Angeles:
Stiprinamas ir plečiamas VLIKo ir Tautos Fondo atstovybių tinklas, palaikomi tamprūs ryšiai su ALTu ir artimai bendradarbiaujama su Lietuvos diplomatinės ir konsularinės tarnybos atstovais. Plečiami ryšiai ir su atstovybių tinklas, palaikomi tamprūs ryšiai su ALTu ir VLIKo pirmininkas aplankė Europą, Kanadą ir Australiją. Adelaidėje, Melbourne ir Sydnėjuje padarė pranešimus Australijos lietuviams ir pabaltiečiams, užmegzdamas ryšius su valdžios pareigūnais. Ta proga buvo įteiktas Australijos vyriausybei memorandumas. Algis Taškūnas, Baltic News (Australijoje) redaktorius, yra įgaliotas atstovauti VLIKui pasaulinėje antikomunisru lygos konvencijoje š. m. gruodžio 6-9 d.d. Tokijuje, Japonijoje. VLIKas remia radijo programas Romoje ir Vatikane, leidžia ELTOS biuletenius lietuvių, anglų, italų, prancūzų ir portugalų kalbomis. Biuletenių turinys nuolat tobulinamas, ir skaitytojų skaičius auga. 1980 m. buvo užmegzti ryšiai su Europos Parlamentu per jo vicepirmininką dr. Egon Klepsch. Šiuos ryšius palaiko ir plečia VLIKo įgaliotinis Prancūzijoje inž. A. Venskus. Europos Parlamento politinė komisija yra priėmusi rezoliuciją apie padėtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuri bus svarstoma Europos Parlamento plenumo posėdžiuose. Tuo reikalu Pabaltiečių Santalkos (Baltic World Council) vardu, kuriai šiais metais pirmininkauja dr. K. Bobelis, buvo įteiktas VLIKo paruoštas memorandumas Europos Parlamentui, prašant paremti kovą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės ir nepriklausomybės. Taip pat buvo įteiktas papildomas pareiškimas Madrido konferencijos dalyviams, ypač pabrėžiant religinės laisvės varžymus ir persekiojimus, su atitinkamais priedais. Palaidomi ryšiai su Amnesry International Sakharov Committee Danijoje. Human Rights Internet ir su JAV Kongreso komitetais . (Dr. K. Bobelio kalbos santrauka — ELTOS Inf., speciali laida, 1982.11.19).

VLIKo seimas įvyko lapkričio 6-7 d. Los Angeles, Calif. Jame dalyvavo 43 atstovai iš 15 grupių, priklausančių VLIKui, įvairių organizacijų delegatai ir didelis skaičius svečių.

Seimą pasveikino JAV prezidentas Reagan telegrama.
VLIKo vadovaujantys organai yra seimas, taryba ir valdyba.
Seimas posėdžiauja kasmet. Į jį kiekviena VLIKą sudaranti grupė siunčia po tris balsavimo teisę turinčius atstovus. Tarybą sudaro atstovai grupių, kurių kiekviena deleguoja po vieną. Ji posėdžiauja kas du mėnesiai, ir jai pirmininkauja grupių atstovai rotaciniu keliu. Prie tarybos veikia politinė ir teisių komisija, jaunimo reikalams komisija, sienų komisija ir organizuojama santykių su kraštu komisija.

Taryba taip pat trejiems metams renka VLIKo valdybos pirmininką ir tvirtina VLIKo biudžetą, kuris 1982 siekė 110,000 dol. (LKDS Biul., Nr. 34).

VLIKo veiklai finansuoti veikia Tautos Fondas, kurio tarybos pirm. yra A. Vakselis, o valdybos — J. Giedraitis. Pastaraisiais metais Amerikos Lietuvių Taryba yra pasidariusi Tautos Fondo nariu su 8,000 dol. įnašu, iš viso 350,000 dol. Tautos Fondas įvairiose vietose turi savo atstovybes, kurios renka lėšas. 1981 Tautos Fondui aukojo 4,500 lietuviai ir 75 įvairios organizacijos.
Penkiolika grupių, kurios sudaro VLIKą ir atsiuntė savo atstovus į seimą, yra: Lietuvių Fronto Bičiuliai, Lietuvos Ūkininkų Sąjunga, Lietuvos Ūkininkų Partijos Atstovybė Užsienyje, Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis, Lietuvių Rezistencinė Santarvė, Lietuvos Darbo Federacija, Lietuvių Vienybės Sąjūdis, Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga, Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjunga, Lietuvos Socialdemokratų Partijos Delegatūra Užsienyje, Lietuvių Tautinis Sąjūdis, Lietuvių Krikščionių Darbininkų Sąjunga, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir Rytų Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis.

Tautos Fondas turi ir Lietuvos Laisvės Iždą, kurio lėšas bus galima naudoti tik Lietuvai atgavus savo nepriklausomybę. Šiame ižde šiuo metu yra 112,000 dolerių. Tautos Fondas yra inkorporuotas New Yorko valstijoje, ir jo veiklą prižiūri valdžios organai.

Vliko grupių veikla

Ne visos VLIKą sudarančios grupės ryškiau pasireiškė savo veikla. Tačiau kai kurios parodė pažymėtiną gyvumą.
Lietuvių Fronto Bičiuliai ištvermingai tęsė savo politinių studijų tradiciją. 1982 metų sausio 30-31 d. jas vėl surengė Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiuliai kartu su LB Vakarų apygardos ir Lietuvių Jaunimo Sąjungos Los Angeles skyriaus valdybomis. Šį kartą viena studijų sesija vyko anglų kalba. Joje kalbėjo Rand firmos narys dr. A. Alek-siev ir Register dienraščio redaktorius Allan Back. Studijų dienų diskusijose aktyviai dalyvavo ir jaunimas.

LF Bičiuliai taip pat tęsė savo tradicines poilsio ir studijų savaites. Tokia savaitė įvyko liepos 31 - rugpjūčio 7 d. Dainavoje.
LFB leidžia tris kartus per metus žurnalą Į Laisvę, kurio redaktorius yra V. Rociūnas.
Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungo taryba turėjo savo suvažiavimą rugsėjo 18 d. Euclid, Ohio. Jame dr. K. Šidlauskas skaitė paskaitą apie bylų kėlimą vadinamiems karo nusikaltėliams.

LKDS turi savo skyrius Chicagoje, Clevelande, Bostone, New Yorke, Detroite, ir kitur. Ji taip pat veikia drauge su latviais, čekais, lenkais, vengrais ir jugoslavais Vidurio Europos Krikščionių Demokratų Sąjungoje ir yra pilnateisė Europos Krikščionių Demokratų Unijos (ECDU) ir Pasaulio Krikščionių     Demokratų     Unijos     (CDWU)     narė
LKDS centro komiteto pirmininkas V. Šoliū-nas lapkričio 25 - 27 d. dalyvavo Pasaulio Krikščionių Demokratų Unijos politinio komiteto ir partijų pirmininkų suvažiavime Quito mieste, Ekvadore.

LKDS leidžia tris kartus per metus žurnalą Tėvynės Sargą, kurio redaktorius yra P. Maldeikis, ir LKDS Biuletenį.
Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos veikla daugiausia reiškėsi per jos skyrius, kurių ji turi keliuose miestuose. Parengtas filmas apie Lietuvos prezidento A. Smetonos gyvenimą išeivijoje; su vaizdais iš Lietuvos buvo rodomas keliuose Amerikos miestuose. Yra kilusi mintis paruošti antrą filmo dalį, kuri apimtų nepriklausomybės laikotarpį. Tam riekalui ALTS valdyba yra sudariusi komisiją.
ALTS kartu su lietuvių studentų tautininkų korporacija Neo-Lituania leidžia neperiodinį žurnalą Naujoji Viltis, kurį redaguoja A. Laikūnas. Taip pat Clevelande išeina savaitraštis Dirva, kurį leidžia Amerikos lietuvių spaudos ir radijo draugija Viltis. Redaktorius — V. Gedgaudas. Ši draugija išleidžia ir knygų. Pastaruoju metu išleistas dr. A. Geručio 655 psl. veikalas "Dr. Dovas Zaunius".
Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos centro komitetas, kurio pirmininkas yra inž. G. Lazauskas iš Chicagos, liepos 31 - rugpjūčio 1 d. buvo surengęs Toronte lietuvių varpininkų - liaudininkų suvažiavimą, į kurį susirinko šios srovės veikėjai iš Kanados ir JAV-ių. Buvo apsvarstyti organizaciniai reikalai, VLIKo veikla bei tarptautinė politika. Varpininkų Filisterių Draugija leidžia stambų neperiodinį žurnalą Varpas, kurį redaguoja A. Kučys.

Lietuvos Atgimimo Sąjūdis spalio 16 - 17 d. Chicagoje turėjo savo seniūnų tarybos suvažiavimą, kuriame apsvarstyti sąjūdžio pasisakymai politiniais klausimais, aptartas prof. Aug. Voldemaro 100 metų gimimo sukakties minėjimas. LAS leidžia savaitraštį Laisvoji Lietuva, kurį redaguoja M. Šimkus.
Rytų Lietuvos rezistenciniam sąjūdžiui atstovauja Vilniaus Krašto Lietuvių Sąjunga.

Amerikos Baltų Laisvės Lyga
Ši lyga (Baltic American Freedom League — BAFL) įsteigta 1981 metais Los Angeles lietuvių iniciatyva. Jos pirmininkas yra Anthony Mažeika. Jon taip pat įeina latvių ir estų atstovai. Savo veikloje ji pasinaudojo nauju metodu — pasikvietė paramon amerikiečių Hanaford visuomeninių reikalų firmą, ir 1982 metais LB remiant, pasiekė labai žymų laimėjimą — kongrese pravedė rezoliuciją dėl Baltijos laisvės dienos paskelbimo, ir prezidentas Reaganas specialia proklamacija tokia diena paskelbė birželio 14-tąją
Svarbiausiais šios rezoliucijos rėmėjais buvo sen. J. Helms ir sen. D. Riegle bei kongr. H. Hyde. Rezoliucija kongrese buvo priimta vienbalsiai.

Amerikos Baltų Laisvės Lyga gegužės 23 d. taip pat surengė Žmogaus teisių konferenciją, kurią telegrama pasveikino prezidentas Reaganas. Į ją atsilankė ir kalbėjo valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Žmogaus teisių reikalams Melwyn Levitsky. Panaši konferencija buvo surengta vasario 26 d. Chicagoje. Joje kalbėjo Rand firmos pareigūnas Alex Alexiev ir valstybės departamento pareigūnė Baltijos valstybių reikalams M. Patterson.

Lietuvos Laisvės Komitetas

LLK pirmininkas dr. Br. Nemickas su kitais Pavergtųjų Europos Tautų Seimo delegacijos nariais spalio 13 d. lankėsi valstybės departamente, kur juos priėmė valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams R. Mark Palmer su Lenkijos skyriaus vadovu R. Herspring. Delegacija prašė nemažinti sankcijų prieš Sovietų Sąjungą, visomis progomis kelti sovietų pavergtų tautų vargus bei remti laisvajame pasaulyje atsidūrusius pavergtų tautų laisvės kovotojus. Dr. Nemickas priminė Europos parlamento iniciatyvą iškelti Baltijos valstybių klausimą Jungtinėse Tautose ir prašė šiame reikale Jungtinių Valstybių paramos, kuri buvo be jokio svyravimo pažadėta. (Pas. Liet.. Nr. 12, 1982).

Pavergtųjų Europos Tautų Seimą sudaro šios devynios sovietų pavergtos valstybės: Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija ir Vengrija.
1982 m., kaip ir anksčiau, prezidentas Reaganas specialia proklamacija buvo paskelbęs liepos 18 d. Pavergtų Tautų Savaitę, kurios minėjimai buvo surengti daugelyje Amerikos miestų.
Eilė senatorių ir atstovų rūmų narių ta proga padarė pareiškimus.

Lietuvių Fondas

Įsteigtas 1962 metais, Lietuvių Fondas paminėjo savo veiklos 20 metų sukaktį suvažiavimu gegužės 1 d. Chicagoje, Miuncheno operos solistės Lilijos Šukytės koncertu rugsėjo 18 d. ir jubiliejiniu vajaus pokyliu lapkričio 27 d. Jaunimo Centre, kuriame buvo pagerbti Fondo tarybos pirmininkai, pradedant dr. A. Razma ir baigiant dabartiniu St. Baru, bei valdybos pirmininkai, pradedant T. Blinstrubu ir baigiant dabartiniu dr. G. Baluku.

LF tarybos posėdyje vasario 7 d. buvo pranešta, kad fondo kapitalas dabar siekia 2,150,000 dol., o narių turi 5016. Nuo fondo įsteigimo turėta gryno pelno 966,000 dol., iš kurių lietuvių reikalams paskirta 891,000 dol.
Lituanistikos katedra
Lėšoms Lituanistikos katedrai Illinojaus universitete sutelkti Chicagoje sudarytas komitetas, kuriam vadovauja Stanley Balzekas. Gegužės 15 d. komitetas painformavo apie lėšų telkimą: pinigais ir pasižadėjimais jau gauta 100,000 dol. Į šią sumą įeina Lietuvių Fondo 50,000 dol. pažadas.

Lituanistikos katedrai išlaikyti reikalinga sutelkti 600,000 dol. Illinojaus universitetas, kuriame bus ši katedra, skiria 50,000 dol. Katedra bus išlaikoma iš sudėto kapitalo palūkanų.

Pedagoginis Lituanistikos Institutas

Jo rektorius prof. dr. J. Račkauskas vasario mėn. lankėsi Kolumbijoje, kur su pontifikalinio Bolivariano universitetu pasirašė sutartį dėl lituanistikos stiprinimo Kolumbijoje. PLI neakivaizdinis skyrius jau daugiau nei 20 metų patarnauja įvairiems pasaulio kraštams su lituanistine medžiaga. Ruošiamas leidinys atžymėti PLI 25 metų sukakčiai. PLI taip pat kataloguoja savo biblioteką ir Pasaulio lietuvių archyvą.

Jaunimo veikla

Jaunimas reiškėsi keliose organizacijose. Veikė JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga, globojama JAV LB krašto valdybos. Sąjungos pirmininku buvo Vitas Plioplys. Didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į pasirengimą jaunimo kongresui, kuris įvyks Pasaulio Lietuvių Dienų proga šią vasarą. Surengtas IX lituanistikos seminaras rugpjūčio 8 - 22 d. prie Akron, Ohio. Dalyvavo 37 studentai iš JAV, Kanados, Italijos ir Vokietijos.

* Su latviais ir estais buvo surengta pabaltiečių jaunimo stovykla rugpjūčio 19 - 22 d. Long Island, N.Y. Į ją buvo suvažiavę daugiau nei šimtas šių tautybių studentų.

Gyvai reiškėsi skautai. Greta savo eilinių sueigų bei stovyklų jie minėjo skautų sąjūdžio įsteigimo 75 metų sukaktį.
Ateitininkų Federacija, vadovaujama J. B. Laučkos, reiškėsi per savo sąjungas. Spalio 15 - 17 d. Chicagoje buvo surengtas akademinis ateities savaitgalis paminėti LKB Kronikos dešimtmečiui. Lapkričio 6 d. Detroite įvyko studentų ateitininkų sąjungos suvažiavimas. Leidžiamas mėnesinis žurnalas Ateitis. Pasiųsta atstovė į Braziliją pravesti ateitininkų jaunimo stovyklos.
Lietuvių studentų tautininkų korporacija Neo- Lithuania paminėjo 60-ties metų sukaktį nuo savo įsisteigimo. Ta pačia proga buvo pagerbtas korporacijos garbės narys — Maironis. Iškilmingas Maironio minėjimas buvo surengtas gegužės 16 d. Chicagoje. O Maironio minėjimo išvakarėse buvo pagerbtas korporacijos garbės filisteris Stasys Santvaras jo amžiaus 80 metų sukakties proga.
Lietuvos Vyčiai savo 69-tąjį seimą turėjo rugpjūčio 5-8 d. Clevelande. Jame dalyvavo apie 400 atstovų ir svečių. Šiuo metu vyčiai turi 55 veikiančias kuopas su 3,519 narių. Jie aktyviai reiškiasi Amerikos Lietuvių Taryboje, remia Vliką. Vyčių centro valdybos pirmininke yra Loreta Stukienė.

Suvažiavimai

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas įvyko lapkričio 24 - 28 d. St. Petersburg Beach, Floridoje. Buvo skirtas paminėti Akademijos įsteigimo 60 metų sukakčiai. Tai buvo taip pat devintas Akademijos suvažiavimas už Lietuvos ribų. Per keturias dienas keturiolikoje mokslo sekcijų buvo skaitytos 34 paskaitos. Kai kurios sekcijos klausytojų turėjo 140 su viršum. Suvažiavimo proga V. Kulbokas buvo surengęs Akademijos leidinių parodą. Koncertą atliko solistai A. Stem-pužienė ir Alg. Brazis. Suvažiavimo metu buvo pagerbtas prel. J. Balkūnas jo 80 metų sukakties proga.

Santaros - Šviesos 29-tas suvažiavimas įvyko rugsėjo 9 - 12 d. Tabor vasarvietėje, Sodus, Mich. Paskaitų ciklas lietė kultūrines bei visuomenines problemas. Paminėta Vinco Krėvės šimto metų gimimo sukaktis. Surengtas literatūros vakaras su koncertine dalimi.

Lietuvių Rašytojų Draugijos suvažiavimas įvyko gegužės 22 - 23 d. Clevelande. Iš 92 sąraše esančių narių atvyko apie trečdalis. Svarstyta organizaciniai ir literatūros klausimai. Specialioje akademijoje paminėta Maironis ir Krėvė. Apie pirmąjį kalbėjo B. Brazdžionis, o apie antrąjį — Ant. Gustaitis. Šiai kadencijai rašytojų draugijos būstinė yra Los Angeles, pirmininkas — B. Brazdžionis.

VIII Baltistikos mokslo konferencija įvyko birželio 17 - 19 d. St. Paul mieste, Minnesotos universitete. Buvo skaityta apie 150 paskaitų. Dalyvavo apie 200 mokslininkų. Pagrindinė paskaitų tema buvo skandinavų - baltų santykiai. Dvylika lietuvių mokslininkų skaitė savo paskaitas. Konferenciją rengė Baltų Studijoms Puoselėti Draugija (Association for the Advancement of Baltic Studies). Jos pirmininku išrinktas dr. W. Schmalstieg. Praėjusiai kadencijai vadovavo dr. M. Gimbutienė.

Muzikinė veikla

Chicagos lietuvių opera pastatė Carl Maria von Weberio operą "Der Freischuetz", kurios spektakliai Chicagoje įvyko kovo 6-7 ir 13 d. Pirmąjį ir trečiąjį spektaklį dirigavo Alvydas Vasaitis, o antrąjį — Arūnas Kaminskas. Partijas atliko solistai: Dana Stankaitytė, Stefan Wicik, Algirdas Brazis, Jonas Vaznelis, Audronė Gaižiūnienė, Bernardas Prapuolenis, Julius Saurimas ir Bronius Mačiukevičius. Tai buvo 26 Chicagos lietuvių operos sezonas. Operos valdybos pirmininku yra Vytautas Radžius.

Lietuvių meno ansamblis Dainava spalio 30-31 d. Chicagoje atliko miuziklą "Vilniaus pilies legenda". Libretą parašė Aurelija Balašaitienė iš Clevelando. Dekoracijų ir drabužių projektus parengė dail. Ada Sutkuvienė. Režisavo Liucija Buivydaitė - Ambrosini. Muziką sukūrė komp. A. Jurgutis. Veikėjai solistai — Vytas Radys, Valentinas Radys, Audronė Simonaitytė - Gaižiūnienė ir kiti. Dainavos ansambliui vadovauja Vytautas Ja-sinevičius.

Miuncheno operos solistė Lilija Šukytė koncertavo Jungtinėse Valstybėse ir Kanadoje. Rugsėjo 18 d. ji davė koncertą lietuviams Chicagoje, o rugsėjo 22 - 24 d. Toronte atliko koncertus su sol. M. Forrester; rugsėjo 25 d. įvyko paskutinis koncertas su sol. Šukyte.

Ginos Čapkauskienės dainų ir operų arijų koncertas įvyko sausio sausio 21 d. Chicagoje. Akompanavo Alvydas Vasaitis. Po toji koncertavo kovo 6 d. Bridgeporte, Conn., kovo 24 d. St. Petersburge, balandžio 4 d. Toronte, rugpjūčio 20 d. Kenne-bunkporte, Me., ir lapkričio 16 d. Brooklyne.

Izidorius ir Vytenis Vasyliūnai (smuikas ir pianinas) sausio 9 d. davė koncertą Carnegie salėje, New Yorke, o sausio 10 d. tą pačią programą pakartojo Bostone. Rugpjūčio 1 d. Vyt. Vasyliūnas davė vargonų koncertą Kennebunkporte, Me., o rugpjūčio 4 d. Izidorius Vasyliūnas, akompanuojant Vyt. Vasyliūnui, atliko smuiko koncertą.

Aldona Kepalaitė kovo 13 d. davė pianino koncertą Carnegie salėje New Yorke.
Daiva Mongirdaitė, akompanuojant S. Cibui, koncertavo liepos 25 d. Kennebunkporte.
Iš Pietų Amerikos atvykę Jungtinėse Valstybėse vasarą gastroliavo solistė Zuzana Valadkaitė-Lopez ir sol. Antanas Slančiauskas.
Asčio ir Reginos Bankų (smuiko) koncertas įvyko Chicagoje vasario 28 d.

Sol. Slavos Žiemelytės arijų ir dainų vakaras įvyko spalio 2 d. Rochesteryje. Akompanavo J. Govėdas. Ji atlieka roles taip pat Kanados operoje, radijo bei televizijos programose.
 

Izidorius Vasyliūnas, miręs 1982 m. gruodžio 14 d. V. Maželio nuotrauka

Sol. Tado Rūtos dainų rečitalis buvo surengtas gruodžio 12 d. Chicagoje. Akompanavo Manigirdas Motekaitis.
Sol. Angelė Kiaušaitė lapkričio 14 d. Amato operos teatre New Yorke atliko Carmen rolę Bizet operoje, o Ingrida Blekytė Court teatre Chicagoje vaidino vieną pagrindinių rolių G. B. Shaw veikale "You Never Can Tell".

Meno parodos

Čiurlionio galerija (Chicagoje) lapkričio 20 d. atžymėjo 25 metų sukaktį nuo jos įsteigimo. Ta proga buvo surengta paroda, kurioje buvo išstatyti kūriniai tų dailininkų, kurie per tuos 25 metus dalyvavo galerijoje su savo kūriniais ir kurie jau yra galerijos nuosavybė. Pirmą kartą buvo išstatyti penki Kajetono Sklėriaus darbai (jo palikimas neseniai buvo perduotas galerijai). Sukakties minėjimo programoje dail. Romas Viesulas skaitė paskaitą apie Čiurlionį, o Antras Kaimas atliko kelis eskizus iš dailininkų gyvenimo.

Dabar Čiurlionio galerijai vadovauja dail. Vanda Aleknienė, Galerijoje yra sutelkta 103 dailininkų 247 kūriniai.
Visą spalio mėnesį Čiurlionio galerijoje vyko kasmetinė dailės paroda, kurioje dalyvavo 18 dailininkų su 44 darbais — tapyba, keramika, akvarele ir viena skulptūra. M. Šileikio premijai vertinimo komisija nerado tinkamo kūrinio, todėl ši premija buvo perskirta — 500 dol. buvo paskirta dail. Jonui Tričiui už "Gluosnius", o 250 dol. — lerijos 500 dol. premiją laimėjo jaunas dailininkas Vladas Endriulaitis už surrealistinį kūrinį "Marių pasaka", Vikt. Petraitienės 250 dol. premiją laimėjo Ed Walaitis už akvarelę "Laukinės žąsys". Garbės pažymėjimus gavo Natalija Sodeikienė už keramikos darbą "Augimas", Vladas Meškėnas iš Australijos už portretą ir Mikas Šileikis už "Žvejus".

Čiurlionio galerijos valdyba paskelbė Vasario 16 proga 1983 metų jaunųjų dailininkų konkursą, kuriame gali dalyvauti jaunimas iki 30 m. amžiaus.
Kultūros Židinyje New Yorke Vasario 16 proga LB New Yorko apygardos iniciatyva surengta dailės paroda su literatūrine popiete. Savo darbais parodoje dalyvavo 39 dailininkai, jų tarpe V. Vizgirda, K. Žoromskis, R. Viesulas, A. Elskus, Ka-šubos ir kiti. Šimto metų gimimo proga buvo pagerbti skulptoriai Petras Rimša, Juozas Zikaras ir dail. Ignas Šlapelis. LB New Yorko apygardos 300 dol. premija teko Anastazijai ir Antanui Ta-mošaičiams, Čiurlionio vardo 300 dol. premija — Vytautui Ignui, Zikaro vardo 300 dol. — Vytautui Kašubai ir ketvirtoji 100 dol. premija — Vidai Krištolaitytei. Tuo pačiu metu kitoje Kultūros Židinio salėje įvyko foto paroda, kurioje pirmą premiją laimėjo J. Daugėla, o antrą — V. Maželis.

Elenos Kepalaitės skulptūros parodos įvyko Phoenix galerijoje, Metropolitan galerijoje Ford-ham universitete ir Raberhood salėje New Yorke. Austės Pečiūraitės tapybos paroda Hamiltono galerijoje New Yorke vyko vasario 5 - 29 d. "Galerijoje" Chicagoje įvyko šios parodos: Daugvilos, Igno, Mitkaus, Šiapkos, Sodeikos ir Užkarnio pa-

A. Marčiulionis    Šv. Pranciškus Asyžietis  (Gipsas. P. Malėtos nuotr.)


A. MARČIULIONIS — PIETA

roda sausio 26 - vasario 14; Zitos Sodeikienės tapybos ir grafikos paroda kovo 9 - 28 d.; M. Stra-sevičiaus tapybos ir grafikos paroda kovo 30 -balandžio 11 d.; H. Vepštienės ir V. Virkau miniatiūrinės grafikos paroda balandžio 13 - gegužės 2 d. Adomo Galdiko tapybos paroda liepos 20 -rugpjūčio 22 d.; Anastazijos Tamošaitienės audinių paroda rugsėjo 7 - 26 d.; ir Magdalenos Stankūnienės tapybos ir grafikos paroda rugsėjo 28 -spalio 17 d.

V. Vizgirdos tapybos paroda buvo surengta Ondine galerijoje Cape Code rugpjūčio 28 - rugsėjo 5 d.; o K. Žoromskio tapybos paroda — Pace universiteto meno galerijoje balandžio 13 - gegužės 8 d.

Žibunto Mikšio grafikos paroda vyko Čiurlionio galerijoje rugsėjo 17 - spalio 3 d., Elenos Urbai-tytės skulptūros paroda — Phoenix galerijoje New Yorke rugsėjo 28 - spalio 16, keramikos bei emalio darbų paroda, kurioje dalyvavo V. Balsienė, G. Kudžmienė, G. Matonienė, I Nenortienė, S. Pa-cevičienė, G. Valiūnienė ir P. Vaškys — Kultūros Židinyje New Yorke spalio 9 - 10 d.
A. Dargio tapybos paroda Toronte vyko spalio 16 - 17 d.

Kęstučio Zapkaus tapybos paroda spalio 9 d. atidaryta John Webster galerijoje, o Viktoro Petravičiaus darbų paroda atidaryta lapkričio 5 d. "Galerijoje" Chicagoje. Pastarosios parodos metu buvo parodytas filmas apie V. Petravičių. Šio filmo pagaminimą finansavo Indiana Arts Council ir National Endovvment for the Arts. Jį pagamino WNIT televizijos stotis, kuri jį transliavo lapkričio 18 ir 21 d.

Grafikė Nijolė Vedegytė - Palubinskienė gavo Ohio lietuvių gydytojų 1982 m. kultūrinę premiją.
Veikė dailininkų Anastazijos ir Antano Tamošaičių iniciatyva Kingstone, Ontario, Kanadoje įsteigta mokslinė, meninė ir kultūrinė institucija, pavadinta Lietuvių Tautodailės Institutu, kuris siekia rinkti ir saugoti senąjį lietuvių liaudies meną ir puoselėti lietuvių tautodailę. Šio instituto Bostono skyrius, kuriam vadovauja Ina Nenortienė, spalio 23 d. buvo surengęs liaudies meno darbų parodą. O Philadelphijos skyrius rugsėjo 25 - 26 d. buvo surengęs panašią parodą.

Foto parodos

Algimanto Kezio fotografijų paroda Chicagos miesto tema pagal jo naują knygą "Chicago/Kezys" įvyko "Galerijoje", Chicagoje, gruodžio 3 - 23 d.

Čiurlionio galerijoje spalio 28 - lapkričio 7 d. buvo surengta metinė fotografijų paroda, kurioje savo fotografijas išstatė 23 asmenys, o su skaidrėmis dalyvavo 11 asmenų.

Vaidybos sambūriai

Reiškėsi Hamiltono dramos sambūris Aukuras, kurio vadovė ir režisierė yra Elena Kudabienė. Draugo premijos įteikimo proga šis sambūris buvo pastatęs B. Pūkelevičiūtės komediją "Antroji Salomėja painiavose".

Nemažiau veiklos rodė ir Los Angeles dramos sambūris, vadovaujamas Dalilos Mackialienės. Antano Škėmos mirties dvidešimtmečiui paminėti pastatė jo legendą "Živilė", kuri buvo suvaidinta keliuose miestuose. Šis sambūris taip pat buvo paskelbęs konkursą dramos veikalui parašyti.

Chicagoje su savo vaidinimais reiškėsi Antrasis Kaimas.

Tautinių šokių grupės

Gal aktyviausias buvo Clevelando tautinių šokių ansamblis Grandinėlė, sėkmingai pasirodęs New Yorke, Toronte, Ohio ir kitur. Ansambliui vadovauja A. ir L. Sagiai.

Gyvai reiškiasi ir Los Angeles Spindulio ansamblis, kuris gruodžio mėn. buvo išvykęs į Australiją, kur dalyvavo Lietuvių dienose ir pasirodė su programa keliuose miestuose. Ansambliui vadovauja O. Razutienė.

Lietuvių tautinių šokių puoselėjimu rūpinasi Lietuvių Tautinių Šokių Institutas, kurio valdybos pirmininkė yra Galina Gobienė iš Detroito. Spalio 29 d. ši valdyba posėdžiavo Chicagoje, kur apsvarstė VII tautinių šokių šventės rengimą 1984 m. liepos 1 d. Clevenaldo priemiestyje.

Knygos

Praėjusiais metais knygų derlius nebuvo blogas. Kai kuriose srityse jų išėjo daugiau, kai kuriose mažiau, bet bendras vaizdas nėra liūdnas. Čia suminimos knygos, kurias leidėjai arba autoriai atsiuntė Aidams, o tai padarė beveik visi.

Poezija knygų gausa nepasižymėjo. 1982 metais ar su tų metų data išėjo šie poezijos rinkiniai. Antano Gustaičio Ko liūdi putinėli? (humoristiniai eilėraščiai); Lidijos Šimkutės Prisiminimų inkarai, Prano Naujokaičio Saulėleidis, Klemenso Jūros Kauburėliai, Anatolijaus Kairio Lotofagų šaly.

Grožinė proza buvo gausesnė. Jurgis Jankus išleido pasakojimus Paparčio žiedas, Petras Melnikas — romaną Gėlių generacija, Icchokas Meras — romaną Sara, Birutė Pūkelevičiūtė — romaną Devintas lapas ir apsakymus Marco Polo Lietuvoje, Kazimieras Barėnas — romaną Beragio ožio metai, Anatolijus Kairys — romaną Pažadų dvaras, Aurelija Balašaitienė — noveles Susitikimas pamary, Valė Marcinkonytė — pasakojimus Tiltas per Nerį.

Literatūrinį lobyną praturtino šie autoriai literatūriniais - moksliniais nagrinėjimais: Vladas Kulbokas dviem veikalais — Lietuvių religine poezija ir Lietuvių literatūrine kritika tremtyje; dr. Jonas Grinius — veikalu Grožis ir menas, Rimvydas Šilbajoris — straipsnių knyga Žodžiai ir prasmė (literatūra šiandieninėje Lietuvoje), ir Juozo Brazaičio Raštų III t., redaguotas A. Skrupskelienės ir Č. Grincevičiaus.

Mokslinei sričiai priklauso šios knygos: Konstantino Avižonio Rinktiniai raštai, III t., Vinco Liulevičiaus Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe, Z. Raulinaičio Keturi frontai, Jono Balio Mirtis ir laidotuvės ir dr. Petro Kaladės Maistas ir ligos.

Biografinei literatūrai gerai atstovauja dr. Alberto Geručio knyga — Dr. Dovas Zaunius.
Religinių knygų įnašu 1982 metai taip pat nestovi paskutinėje vietoje. Jų būvyje buvo išleisti šie veikalai: Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika Dives in misericordia, Antano Rubšio Raktas į Senąjį Testamentą ir Šv. Rašto kraštuose (dvi atskiros knygos); vysk. V. Brizgio Neišskiriami trys nežinomieji, Juozo Vaišnoros, M.I.C., trys leidinėliai: Jurgio Matulaičio kelias į Vilniaus vyskupiją ir Šv. Sosto atstovo Ratti vizitas Lietuvoje, Jonas Paulius II, Erzbischop Jurgis Matulaitis; kun. L. Budreckas parengė T. Brazio Responsoria Matutini Tenebrarum, prel. L. Tulaba — sekmadieniam bei šventėm pamokslų leidinėlius.

Praėjusių metų raštijos derlių dar padidina šie leidiniai: Marijaus Blyno Lietuvos senovės paminklai, Juozo Prunskio Bolševikų nužudyti šauliai, dr. Antano Rukšos Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, III t., Balio Raugo redaguota JAV LB Trys dešimtmečiai, Česlovo Butkio Teisėjo atsiminimai, dr. Tomo Remeikio redaguota The Viola-tions of Human Rights in Soviet Union, Nelaisvėje gimęs kūdikis (parengė Kazimieras Pubevičius), Vacio Rociūno redaguota Dainava, Stasio Prakapo parengta kalendorinė pasiskaitymų knygelė, Kajetono Čeginsko Juozas Lukša-Daumantasir Vinco Bartusevičiaus Lietuvių kultūros instituto uždaviniai ir darbai. Algirdas Gustaitis parengė vaikams skaitymų knygelę Algis Trakys ir taksiukas Šleivys, o Danguolė Tamulionytė — vadovą lietuviškai nemokantiems Lietuviais norime ir būt. Gražus įnašas į tautodailės raštiją yra Antano Tamošaičio studijinis veikalas Lithuanian Easter Eggs. Taip pat pasidžiaugtina, kad pasirodė nauja laida Juozo Girniaus Tauta ir tautinė atsakomybė — mažo formato leidinėliu, dr. Jono Balio Lithuanian Periodicals in American Libraries ir Birutės Cip-lijauskaitės išversta Juan Ramon Jimenes elegija Sidabrinukas ir Aš.

Premijos

Draugo 32-ąjį romano konkursą IHI'JM Anatolijus Kairys už romaną "Kelionė į Vilnių". Dviejų tūkstančių dolerių mecenatė buvo Irena Yinc-lovienė iš Clevelando. Premija bus įteikta kovo 19 Chicagoje. Pernai Draugo premija buvo paskirta Birutei Pūkelevičiūtei už romaną "Devintas lapas". Premijos mecenatas buvo kun. J. Prunskis. Pernai (1982 m.) taip pat paskirtos šios premijos: Dirvos
—    Anatolijui Kairiui už novelę "Vaidilutė", Lietuvių Rašytojų Draugijos — Liūnei Sutemai už eilėraščių rinkinį "Vendeta", Aloyzo Barono — Rūtai Klevai Vidžiūnienei už novelę "Be jokios abejo-nes .

Lietuvių Bendruomenės premijos teko: už literatūrą — Jurgiui Jankui ("Paparčio žiedas"), už dailę — dail. Adolfui Valeškai, kultūros darbuotojo premija — dr. Vytautui Kavoliui, už lituanistinę publicistiką anglų kalba — dr. Rimvydui Šilba-joriui, už muziką — komp. Juozui Žilevičiui, ir už kultūrinę informaciją — Petrui Petručiui.

Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos 500 dol. visuomenininko premija teko Tėviškės Žiburių redaktoriui kun. dr. Pr. Gaidai (mecenatas — kun. dr. J. Prunskis), Kanados Lietuvių Bendruomenės kultūrininko - visuomenininko 500 dol. draugija

—    Hamiltono lietuvių dramos teatro vadovei ir režisierei Elenai Kudabienei.
JAV LB kultūros taryba paskelbė, kad 1982 metų 3000 dol. literatūros premijė skirs už 1981 ir 1982 metais išleistus lituanistinės tematikos humanitarinio turinio mokslo veikalus ar eseistinių straipsnių rinkinius.
Dirvos novelės mecenatas Simas Kašelionis paskyrė 2500 dol. premiją už romaną 1983 metais ryšium su dr. Jono Basanavičiaus redaguotos Aušros šimtmečiu.

XIV Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija (500 dol.) įteikta Eduardui Cinzui už romaną "Mona".
LB Kultūros taryba paskyrė 500 dol. premiją už rašinį apie tautines bei moralines vertybes
Dr. L. ir I. Kriaučeliūnų šeimos kasmetinė premija 1000 dol. skiriama jaunuoliui, geriausiai pasireiškusiam raštais ar veikla.

Sukakčių minėjimai

Spaudoje ir parengimuose įvairiose vietose plačiai paminėta Vinco Krėvės šimto metų gimimo sukaktis ir 50 metų sukaktis nuo Maironio mirties.

Daugelyje vietų iškilmingai paminėta švento Pranciškaus 800 metų gimimo sukaktis. Sukakties proga Jeronimas Kačinskas sukūrė šv. Pranciškaus "Saulės giesmės" žodžiams sudėtingą kompoziciją, kurią Bostone ir Kultūros židinyje Brooklyne (lapkričio 16 d.) atliko Bostono Berklee konservatorijos choras su soliste Gina Čapkauskiene.

Šv. Kazimiero seserys atžymėjo savo kongregacijos 75 metų įsteigimo sukaktį.
25 metai suėjo nuo Dainavos jaunimo stovyklavietės įsteigimo. Ta proga išleistas V. Rociūno redaguotas jubiliejinis leidinys "Dainava — 25".

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimo ir Lietuvos Katalikų Kronikos Sąjungos įsteigimo dešimties metų sukaktis paminėta lapkričio 27 - 28 d. Chicagoje.

1982 metais buvo pagerbta eilė jubiliatų, sulaukusių garbingo amžiaus.
Poetas Bernardas Brazdžionis 75 metų amžiaus proga buvo iškilmingai pagerbtas poezijų dienų metu Chicagoje ir Los Angeles, kurios apylinkėje jis dabar gyvena.

Kun. dr. Juozas Prunskis, žurnalistas ir daugelio kultūrinių užmojų mecenatas, sulaukė 75 m. amžiaus. Jo specialus pagerbimas buvo surengtas Chicagoje.

Po 80 metų sulaukę buvo pagerbti poetas ir operos solistas Stasys Santvaras ir rašytojas bei žurnalistas Vytautas Alantas.
Po 75 metus sukako publicistui Aleksandrui Merkeliui, rašytojui Antanui Gustaičiui, visuomenininkui Valerijonui Šimkui, kompozitoriui Jeronimui Kačinskui.

70 metų amžiaus sulaukė istorikas Tėv. Viktoras Gidžiūnas, prel. Ladas Tulaba, poetas Klemensas Jūra.
Sportas


Lietuviai sportininkai veikė susijungę Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungoje (ŠALFAS). Be eilinių žaidynių, didžiausias dėmesys bent antroje 1982 metų pusėje buvo sutelktas į pasirengimą Il-osioms pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios įvyks Pasaulio Lietuvių Dienų metu Chicagoje birželio 26 - liepos 3 d. Tačiau slidinėjimas bus pravestas vasario 5-6 d. New Yorko valstijoje, o ledo ritulio žaidynės — gegužės mėn. Toronte.

Visų žaidynių programai nustatyti lapkričio 20 d. Clevelande įvyko ŠALFAS Sąjungos visuotinis suvažiavimas, kuriame sudarytas II PLSŽ organizacinis ir varžybinis komitetas, kurio pirmininkas yra Valdas Adamkus. Metų pabaigoje jau buvo užsiregistravę žaidynėse dalyvauti daugiau nei šimtas sportininkų iš Australijos, krepšinio komanda iš Brazilijos, vyrų futbolo komanda iš Anglijos ir jaunių futbolo komanda iš Vasario 16-osios gimnazijos.

Iš šachmatininkų veiklos paminėtinas Cleve-lando Lietuvių šachmatininkų klubas, kuris rugpjūčio 14 - 15 d. Dievo Motinos lietuvių parapijos patalpose surengė JAV šachmatų federacijos turnyrą. Rengimo iniciatoriais buvo Vytautas Nas-vytis ir Edvardas Krygeris. Turnyre dalyvavo 87 žaidėjai, jų tarpe ir lietuviai, o "E" klasėje laimėtoju pripažintas dr. Dainius Degesys.
Įvairios organizacijos

Lietuvių veikla JAV-bėse reiškiasi tokia daugybe organizacijų, kad trumpoje apžvalgoje neįmanoma suminėti net jų visų vardų. Tačiau negalima praleisti nepriminus tokių, kaip Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas (Balfas), kuris, vadovaujamas Marijos Rudienės, tyliai rūpinosi lietuvių šalpos reikalais šiame ir kituose kraštuose, o jo skyriai stengėsi sutelkti lėšų. BALFo direktoriai turėjo savo suvažiavimą spalio 8 - 10 d. St. Petersburge, Fla.

Sėkmingai tebeveikė senosios, daug nusipelniusios organizacijos — Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) ir Amerikos Lietuvių Katalikų Susivienijimas.

SLA seimas įvyko liepos 5 - 8 d. St. Petersburge. Iš pranešimų paaiškėjo, kad SLA turtas siekia daugiau nei tris su puse milijono dol., o narių 1981 metų pabaigoje buvo 5,742.

Lietuvių Katalikų Susivienijimo direktorių taryba posėdžiavo birželio 24-25 d. savo centrinėje būstinėje Wilkes-Barre, Pa. LKS finansinis pajėgumas siekia 2 su puse milijono dol., tačiau, kaip ir SLA seime, nusiskųsta narių mažėjimu dėl mirimų. Dabar turi apie 4,000 narių. LKS taip pat turi įsteigęs fondą paremti lietuvių kultūrinei, tautinei bei religinei veiklai.

Iš senųjų organizacijų taip pat paminėtina Lietuvių Katalikių Moterų Sąjunga, kurios kuopos kai kuriose vietose rodo gražią veiklą. Pavyzdžiui, 29-ji kuopa New Yorke surengė Tautos šventės minėjimą. Kitose vietose sąjungietės (taip jos save vadina) pagelbsti parapijoms.

Lietuvių Darbininkų Draugija paminėjo savo veiklos 50 metų. New Yorke minėjimą surengė 7 kuopa, kuriai vadovauja Bronė Spudienė. Draugija buvo įsteigta kovai su rusų revoliucinėmis idėjomis. Tam tikslui ji leido Naująją Gadynę, kurioje aiškino, kad rusų revoliucija nepatarnauja darbininkų reikalams ir kad Rusijoje nebuvo demokratijos.

Gyvai reiškėsi Lietuvių Moterų Klubų Federacija, kuriai priklauso 21 lietuvių moterų klubas su centru New Yorke. Ji priklauso amerikiečių moterų General Federation of Womens Clubs ir dalyvauja jos metinėse konvencijose, keldama Lietuvos reikalus.
Gražų veiklos barą varo Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje, turinti savo rinktines įvairiose vietose. Chicagos Vytauto D. rinktinė šaulių namuose buvo surengus iškilmingą Tautos šventės minėjimą.

Nemažesne veikla pasižymėjo Lietuvių Karių Veteranų Sąjunga Ramovė, ruošdama minėjimus (Bostone atžymėjo Lietuvos kariuomenės atkūrimo 64 metų sukaktį) ir leisdama karių žurnalą Karį.

Pasireiškia ir profesinės lietuvių organizacijos — Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga bei Lietuvių Gydytojų Sąjunga. Šios dvi organizacijos veikia pasauliniu ir Amerikos mastu.

Greta bendros gydytojų sąjungos taip pat veikia Gajos korporacija, kuriai vadovavo dr. K. Ambro-zaitis, ir gydytojų korporacija Fraternitas Lituanica, kuriai vadovavo dr. V. Tauras.

Gydytojų sąjunga du kartus per metus išleidžia žurnalą Medicina.
Lietuvių Žurnalistų Sąjunga turi savo skyrius Jungtinėse Valstybėse. Leidžia neperiodinį žurnalą Lietuvis Žurnalistas.

Iškeliavusieji amžinybėn

Juozas Audėnas, buvęs Lietuvos žemės ūkio ministras ir VLIKo veikėjas, mirė spalio 10 d. New Yorke. Marija Varnienė, dail. Adomo Varno žmona, Montessori auklėjimo sistemos pradininkė Lietuvoje — spalio 10 d. Chicagoje. Visuomenininkas Jonas Pakalka — liepos 26 d. New Yorke. Vytautas Braziulis, žurnalistas, kūrėjas savanoris — balandžio 6 d. Clevelande. Daumantas Cibas, fotografas, tautodailininkas — gegužės 15 d. Vista, Calif. Izidorius Vasyliūnas, smuikininkas — gruodžio 14 d. Bostone. Kiti mirusieji sužymėti 1982 m. Aidų atskiruose numeriuose.

KANADA

Kanadoje, kaip ir Jungtinėse Valstybėse, plačią dirvą išvystė Lietuvių Bendruomenė. Didžiausios apylinkės yra Toronte, Hamiltone, Montrealyje. Bet ir mažesnės apylinkės, kaip, pvz., Londono, gražiai pasirodo — turi chorą Pašvaistė ir tautinių šokių grupę.
Kanados LB paminėjo savo veiklos 30 metų. Montrealio apylinkė spalio 8 - 10 buvo surengus Lietuvių dienas, kurių metu įvyko poezijos vakaras, J. Akstino, V. Nemeikos ir T. Valiaus dailės darbų paroda ir koncertas, kurio programą atliko Kanados lietuvių meno ansambliai, tautinių šokių grupės ir chorai.Buvo atlikta tema "Laisvės šauksmai" ir paminėtos Maironio 50 metų mirties bei V. Krėvės 100 metų gimimo sukaktys.

Kanados LB yra įsteigus Lietuvių Fondą, kurio suvažiavimas įvyko Ottawoje rugsėjo 16 d. Buvo paminėta fondo 20 metų sukaktis. Per tą laiką Kanados LF yra sukaupęs pusę milijono dolerių kapitalo ir išmokėjęs apie 150,000 dol. švietimo ir kultūros organizacijoms paremti. LF turi daugiau nei tūkstantį narių. Sukakties proga išleistas specialus leidinys.

Kanadoje veikia ir Tautos Fondo, remiančio VLIKą, atstovybė. Jos pirmininkas A. Firavičius, VLIKo seimo Los Angeles mieste proga įteikė TF pirmininkui 50,000 dol. auką.

Lietuvių Akademinis Sambūris Montrealyje kas antri metai skiria Vinco Krėvės literatūrinę premiją už grožinę literatūrą.
Kanados Lietuvių Katalikių Moterų Draugija leidžia žurnalą Moteris. Balandžio 25 ji buvo surengus Toronte poeto Bernardo Brazdžionio ir kanklininkės Mirgos Bankaitytės koncertą.

Kanados Lietuvių Katalikų Kultūros Draugija Žiburiai leidžia savaitraštį Tėviškės Žiburiai, kurį redaguoja kun. dr. Pr. Gaidamavičius ir Vyt. Kastytis.

Toronto Lietuvių* Tautodailės Instituto skyrius kovo 27 d. surengė lietuvių tautodailės parodą, kurioje buvo išstatyti tautiniai drabužiai, gintaro papuošalai, šiaudinukai, margučiai, keramika.
Kanados lietuviai skautai paminėjo savo Romuvos stovyklavietės 20 metų sukakti.

Toronto lietuvių žurnalistų skyrius savo susirinkime birželio 9 d. nutarė steigti Kanados Lietuvių Žurnalistų Sąjungą ir tartis su Amerikos žurnalistų sąjunga dėl Pasaulio Lietuvių Žurnalistų Sąjungos įsteigimo.
Toronto tautinių šokių grupė Atžalynas turi daugiau nei šimtą šokėjų. Vadovauja L. Zenke-vičiūtė - Pacevičienė. Finansiniais reikalais rūpinasi tėvų komitetas. Lapkričio 14 d. surengė popietę, į kurią atsilankė 500 žmonių.

Kanados lietuviai, latviai ir estai vasario 24 d. Kanados parlamento rūmuose surengė pabaltiečių vakarą, į kurį atsilankė Kanados gen. gubernatorius E. Schreyer, JAV, Olandijos, Graikijos bei V. Vokietijos ambasadoriai, du Kanados federalinės valdžios ministrai, 31 senatorius ir 49 parlamento nariai, iš viso apie 250 svečių. Meninę dalį su latvių ir estų menininkais atliko sol. Gina Čapkaus-kienė. Be to, buvo surengtos trys parodos: pabaltiečių dailininkų — valdžios archyvo rūmuose, pinigų bei pašto ženklų — Ottawos viešosios bibliotekos patalpose, pabaltiečių tautodailės — Otta-wos universitete.

EUROPA

Dvidešimt devintoji Europos lietuviškųjų studijų savaitė įvyko Londono priemiestyje Straw-berry Hills rugpjūčio 15 - 22 d. Buvo skaitytos devynios paskaitos ar pranešimai, iš kurių šešios lietė lietuviškus reikalus. Paskaitininkų tarpe buvo dr. K. J. Čeginskas, dr. A. Štromas, V. Kamantas ir kit.

Šių studijų proga rugpjūčio 19 d. toje pat vietoje įvyko Lietuvių Bendruomenės Europos kraštų atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš septynių kraštų — Belgijos, D. Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir V. Vokietijos. Taip pat dalyvavo jaunimo atstovai iš D. Britanijos, Italijos bei V. Vokietijos ir PLJ kongreso rengimo komiteto pirmininkė V. Abariūtė. Buvo apžvelgta lietuvių veiklos padėtis Europoje.

Birželio 16 - 20 d. Dieburge, V. Vokietijoje, įvyko lietuvių katalikų studijinis pastoracinis suvažiavimas, kuriame dalyvavo Vakarų Europos lietuvių vyskupas A. Deksnys ir apie 80 dalyvių bei svečių. Organizavo V. Vokietijos vyskupų konferencijos delegatas lietuviams kun. K. Gulbinas ir Pasaulio lietuvių Romos katalikų kunigų vienybės Vokietijos skyriaus valdyba. Pagrindinė suvažiavimo tema buvo: "Ar galima be dogmų teisingai tikėti?" Paskaitas skaitė kun. K. Gulbinas, kun. K. Senkus, kun. B. Lubinas, dr. K. Čeginskas. Buvo surengtas religinis koncertas, kurio programą atliko vargonais Vyt. Vasyliūnas, o giedojo Miuncheno konservatorijos studentė Violeta Hermanaitė.

Vokietijos LB tarybos posėdis įvyko kovo 13 d. Romuvoje, kuriame apsvarstyta LB veikla. Didžiausią rūpestį sudaro Vasario 16-osios gimnazijos išlaikymas. Gimnazijos kuratorijos pirmininkas yra kun. A. Bernatonis. Joje mokėsi 63 mokiniai — 50 iš Vokietijos ir 13 iš kitų kraštų. Pasikeitė gimnazijos direktorius. Jo pareigas dabar perėmė Andrius Šmitas.
Lietuvos nepriklausomybės minėjimai buvo surengti Miunchene, Hamburge, Memmingene, Stutt-garte, Liubeke ir kituose miestuose.

Pagrindinis minėjimas, kurį surengė VLB krašto valdyba, įvyko vasario 24 d. Huttenfelde. Susirinko apie 300 žmonių. Atsilankė keli Vokietijos parlamento atstovai. Kalbėjo prof. J. Eretas iš Bazelio, ir jis šia proga įteikė gimnazijai 500 markių auką bei daug vertingų knygų. Meninę programą atliko sol. Ričardas Daunoras ir gimnazijos šokių grupė.

V. Vokietijoje taip pat veikia Lietuvių Kultūros Institutas (LKI), kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su VLB, siekia puoselėti lietuvių kultūrą, palaikyti ryšius su Vokietijos kultūrininkais ir renka archyvinę medžiagą. Archyvą globoja A. Šmitas, o patalpas davė Vasario 16-osios gimnazija.

Didžiosios Britanijos Lietuvių diena Maironio sukakčiai paminėti įvyko rugsėjo 11 d. Bradforde. Ją surengė šio miesto DBL Sąjungos skyrius ir Vyties klubas. Koncerto programą atliko trys chorai, kuriems dirigavo Vincentas O'Brien, Pranas Dzi-dolikas ir Vida Gasparienė. Solo dainavo Antanas Pautienius. Tautiniams šokiams akordeonu grojo Jonas Kukštas ir Nijolė Vainoriūtė, o kanklėmis palydėjo N. Vainoriūtė ir Elena Vainorienė. Tris chorus sudarė 60 choristų, o dvi tautinių šokėjų grupes — Londono "Lietuva" ir Gloucesterio grupė — 25 šokėjai.

Sausio 24 d., sekmadienį, Londono lietuviai pagerbė arkivyskupą Joną Vytautą Bulaitį, kurį popiežius paskyrė Vatikano pronuncijum Kongui ir gretimoms valstybėms. Pagerbime dalyvavo East Londono vysk. V. Guazzelli, Londono Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. J. Sakevičius, kuriam parapijos taryba liepos 4 d. buvo surengus pagerbimą jo 50 m. kunigystės ir 75 metų amžiaus sukakties proga.

Prancūzijos LB birželio 23 d. Paryžiuje buvo suorganizavusi solidarumo susirinkimą už kenčiančią Lietuvą. Vasario 16-sios minėjimas buvo surengtas Paryžiuje vasario 24 d. Kalbėjo Ričardas Bačkis ir Prancūzų - Baltų Draugijos pirmininkas Bertrand de la Sabliere. Gyvenusi Lietuvoje Mi-reille Lucault paskaitė ištrauką iš knygos "Laumės šluota neauga ant nudžiūvusių medžių", kurioje minimi lietuviai. Jaunimas suvaidino vaizdelį "Dvylika brolių, juodvarniais laiksčiusių", o Jolanta Goutt-Vaičaitytė padainavo. Paryžiečiai lietuviai susirenka maždaug kas mėnesį. Ateina iki 40 asmenų. Paryžiuje gyvena ir reiškiasi dailininkai Vytautas Kasiulis, Pranas Gailius, Žibuntas Mikšys, Antanas Mončys; aktorės — Liuda Apinytė, Karolina Masiulytė, Zigmas Banevičius.
Prancūzijos LB išleido brošiūrą prancūzų kalba apie padėtį Lietuvoje.

PIETŲ AMERIKA

Argentinoje lietuvių organizacijos yra įsijungusios į ALOST (Argentinos Lietuvių Organizacijų ir Spaudos Tarybą), kuriai priklauso Lietuvių centras, Lietuvių Susivienijimas (SLA), Aušros Vartų parapija, Birutės draugija, Mindaugo draugija, Lietuvai išlaisvinti centras, Rosario Lietuvių Bendruomenė, Lietuvių jaunimo sąjunga, Šv. Cecilijos choras, laikraštis Laikas ir Senelių židinys. Kiekviena draugija taryboje turi po vieną atstovą. Metų pabaigoje buvo išrinkta nauja ALOST valdyba, kurios pirmininku dabar yra Leopoldas Stankevičius.

Birželio 6 d. Argentinos lietuvių sąjunga surengė "Pena Folklorica", kurios programą atliko Lietuvių centro mažųjų ansamblis, vadovaujamas J. Bačkio; SLA mažųjų ansamblis (30 vaikų), vadovaujamas A. Spreafico - Daugirdaitės ir M. Baršauskaitės; dainininkė Adriana Jozytė, SLA dainininkės Žibutės ir Lietuvių centro ansamblis Inkaras.

Balandžio 14 d. Lietuvių Susivienijimas Argentinoje (SLA) įsteigė Kultūros komisiją, kuri rengia paskaitas iš Lietuvos istorijos, meno, medicinos ir kitų sričių.

Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam birželio mėnesį lankantis Argentinoje, lietuviai su vėliavomis ir plakatais, o moterys apsirengusios tautiniais drabužiais, laukė jo pravažiuojant. Buvo susirinkę apie šimtas lietuvių.

Rugsėjo 18 d. Avellanedos parapijų nariai buvo nuvykę į Lujan šventovę, kurioje buvo atidengtas Aušros Vartų Marijos paveikslas su lietuviška vėliava tarp kitų tautų paveikslų ir vėliavų. Paveikslą nutapė kun. A. Lubickas. Pašventino ir žodį tarė Avellanedos vyskupas Di Monte.

Spalio 2 d. Šv. Kazimiero seserys paminėjo savo kongregacijos 75 metų sukaktį ir 41 metų sukaktį nuo jų veiklos Aušros Vartų parapijos mokykloje.

Rosario LB valdyba surengė lėšų rinkimą "Fondo Patriotico" paremti Malvinų saloms. Buvo surinkta 4,150,000 pesų ley. Rosario LB šiam fondui paskyrė 300,000 pesų ley. Po pusę milijono pesų ley aukojo N. Švarlytė - Addoumie ir St. Zaukas.
Brazilijoje, lietuvių sodyboje Lituanikoje prie Sao Paulo sausio 23 - 30 d. įvyko pirmas Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas, kurio pirmos dvi dienos buvo skirtos studijoms, o likusios — stovyklai. Tartasi dėl didesnio bendradarbiavimo tarp Pietų Amerikos šalių jaunimo. Pasiryžta leisti lietuvių knygas savo krašto kalba.

Toje pačioje sodyboje vasario 15-16 d. įvyko pirmasis Pietų Amerikos Lietuvių Bendruomenių kraštų pirmininkų suvažiavimas. Dalyvavo Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Venecuelos pirmininkai. Apsvarstytas VII Pietų Amerikos lietuvių kongreso 1981 m. Buenos Aires nutarimų vykdymas, nutarta steigti Pietų Amerikos lietuvių informacijos centrą Caracas, Venecueloje, sekantį P. Amerikos lietuvių kongresą šaukti 1983 m. liepos pabaigoje Venecueloje šv. Kazimiero 500 m. mirties sukakties proga, o ateinantį P. Amerikos LB pirmininkų suvažiavimą surengti 1983 m. Chicagos Pasaulio Lietuvių Dienų metu.

Brazilijos LB pirmininko pastangomis pavyko įsteigti lietuviškų knygų skyrių viešoje Vila Prudentes bibliotekoje netoli lietuvių bažnyčiom Skyriaus atidarymas įvyko vasario 13 d. Ta proga hmm surengta parodėlė apie Lietuvą, išstatant fifrti pius, kunigaikščių paveikslus, juostas, takelius. Tą pačią dieną buvo pašventintas kertinis akmuo ir aukotos pirmos mišios būsimoje Lituanikos koplyčioje, kurios fundatorius yra kun. dr. Ant. Milii

Brazilijos LB literatūros būrelis ir jaunimo sąjunga rugsėjo 17 d. surengė Maironio minėjimą Sao Paulo miesto bibliotekoje. Programoje buvo deklamuojama ir skaitoma Maironio poezija, o jaunimo choras Volungė padainavo.

Dvidešimt metų suėjo, kai kun. dr. Aleksandras F. Bendoraitis dirba Amazonijos gilumoje tarp indėnų. Šiai sukakčiai paminėti Brazilijos lietuviai jam pastatė koplytstulpį, kurio pašventinimas įvyko rugpjūčio 22 a.

Dr. Juozas Viktoras Jankevičius vadovauja parazitologijos skyriui Londrinos universitete, kur taip pat profesoriauja Emantė Regina Mikuckytė-Juraitienė ir Klemensas Rimgaudas Juraitis.

Kolumbijoje pasirašyta sutartis su Pontifikali-niu Bolivariano universitetu dėl lietuvių kalbos bei kultūros plėtimo. Sutartį rugpjūčio 12 d. Madelli-ne pasirašė universiteto rektorius monsgr. Eugenio Restrepo Uribe ir Pedagoginio Lituanistikos Instituto rektorius prof. dr. J. Račkauskas bei Kolumbijos lietuvių fondo sekretorius muz. J. Kaseliūnas. Visos programos vykdymui reikės 4-5,000 dol. per metus. Dėl šių lėšų buvo tartasi su Kolumbijos LB valdyba, Kolumbijos lietuvių katalikų komiteto bei Saleziečių pašaukimų fondo pirm. kun. Myk. Tamošiūnu, Bogotos lietuvių moterų draugijos pirmininke Stasiukyniene.

Venecuelos LB vasario 16-osios minėjimą surengė vasario 28 d. Pamaldas laikė vyskupas Delgado. Kalbas pasakė inž. A. Rudis ir Balfo pirm. M. Rudienė iš Chicagos. Pravedė LB pirm. dr. V. Dambrava. Programoje pasirodė Valencijos lietuvių tautinių šokių grupė Vaivorykštė.

Vasario 16 d. proga buvo išleistas Venecuelos LB oficiozo Gairių 17 numeris. Redagavo J. Kuka-nauza.
Lietuvių Katalikų Misijos vadovas Venecueloje kun. Ant. Perkumas spalio 2 d. buvo pagerbtas jo 50 metų vienuolystės, 40 m. kunigystės ir 30 metų pastoracinės bei tautinės veiklos Venecueloje sukakties proga. Į pagerbimą buvo atvykęs vysk. Vincentas Brizgys iš Chicagos, o iš Brazilijos — kun. Pr. Gavėnas, Pietų Amerikos Kunigų Vienybės pirmininkas ir Mūsų Lietuvos redaktorius.
Urugvajuje įsteigta jaunimo sąjunga, kuri veikia kaip Urugvajaus Lietuvių Kultūros Draugijos jaunimo skyrius ir yra jos globojama. Urugvajuje

LB pareigas eina Urugvajaus Lietuvių Kultūros Draugija. Vasario 16-osios minėjimas buvo surengtas draugijos patalpose, kurios buvo įsigytos prieš 30 metų, o dabar gražiai atremontuotos. Programą atliko jungtinis choras, o vaikų grupė pašoko. Rugsėjo 12 d. buvo surengtas Tautos šventės minėjimas, ir ta proga atžymėta Maironio 50 metų mirties sukaktis. Buvo surengta draugijos pirm. V. Dorelio paruošta pašto ženklų paroda, ir parodytas garsinis skaidrių montažas "Čia Lietuva".

Surengti tragiškojo birželio ir Motinos dienos minėjimai.
Lietuvių kalbos pamokos rengiamos sekmadieniais lietuvių parapijos patalpose. Moko kun. Jonas Giedrys, S J, parapijos klebonas.
Shangriloje sausio 11 - 14 d. vaikams buvo surengta stovykla. Dalyvavo 17 vaikų. Vadovavo Janė Dobilevičienė.

AUSTRALIJA

Australijos LB krašto valdyba gruodžio 26-31 d. Melbourne surengė XII Australijos lietuvių dienas su sporto varžybomis, tautinių šokių švente, chorų festivaliu, lietuvių meno paroda.

Ta proga taip pat įvyko jaunimo konferencija, ramovėnų susitikimas, soc. globos moterų draugijos suvažiavimas, skautų stovykla, šaulių suvažiavimas.

Baisiųjų trėmimų minėjimą pagal tradiciją Melbourne surengė Pietų Australijos Baltų taryba. Pagrindinis kalbėtojas buvo Algis Taškūnas, Baltic News redaktorius. Meninę dalį atliko lietuvių, latvių ir estų chorai ir baritonas Petras Račkauskas.
Adelaidėje trėmimų minėjimas įvyko birželio 13 d. Jo programą parengė Pietų Australijos Etninės tarybos vicepirm. Th. Pasichysnkyj, Bulletin redaktorius.

Australijos Lietuvių jaunimo sąjunga Melbourne surengė Romo Kalantos susideginimo dešimtmečio minėjimą. Gegužės 17 d. buvo surengtas radijo pusvalandis apie Kalantą, o gegužės 23 d. įvyko minėjimas su mišiomis, kurias aukojo kun. Pr. Dauknys, ir programa, kurią sudarė A. Taškū-no paskaita apie Kalantą, deklamacijos; taip pat pasirodė Melbourno kanklininkių ansamblis, Dainavos choras ir pianistas Petras Šurna.

Pavergtųjų Tautų savaitė Melbourne buvo paminėta rugsėjo 17 d. Dalyvavo apie 200 svečių iš vyriausybės, bažnytinės vadovybės ir australų organizacijų. Viktorijos Pavergtų Tautų tarybos pirmininku yra Alb. Pocius, o Pavergtųjų Tautų organizacijos Australijoje pirmininku yra dr. A. Elek.

Ryšium su Pavergtųjų Tautų savaitės minėjimu rugsėjo 19 d. Melbourne įvyko ekumeninės pamaldos Šv. Patriko katalikų katedroje; joms vadovavo pats Melbourno arkivyskupas Sir Dr. Frank Little. Giedojo Melbourno lietuvių parapijos ir ukrainiečių katedros chorai. Greta kitų tautybių, dalyvavo apie 400 lietuvių — šauliai, ramovėnai, skautai, katalikės moterys, tautiniais drabužiais pasipuošęs jaunimas.

Melbourne veikia 28 organizacijos, kurios visada ką nors rengia. Per Velykas įvyko LB krašto valdybos suorganizuota veiksnių konferencija ir ALJS studijų dienos. Lapkričio mėnesį surengtas Maironio minėjimas, paminėta Lietuvos kariuomenės atkūrimo sukaktis. Suruoštos Kūčios.

Tolimo Pertho nedidelė LB apylinkė jau septinti metai leidžia Vakarų Australijos Žinutes, surengė išvežimų minėjimą, suorganizavo Pavergtųjų Tautų savaitę, paminėjo Darių ir Girėną, pravedė religinės šalpos vajų. Pirmadieniais vyksta lietuvių kalbos kursai, kuriuos praveda Vakarų Australijos universiteto prof. Z. Budrikis.

Pertho LB apylinkės pirmininkui Eugenijui Stankevičiui buvo paskirta Australijos Lietuvių Fondo premija (500 dol.) už pasižymėjimą lietuvių veikloje.

Panašiai reiškėsi Adelaidės, Sydnėjaus, Can-berros, Gulongo lietuvių veikla. Adelaidėje gegužės 22 - 23 buvo paminėta Šv. Kazimiero parapijos klebono kun. Albino Spurgio 50 metų kunigystės sukaktis pamaldomis, kuriose dalyvavo Adelaidės Arkivyskupas J. Kennedy, ir menine dalimi, kurią atliko sol. G. Vasiliauskienė ir parapijos choras.

Lapkričio 5-6 d. lietuvių namuose Melbourne įvyko III pabaltiečių konvencija, kurios pirmą dieną buvo skaitytos keturios paskaitos apie Baltijos kraštus. A. P. Taškūno tema buvo "Ar pabal-tiečiai yra disidentai, ar sąžinės kaliniai"? Antra diena buvo skirta diskusijoms.

Toks yra bendras lietuvių veiklos laisvajame pasaulyje vaizdas. Žinoma, jis yra nepilnas. Daug kas reikiamai nepaminėta ar visai praleista. Tačiau tai atsitiko ne dėl blogos valios, bet dėl gausybės faktų, kurių neįmanoma sutalpinti viename apžvalginiame straipsnyje. Pagaliau ir jų vertinimas paliekamas pačiam skaitytojui.