EILĖRAŠČIAI |
Albinas Elskus — "VYŠNIOS" Graviruotas (sandblasted) stiklas Kūrybos valandą Daina rieda, Daina gieda, Kaip mintis prote šviesi. Daina skrieja, veja vėją, Ir užmigo debesy. Anksti rytą Rasa krito; Kėlės saulė ir daina. Kada vėlei, valandėlę Prabudau ir aš jauna. Naujos dainos Širdy mainos Nardo bičių dūzgesy — Dainos, lyg plaštakės rainos, Sielai sako: "Tu esi". Mistinė vaidilučių vasaros daina Iš "Emantės", spaudai paruoštos poetinės dramos Degk, ugnele, degk, šventoji, Degk, šviesioji Gabija. Tu palaiminai mūs gojų. Po tavim šventa veja. Šnabžda senas ąžuolynas, Seka pasaką giria... Tik žynys jų kalbą žino, Tik genties kunigija. Kai Perkūnas ugniaakis Debesy žalčiu praskris, Prasiskleis jazminų šakos Ir baltu sniegu apkris. Ramunėlės geltonsnapės Lenkias žemei santūriai; Dobilėlis, broliu tapęs, Jas atsveikina oriai. Melsvos akys rugiagėlių Palydės mus takeliu, Kada garbę Žemynėlės Eisim skelbti prie rugių. Žemynėlės aukso kasos — Gelsvos varpos pražydės... Saulės spindulys bei rasos Joms į duoną bręst padės. Išmaitintas grūdas žemėj, Žiemą žemėn vėl sugrįš. Tą Praamžiaus žodis lemia. To mus moko patirtis. Sėklų paslaptis ir sniego, Kuris vasarą žydės, Vaidilutės dvasios jėgą Jai pabudins; augt padės. Gyvasties tylus verpetas Ir jame ugnis reta Amžiais sukasi su metais, Jungia mus su visata. Prie ugnelės daugiakrūtės Prie gyvybės kibirkšties Laiminame laisvą būtį, Skelbiam viltį ateities. Šventas gintarinis dūmas Plazdančios, tylios ugnies... O koks vasaros gražumas Puošia rūmą mūs minties! Šnabžda senas ąžuolynas Čiulba pasaką giria. Tik žynys jų kalbą žino, Tik genties kunigija. Kilk ugnele, degk šviesioji, Šviesk šventoji Gabija. Tu palaiminai mūs gojų. Po tavim šventa veja. |