MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
—    Nobelio literatūros premija šiemet paskirta Egipto rašytojui Naguib Mahfouz. Jis gyvena Kaire. Rašo daugiausia Egiptą liečiančiomis temomis, pradedant faraonų gadyne. Jis yra musulmonas, ir kai kurie jo raštai yra pasmerkti.

—    George Bush, ėjęs viceprezidento pareigas, išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų prezidentu. Naujasis prezidentas yra nuoširdus lietuvių bičiulis, ne sykį pareiškęs, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Kaip viceprezidentas jis aplankydavo lietuvių pranciškonų vienuolyną Kennebunkporte, Maine, kur netoli yra jo rezidencija. Liepos 10 d., dalyvaudamas pranciškonų vienuolyno metinėje šventėje (piknike), jis pasakė Lietuvai labai palankią kalbą, kurios klausėsi apie 3000 žmonių, daugiausia kitataučių.

—    Jungtinių Amerikos valstijų vyskupai, lapkričio 17 d. suvažiavę į Vašingtoną, vienbalsiai priėmė pareiškimą, liečiantį religinę laisvę Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje. Pareiškime pasisakoma apie religinę padėtį kiekvienoje Rytų Europos šalyje. Aptariant Sovietų Sąjungos padėtį, daugiausia dėmesio skiriama Lietuvai ir Ukrainai. Pareiškimas apibūdina Lietuvos Katalikų Bažnyčią kaip tvirtovę prieš sovietų bandymus sunaikinti Lietuvos religiją ir kultūrą. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika padėjusi atkreipti pasaulio dėmesį į Bažnyčios sunkią padėtį. Sovietų valdžia kalino ir kitaip vargino Kronikos, Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto bei Lietuvos Helsinkio grupės vadus. Kai kurie vadai buvo fiziniai užpulti arba žuvo neaiškiom aplinkybėm. Vyskupų pareiškimas atkreipia dėmesį į tai, kad vyskupui Steponavičiui trukdoma eiti Vilniaus apaštalinio administratoriaus pareigas, kritiškai pasisakoma apie valdžios politiką ryšium su kunigų skaičiaus apribojimu, vaikų katekizacijos draudimu, antireligine propaganda ir 1.1. Taipgi atkreiptas dėmesys į teigiamus reiškinius paskutiniu metu Lietuvos katalikų religiniame gyvenime.

—    Dr. Vincas Kudirka prieš 100 metų pradėjo leisti laikraštį "Varpą", daug reikšmės turėjusį Lietuvai kelyje į nepriklausomybę. Išeivijos sąlygomis ši sukaktis nebuvo ryškiau paminėta.

—    JAV LB tarybos sesijoje Čikagoje spalio 1 d. krašto valdybos pirmininku išrinktas dr. Antanas Razma. Į jo sudarytą krašto valdybą įeina dr. Jonas Račkauskas, Regina Kučienė, Bronius Juodelis, Aušra Zerr, Arvydas Barzdukas, JAV pik. Donatas Skučas, Dalia Kučėnienė, Pranas Joga, dr. Paulius K. Žygas, Birutė Jasaitienė, Danguolė Valentinaitė, Darius Sužiedėlis, dr. Petras Kisielius, jr., dr. Vytautas Skuodis, Linas Norusis, Ramunė Kubiliūtė, Ramoną Steponavičiūtė. Tarybos prezidiumo pirmininke išrinkta Angelė Nelsienė. Taip pat išrinkti nariai į garbės teismą ir kontrolės komisiją.

—    Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas vyko Romoje, buvusiame vienuolyne "Domus paeis" spalio 3 - 6 d. Buvo apie 50 dalyvių ir 18 paskaitininkų. Dalyvavo ir svečiai iš Lietuvos: Vilniaus vyskupijos administratorius vysk. Julijonas Steponavičius, vysk. Juozas Preikšas, kun. Alfonsas Svarinskas ir kun. Vaclovas Aliulis. Suvažiavimo nuotaikas labai pakėlė spalio 4 d. įvykusi arkivysk. Audrio Bačkio konsekracija. Platesnis aprašymas, kurį parengė dr. Barbora Vileišytė, dar nespėjo ateiti. Jis bus spausdinamas ateinančiame Aidų numeryje.

—    Vliko seimas lapkričio 11-13 d. vyko Bostone. Dalyvavo 36 atstovai iš 15 Vliką sudarančių grupių. Seimui vadovavo Teodoras Blinstrubas ir Bronius Bieliukas. Daugiau kaip pusė programos buvo skirta pasikalbėjimui su Vliko pirmininku dr. Kaziu Bobeliu ir Tautos Fondo pirmininku Juozu Giedraičiu. Jie išryškino Vliko veiklą. Į programą taip pat įėjo pamaldos, Bostono vyrų seksteto dainos ir vaišės. Pasikeitusios padėties Lietuvoje atžvilgiu Vlikas išleido deklaraciją.

—    Alto metinis suvažiavimas sušauktas spalio 22 d. Čikagoje, Lietuvių tautiniuose namuose. Suvažiavime dalyvavo 100 žmonių. Pirmininkavo Antanas Mažeika. Programoje minėtina dr. Algirdo Budreckio paskaita, liečianti Alto nueitą veiklos kelią, ir svarstybos apie laisvės proveržius okupuotoje Lietuvoje, kurias atliko jaunimas, vadovaujant Gintei Damušytei.

—    Henrikas Lapas Lietuvos diplomatijos šefo dr. Stasio Bačkio paskirtas Lietuvos gen. konsulo Toronte Jono Žmuidzino pavaduotoju.

—    Lietuvių kultūros instituto suvažiavimas įvyko spalio 14 - 16 Huettenfelde, Vakarų Vokietijoje. Programoje buvo 4 paskaitos: prof. dr. Endre Bojtos — apie postmodernizmą literatūroje; prof. dr. Fr. Scholzo — apie liaudies poezijos elementus lietuvių literatūroje, prof. dr. H. J. Dahmeno — apie Lietuvą Europos kultūros sankryžoje. Ketvirtasis paskaitininkas buvo "Gimtojo krašto" redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. Instituto pirmininku perrinktas V. Bartusevičius.

—    Lituanistikos Institutas korespondenciniu būdu išrinko naują prezidiumą. Pirmininke išrinkta dr. Violeta Kelertienė. Kitoms pareigoms: dr. Romas Misiūnas, dr. Aušra Liulevičienė, kun. Juozas Vaišnys, S.J., dr. Ilona Barūnaitė-Wileke.

—    Jaunimo centras, pastatytas lietuvių jėzuitų iniciatyva, veikia jau 31 metus. Pirmuosius dvidešimt metų Jaunimo centrą administravo patys jėzuitai. Paskui penkerius metus administravo valdyba, kuriai vadovavo Irena Kriaučeliūnienė. Dabar valdybos pirmininkė yra Salomėja Andrijonienė, direktorių tarybos pirmininkas — Vaclovas Momkus. Pastatų išlaikymas bei priežiūra kainuoja 8000 dol. mėnesiui, o metams — 100.000 dol.

altDr. Vytautas Bieliauskas, naujasis PLB pirmininkas

—    Dail. Arbit Blatui (g. 1908 m. Kaune) šiemet sueina 80 metų amžiaus. Jubiliatas, anksti išvykęs iš Lietuvos, savo kūryba pasiekė pasaulinio garso. Jis kalba lietuviškai ir visą laiką pasiliko nuoširdus Lietuvai, kurią neseniai aplankė. Du savo paveikslus yra padovanojęs ir Galdiko vardo galerijai Niujorke. Neseniai jis pareiškė: "Pastaruosius 50 metų mažai teko kalbėti lietuviškai. Tačiau aš išaugau ant lietuvių meno pamatų, dirbau Kaune drauge su lietuvių dailininkais, bendravau su jais Paryžiuje. Važiuodamas studijuoti j užsienį, vežiausi du lietuviškus smūtkelius" (Gimtasis kraštas, 1988 rugsėjo 8 - 14).

—    Vinco Kudirkos akademinio sambūrio literatūrinei premijai skirti komisija Montrealyje iš atsiųstų veikalų nerado tinkamo premijai, ir ji buvo atidėta ateinantiems metams.

— Los Angeles Dramos sambūris gruodžio 10 d. Čikagoje suvaidino Anatolijaus Kairio dramą "Krikšto vanduo", kuri buvo parašyta, švenčiant Lietuvos krikšto jubiliejų, ir premijuota   jubiliejinio komiteto.

Drama 1989 m. sausio 21 d. bus vaidinama ir Los Angeles, Kalifornijoje. Ją režisuoja Petras Maželis.

JAV LB Kultūros taryba sudaryta Čikagoje. Į ją įeina Dalia Kučėnienė, pirm., Nijolė Martinaitytė, vicepirm., Eduardas Tuskenis, reikalų vedėjas ir Amilijus Holenderis, iždininkas. Nariai specialiems reikalams: Petras Angliškas, Petras Aleksa, Stasys Balzekas, jr., Liūtas Mockūnas, Darius Polikaitis ir Magdalena Birutė Stankūnienė.

—    Prof. dr. Birutė Ciplijauskaitė yra įsteigusi stipendijų fondą savo motinai Elenai Ciplijauskienei atminti. Metinė stipendija (1500 dol.) skiriama studentui bei studentei, ruošiantiems doktoratą iš Lietuvos istorijos. Stipendija yra LKM Akademijos globoje (Piazza dalia Pilotą 4, 00187 Roma, Italy).

—    Ohio Lietuvių Gydytojų draugijos 1000 dol. premija paskirta Dainavos stovyklai.

—    Lietuvių Fondo tarybos pirmininku antrai kadencijai perrinktas Stasys Baras, valdybos pirmininke trečiai kadencijai — Marija Remienė, Tarybos sekretoriumi — Vytautas Kamantas.

—    Lietuvių katalikių moterų organizuotos veiklos 80 metų sukaktis spalio 16 d. turininga programa paminėta Kultūros židinyje Niujorke. Meninę dalį atliko kanklininkių ansamblis iš Klevelando.

—    Broniaus Jonušo 1000 dol. stipendija lituanistiką studijuojančiam ir lietuviškoje veikloje pasižymėjusiam jaunuoliui paskirta Robertui Vitui iš Čikagos.

—    Lietuvos Vyčių įsikūrimo 75 metų sukaktis spalio 21 - 23 d. paminėta suvažiavimu Clevelande. Programoje buvo kun. G. Kijausko, S. J., paskaita "Krikščionybė Lietuvoje" — Jėzuitų įsikūrimo Čikagoje 40 metų sukaktis Jaunimo centre paminėta spalio 29 dieną. Minėjime dalyvavo vysk. Paulius Baltakis, O.F.M., Lietuvos konsulas V. Kleiza, geradariai ir 1.1.

—    Šeštasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyks 1989 m. lapkričio 22 - 26 d. Čikagoje. į simpoziumo rengimo tarybą įeina Albertas Kerelis, pirm., dr. Kazys Ambrazaitis, Dalia Kučėnienė, dr. Jonas Valaitis, dr. Aušrelė Liulevičienė, Bronius Juodelis, kun. Juozas Vaišnys, S.J., ir Gražvydas Lazauskas. Mokslinės programos komitetą sudaro: prof. Rimas Vaičaitis, pirm., dr. Stasys Bačkaitis (griežtieji mokslai, technologija, architektūra), dr. Arvydas Vanagūnas (medicina, odontologija), Povilas Kilius (teisė ir komerciniai mokslai), prof. Dalia Katiliūtė-Boydstun (humanitariniai ir socialiniai mokslai), Petras Petrutis (menas ir muzika). Be to, dar veikia organizacinis komitetas, kuriam vadovauja Leonas Maskaliūnas. Jį sudaro 17 narių. Apie simpoziumą platesnė informacija (Juozo Zygo) bus ateinančiame Aidų numeryje.

—    Balzeko muziejui Čikagoje dr. Vanda Sruogienė padovanojo savo vyro Balio Sruogos ir šeimos archyvą.

—    Prel. Jonui Kučingiui gruodžio 23 d. sukako 80 metų amžiaus. Jubiliatas yra Los Angeles Šv. Kazimiero lietuvių parapijos organizatorius, daugelį metų jos klebonas, lietuvių kultūrinės veiklos palaikytojas ir sumanus administratorius. Los Angeles lietuvių parapija yra viena iš gyvastingiausių išeivijoje. Ji pajėgia išlaikyti ir pr. mokyklą. Prel. Jonas Kučingis gyvena klebonijoje kaip pensininkas ir talkina pastoracijoje. Savo jubiliejui atminti jis Aidų atsarginiam fondui paaukojo 500 dol. Sveikiname ir dėkojame.

—    Jono Aisčio raštų pirmojo tomo sutiktuvės įvyko spalio 28 d. Jaunimo centro kavinėje Čikagoje. Kalbėjo Kazys Bradūnas ir poeto žmona Aldona Aistienė. Aisčio eilėraščius deklamavo Aldona Zailskaitė, juos dainavo Dariaus Polikaičio vadovaujamas mergaičių septetas. Aidų redakcija šio Aisčio raštų tomo nėra gavusi.

—    JAV LB Kultūros tarybos šių metų premija bus skiriama už 1986 - 1988 metais išleistus mokslinius lituanistinės tematikos humanitarinio turinio veikalus arba tokių straipsnių rinkinius. Bus priimami ir anglų kalba parašyti veikalai. Premijos kandidatais gali būti lietuviai, gyveną išeivijoje. Premija — 3000 dol.

—    Lietuvių medicinos muziejus rugsėjo 28 d. atidarytas Jaunimo centre Čikagoje. Jį suorganizavo dr. Milda Budrienė. Sutelkta lietuvių mediciną liečiantys leidiniai, dokumentai, nuotraukos ir 1.1. Atidaryme dalyvavo ypač daug lietuvių gydytojų. Dr. Milda Budrienė muziejų perdavė Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, kuriam vadovauja dr. J. Račkauskas. Muziejaus direktoriatą sudaro dr. Milda Budrienė, direktorė, dr. A. Juozevičienė, vicedirektorė, ir kuratorių komisija iš septynių asmenų.

altKazys Bradūnas, už eilėraščių rinkinį "Krikšto vanduo Joninių naktį" laimėjęs Lietuvių rašytojų draugijos 1987 metų premiją. Premijos (2000 dol.) mecenatas Lietuvių Fondas.

— Prano Domšaičio (1880 - 1965) tapybos parodą birželio 15 - liepos 15 d. dviejose savo galerijose surengė Čikagos   valstybinis   universitetas.

Dailininko meninį palikimą yra įsigijęs Lietuvių dailiojo meno institutas, kuris priklauso Lietuvių fondui.

—    Sol. Arnoldas Vokietaitis Čikagos Grant Parko koncertuose keliais atejais dainavo Verdi operoje "Otelio" Venecijos ambasadoriaus partiją.

—    Kazys Bradūnas ir Rimvydas Šilbajoris ruošia spaudai veikalą "Išeivijos literatūros istorija, 1945 - 1988". Knygą leidžia Lituanistikos institutas.

—    Ateitininkų studijų dienose Dainavoje surengtas literatūros vakaras, kuriame dr. Viktorija Skrupskelytė nagrinėjo Alfonso Nykos - Niliūno poeziją. Ją skaitė Vaida Kuprevičiūtė - Jay.

—    Prof. dr. Marijai Gimbutienei, kuri nuo 1963 m. Kalifornijos universitete dėsto Europos archeologiją, baltų ir slavų mitologiją, baltų kalbą ir kultūrą, Kalifornijos Studijų institutas (California Institute of Integral Studies) suteikė filosofijos garbės doktoratą.

*

Parodos. Meno parodas surengė šie dailininkai: Kazys Varnelis (skulptūros) — dailės parodų rūmuose Vilniuje birželio 24 - liepos 25; Elena Urbaitytė (tapyba) — Lietuvos TSR dailės muziejuje, — atidaryta rugsėjo 15 d.; Eleonora Marčiulionienė (keramika) — Jaunimo centre Čikagoje spalio 14 - 16 d.; Lietuvių fotografų metinė paroda — Jaunimo centre Čikagoje spalio 21 - 29 d.; Jurgis ir Julija Sapkai (tapyba, skulptūra) — Westwood galerijoje, Los Angeles, lapkričio mėnesį; Juozas Bagdonas (akvarelės) — Kultūros židinyje Niujorke spalio 8 - 9 d.; "66 metai lietuvių meno" paroda vyko Balzeko muziejuje spalio 14 - lapkričio 12 d.; Alfonsas Dargis (tapyba) — Jaunimo centre Čikagoje lapkričio 25 - gruodžio 11 d.; šia paroda paminėta dailininko 80 metų amžiaus sukaktis. Vinco Kisarausko ir Saulės Kisarauskienės dailės paroda buvo Kultūros židinyje Niujorke gruodžio 11 d.

Koncertai: Dalios Sakaitės (pianas) — Juno Beach, FL, rugpjūčio 12 d. ; Margučio koncertas (sol. Algis Valiūnas, Eduardas Zelnis, Julianne Bares) — Čikagoje spalio 2 d.; Laisvės varpo (sol. Audronė Simonaitytė, Benediktas Povilavičius) — Bostone spalio 1 d.; Aldonos Stempužienės ir Jennifer Cophran Louisa — Clevelande spalio 23 d. ; Lilijos Šukytės (akomp. V. Vasyliūnas) — Los Angeles lapkričio 6 d..; Ginos Čapkauskienės (akomp. William Smiddy) — Brooklyne lapkričio 20 d. ; Lindos Veleckytės (smuikas) ir Sauliaus Cibo (pianas) — Čikagoje lapkričio 20 d.; Jeronimo Kačinsko kamerinių ir vokalinių kūrinių koncertas (Ona Aleksaitė ir Berklee konservatorijos choras bei instrumentalistai) — Bostone gruodžio 4 d.; Romos Mastienės — St. Petersburge, FL, gruodžio 7 d.

*

Mirtys: įsakas Kaplanas (g. 1905.V. 10), žurnalistas, vertėjas, visuomenininkas, mirė gegužės 10 d. Amsterdame, Olandijoje; Karolė Pažėraitė (g. 1903. VIII.6), rašytoja — birželio 8 d. Putname; Edmundas Cibas (g. 1912.X. 10), inžinierius, visuomenininkas, — rugsėjo 11d. Milione, MA; Jonas Glemža(g. 1887.1.20), Lietuvoje ir išeivijoje veikėjas, "Labdaros" draugijos steigėjas, — rugsėjo 13 d. Vokietijoje; Algimantas Dikinis (g. 1922), aktorius, — rugsėjo 16 d. Nashvillėje, TN; Jadvyga Tūbelienė (g. 1892. XII. 28), visuomenininke, žurnalistė, ilgamečio Lietuvos ministro pirmininko žmona, — spalio 4 d. Putname, CT; Balys Vitkus, agronomijos profesorius, visuomenininkas, — spalio 5 d. Čikagoje; Stasys Kudokas(g. 1898.IX.29), architektas, — spalio 6 d. Santa Monica, CA; Paulius Galaunė (g. 1890.1.25), dailininkas, profesorius, menotyrininkas, — spalio 18 d. Kaune; prel. Pijus Ragažinskas (g. 1907. V.4), Brazilijos lietuvių veikėjas, — Sao Paulo, Brazilijoje; Julija Rajauskaitė - Petrauskienė (g. 1919.11.12), pianistė, — spalio 21 d. New Brunswick, NJ; Vincas Kisarauskas (g. 1934.III. 1), dailininkas — spalio 27 Niujorke; Jonas Karvelis, prekybininkas — lapkričio 18 d. Surfside, Floridoje.