SKULPTORIAUS ALEKSANDRO MARČIULIONIO KŪRYBA Spausdinti
Parašė V. VIZGIRDA   
Skulptorius Aleksandras Marčiulionis gimė 1911 m. kovo 3 d. Žaga-riškių kaime, Garliavos vis., Kauno aps. 1930 m. iš Kauno Aušros gimnazijos stoja į Kauno meno mokyklą. 1936 m. sėkmingai baigia mūsų žymiųjų skulptorių J. Zikaro ir J. Mikėno vadovautą skulptūros studiją. Ateinančiais metais atlieka karinę prievolę Karo mokykloje Kaune. 1938 - J944 metų laikotarpyje dėsto ornamentiką, braižybą ir paišybą II Kauno amatų mokykloje. Nuo 1937 metų yra Lietuvių dailininkų sąjungos narys ir aktyviai dalyvauja dailininkų veikloje bei parodose.

Karo audros išblokštas Vokietijon, Marčiulionis 1946 m. buvo pakviestas organizuoti paišybos ir skulptūros skyrius prie Freiburgo besikuriančioje dailės ir amatų mokykloje Kanderne. Vėliau pačiame Freiburge i. Br. iki 1949 m. vadovauja skulptūros studijai ir dėsto paišybą dail. V. K. Jonyno įsteigtoje ir prancūzų okupacinės valdžios globojamoje bei išlaikomoje Ecole des Arts et Metiers. 1947 m. Marčiulionis yra Freiburge įsteigto Lietuvių dailės instituto narys, dalyvauja įvairiose lietuvių dailės parodose Vokietijoje ir taip pat lietuvių dailės parodoje New Yorke 1949 metais.

Sekantis jo emigracinis meninės veiklos ir kūrybos poslinkis skleidžiasi Australijoje, kur pragyvenimui duoną tenka užsidirbti jo specialybei nevisai svetimoje srityje — cinkografijoje, kur turėjo galimybę pasireikšti ir kaip menininkas. Kartu Marčiulionis ten nepamiršta ir savo specialybės — skulptūros, reiškiasi tapybos bei akvarelės darbais, dalyvauja vietinėse parodose . . . Bendradarbiaudamas su režisierium J. Gaučium, pagamina dešimtį dekoracijų Adelaidės lietuvių dramos teatro studijos pastatymams. 1958 m. persikelia į JAV ir apsigyvena lietuvių emigracijos centre Chicagoje.

Amerikoje, nors ir nesėkmingose išeiviško gyvenimo sąlygose, A. Marčiulionis nesiknisinėja po šios šalies aukso klodus. Jis tenkinasi kukliu gyvenimu — kokį jam leidžia jo specialybė kaip profesija ir jo gyvenimas, pašvęstas kūrybiniam tikslui. Čia dirbdamas skulptūros dekoratyvinėse įmonėse, Marčiulionis suprojektavo daugiau kaip šimtui bažnyčių įrengimus, dekoratyvines bei monumentalines skulptūras, visą likusį laisvalaikį paskirdamas laisvai kūrybai.

Apžvelgdami visus Marčiulionio kūrybos kelius, regime skirtingus laikotarpius, kurie skiriasi savo užmačiom ir braižu. Betgi esmėje visa Aleksandro Marčiulionio kūryba lieka vientisa tik jam būdingu ir individualiu pobūdžiu. Negalima abejoti, kad naujoji gyvenimo aplinka, {vairiausių dailės srovių dabarties naujovės bei atradimai, pagaliau ir paties menininko ieškojimai neatsispindėtų kūryboje. Bet Marčiulionio darbuos tie pakitimai reiškiasi labiau JG kūrybos brandumu, detalių išbaigimu ir savita formos išraiška.
Vėlyvesniuose kūriniuose Marčiulionio vidinis susikaupimas jau leidžia jam kurti giliai įsisąmonintus kūrinius, kurie atskleidžia jo kūrybos charakterio pobūdį kaip subrendusio menininko pagal jo prigimtį. Jo kūryba artima ir jo gimtojo krašto liaudiškos kūrybos pobūdžiui. Tačiau tai nėra liaudies meno formų pamėgdžiojimas ar jų transformavimas. Greičiau tai tik Marčiulionio kūrybos formų ekspresija, o primityvi apybraiža ir paprastumas primena tik gilios praeities liaudies meno palikimą.

Kartais Vakarų kultūros ar naujausių dabarties dailės srovių poveikyje Marčiulionio kūryboje regime naujus poslinkius, bet jie vis vien esmėje lieka marčiulioniški lietuvių liaudiškos dvasios prigimčiai. Liaudies architektūros, kaip koplytėlių ir varpinių, archajiškas paprastumas pasikartoja kad ir tokio jo abstraktaus kūrinio formoje kaip "Konstrukcija".
Vienas žymiausių ir originaliausių jo monumentaliosios skulptūros kūrinių laikytinas aliumininis "Šv. Kazimieras" Maspetho lietuvių bažnyčios fasade (arch. J. Mulokas). Šis darbas yra labiau stilizuotas su pabrėžtu rankų judesiu ir veido išraiška. Kitos figūros dalys lieka tarytum tik architektūrinės detalės, paryškinančios fasado vientisumą.

Plokštuminis Marčiulionio kūrinys "Paskutinė vakarienė" Vatikano modernaus meno muziejuje yra bronzos plokštė, kurioje menininkas nutolsta nuo šiai temai priimto tradicinio plano, kaip figūrų, baldų ir pastato sienų sukomponavimo. Tai yra tarytum giliai įrėžtų linijų ir dviejų dimensijų grafinio pobūdžio dekoratyvinis piešinys. Šį kūrinį jau galima sieti su prieškrikščioniškos eros simboliais ir raižiniais urvų buveinėse ir katakombose. Toks skulptorinis formos prototipas tarytum praplečia Marčiulionio pažinimo akiratį nuo seniausių, priešistorinių laikų iki šių dienų naujausių atradimų abstrakčiame mene. Turinio požiūriu visoje kompozicijoje dominuoja centrinė Kristaus figūra su palaiminimui iškeltom rankom. Likusią erdvę užpildo pagal kompozicijos poreikius išsklaidytos apaštalų galvos. Vos vienas valgių dubenėlis — taurė ir keletas indus primenančios užuominos papildo kuklią aplinką. Šiame plokštuminiame reljefe linijų lankstumas suteikia visam kūriniui barokinio grakštumo.

Vienas ryškesniųjų Marčiulionio kūrinių yra "Pieta", kuri formų paprastumu bei primityvumu ir figūrų disproporcija labiau negu kuris kitas jo darbas primena mūsų liaudies dievdirbių kryžių ir koplytėlių šventųjų atvaizdus, bet išraiškos įtampa veiduose skausmo ir mirties akivaizdoje siejasi su žymaus prancūzų skulptoriaus A. Bourdelle kūryba, kuri dar studijų laikais iau domino Marčiulionį.

Lietuviškam stiliui būdingas ir majolikinis reljefas "Keturių evangelistų simboliai". Paukščio ir gyvulių sužmoginti pavidalai čia jau įsirėmina primityvių formų architektūrinėje kompozicijoje.
 
Marčiulionio ilgame kūrybiniame kelyje menininkų ir meno kritikų dėmesį atkreipė Adelaidėje Royal S. A. Society of Arts pavasarinėje parodoje išstatyta skulptūra "Malda iš griuvėsių'. 1962 m. Chicagos meno instituto atrankioje parodoje iš kelių tūkstančių darbų priimta tik 150 eksponatų — tarp jų ir Marčiulionio abstrakti kompozicija "Konstrukcija". Apžvelgdamas šio dailininko 1978 metų parodą Chicagoje, Kazys Bradū-nas tarp kitų teiginių pabrėžia, "kad akin krinta iš žmonijos istorinio kelio tolumų ir mūsų liaudiškai dievdirbiškos pasąmonės gelmių iškyląs tam tikras 'barbariškos' formos aštrumas, net tam tikras įdrėskimo primityvumas, tačiau jau perkurtas Marčiulionio individualybėje ir įjungtas į šiandieninio meno kontekstą".

Aleksandro Marčiulionio darbų dar prieškariniais laikais buvo įsigijęs Bažnytinio meno muziejus Kaune, Mokslų akademija Vilniuje ir nemaža privačių rinkėjų. Išeivijoje gi jo darbų rasime Vatikano modernaus meno muziejuje ("Paskutinė vakarienė", bronzinis reljefas), M. K. Čiurlionio galerijoje Chicagoje ir privačiuose rinkiniuose Vokietijoje, Australijoje bei Jungtinėse Amerikos valstijose.

A. Marčiulionis  Marius Katiliškis (medis)