Eilėraščiai Spausdinti
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ   
SANTUOKINIS GYVENIMAS

Ši mudviejų erdvė išvargusi visai
Nepatikimi jau baldai, kambariai —
Kasnakt silpnėjančia erdve supančioti:

Jau ir dabar jie mirksi man gudriai
Ir, glamonėdami nakčia,
Kažką apie mane tau šnibžda pašaipiai.

Išmokiva labiau valdingų judesių,
Kaip dera tiems, kurie pažįsta daug erdvių.
O!

Kaip mudviejų Kadaise senas
Išsitemps, tarytum kylančios bangos ertmė,
Priimti tavo žvilgsnio peną!

EILĖRAŠTIS APIE EILĖRAŠTĮ

Jau naktis. Grįžtava namo.
Migla į miestą rieda nešdama
Tolimųjų uostų triukšmą.
Gal sustokiva praleist šią minią.

O! Dabar  t u r i u  aš atsigręžt:

Net ir migla su šaknimis —
Ji auga iš paskendusių laivų,
Tiek metų turtą nešusių žmonėms.

Ar jau vėl eini, įtraukęs tolumas su gelmėmis?
Pasakyk man, kaip jos lūkuriuoja? Ar kaip kūdroje
dangus.
Kurio trapumą lapas tuoj išduoda?

Palauk. Leisk šį žodį aprasotą
Iš gerklės ištraukti.
Štai, matai, ir jis nori augti.

ŽMOGUS KALBA

Yra ertmė anapus balso, išdidi
Tarytum paauglė suaugusių būry
Su rūpesčiais savais.   Č i a  kaupiasi tyla

Pirmykštė, apaugusi žindyve medžiaga.
Bet mes, klusnūs tartum švyturiai,
Ieškodami tik rodome kantriai.

O! Kad  a k m u o  galėtų (senas) gręžtis į save!
Jau nebelauktų kalto raukšlės jo veide
Ir nebepataikaujant nyktų jo oda.


MAGDALENA STANKŪNIENĖ —MOTINOS,   Nr. 2
(grafika)