ATSISVEIKINIMO ŽODIS KAZIUI VESELKAI

Parašė G. K.

Kazys Veselka 1923.1.3 — 1983.111.25 Šį pavasarį, kovo 25 d., ištiktas širdies smūgio, Chicagoje staiga mirė Kazys Veselka — dailininkas ir dramos aktorius. Lietuvių išeivija giliai išgyvena ankstyvą jo mirtį. Kazys Veselka priskirtinas mūsų šviesuomenės kartai, kuri turėjo palikti tėvynę jaunystės metuose: dar nespėję pelnyti žinomų vardų ii atskleisti savo kūrybinio kelio. Jie išėjo tik su šviesiais troškimais ir tvirtu pasiryžimu darbuotis lietuvių kultūros plėšiniuose. Išeivijoje tų žmonių užmojams įgyvendinti nepakako vien meninių gabumų: jiems reikėjo išlieti nemaža prakaito ir įsitrinti pūsles delnuose, nes reguliarus teatras su savo techniniu personalu neegzistavo. Pamažu ėmė formuotis "išeivijos aktoriaus" tipas. Kazys Veselka būtų labai būdingas tokio aktoriaus pavyzdys, puikiai supratęs, kad visa tai, ko siekiama, reikės pasigaminti savo rankom. Fizinis patvarumas turės prilygti meniniam veržlumui. Kazys Veselka gimė Aukštaitijoj, Paprienišky; baigė Ukmergės gimnaziją, studijavo humanitarinius mokslus Frankfurto ir Montrealio universitetuose. Gyvendamas Hanau stovykloje, entuziastingai įsijungė į besikuriantį "Atžalyną". Tačiau pilnai savo aktorišką talentą išskleidė Montrealio Lietuvių dramos teatre, vėliau tapdamas ir tos grupės meno vadovu. Persikėlęs į Chicagą, taipgi įvairiopai talkino čionykštei scenos veiklai. Minėtini vaidmenys: daugiaspalvis provokatorius Pranas (A. Škėmos "Pabudimas"), triptiku užbrėžtas Vadas (A. Ladsbergio "Barzda"), lyriškai lakus juokdarys Pikis (Pūkelevičiū-tės "Aukso žąsis"), nepamirštamas pelkių velnias Pinčukas (K. Borutos "Baltaragio malūnas") ir bene giliausiai išmąstytas ir muzikiniu fugos nuoseklumų perteiktas karalius Jogaila (B. Sruogos "Milžino paunksmė"). "Baltaragio malūną" ir "Milžino paunksmę" montrealiečiai plačiai ap-vežiojo po Kanados ir JAV lietuviškąsias nausėdijas, o vėliau abu veikalus įrašė į plokšteles. Mūsų teatro istorijoje tai buvo pirmosios lietuviškų vaidinimų plokštelės. Mažiesiems klausytojams taip pat buvo išleistos dvi plokštelės "Žirginėliai ir "Antrieji Žirginėliai". Aišku, plokštelių žygis buvo visų, jame dalyvavusių aktorių — bendrai siekiama svajonė, tačiau be Kazio Veselkos energijos ir nepaprastos ištvermės šie leidiniai vargu būtų išvydę dienos šviesą. Lygiai kaip ir dar didesnis užmojis, sekęs plokšteles, būtent filmas — B. Pūkelevičiūtės "Aukso žąsis". "Baltaragio malūno" ir "Milžino paunksmės" prabangiai išleisti albumai nūnai tapo retenybėmis — plokštelės jau seniai išparduotos. Tačiau esama dramos mėgėjų, kurie gali ir šiandien savo namuose pasiklausyti užkeikto malūno nuostabios istorijos arba persikelti į Vytauto karūnos dramą, besigėrėdami skambiais B. Sruogos jambais. Kazys Veselka išeivijos teatrui dekoravo šešis spektaklius. Ypač pažymėtina B. Smogos "Milžino paunks-mė", K. Borutos "Baltaragio malūnas", ir A. Landsbergio "Sudiev, mano karaliau" . Jis nupiešė nemaža viršelių knygoms, plokštelėms, eskizų sceniniams kostiumams, vinječių lietuviškai spaudai. Tačiau turbūt labiausiai paminėtina tai, ką jis sukūrė vaikams, iliustruodamas J. Minelgos knygą "Labas rytas, vovere" ir penkias B. Pūkelevičiūtės eiliuotas pasakas. Kadangi beveik kiekvienas tų skaitinių puslapis papuoštas linksmu paveikslėliu, sunku būtų net suskaičiuoti, kiek jų iš viso yra padovanotų mažiesiems skaitytojams. Kaip žinia, išeivijos teatras visados stokodavo naujų veikalų. Kazys Veselka šioje srityje yra talkinęs ir plunksna — ruošdamas skriptus K. Donelaičio "Metų" spektakliui (Chi-cagoje), ir drauge su B. Pūkelevičiūte pritaikindamas scenai (vėliau ir plokštelių audiofoniniam tekstui) K. Borutos "Baltaragio malūną" (Mon-trealyje). Deja, mirtis neleido Kaziui Veselkai užbaigti dar vieno užmojo: kelis metus intensyviai ruošęsis, jis ketino netrukus įrašyti Vlado Šlaito ir Vytauto Mačernio poezijos plokštelę. Tenka ramintis mintimi, kad vis dėlto Kaziui Veselkai buvo lemta atlikti apsčiai gražių ir vertingų žygių. Turbūt nedaug surastume laimingųjų, kurie gyvenime įvykdo visus savo planus. G. K.