LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS XIV SUVAŽIAVIMAS ROMOJE Spausdinti
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, atgimusi tremtyje ir surinkusi išblaškytus pasaulyje savo narius, pirmą suvažiavimą laisvame pasaulyje (ir ketvirtą nuo Akademijos įkūrimo) sušaukė Romoje 1957 m. spalio 2 - 4 dienomis. Išeivijoje atkurta Akademija suorganizavo 11 suvažiavimų keturiuose laisvojo pasaulio kraštuose: Italijoje, Vakarų Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Akademija turi įsteigusi trylika Akademijos Židinių. Keturiolikoje Akademijos suvažiavimų skaityta daugiau kaip 325 paskaitos, kurių klausėsi apytikriai 4500 dalyvių. Suvažiavimų paskaitas Akademija išleidžia Suvažiavimų Darbuose. 1988 metų spalio mėnesį Akademijos leidinių sąrašas apėmė 55 titulus su apie 25 000 puslapių, o 17 titulų, paruoštų spaudai, laukė mecenatų.

Pernai spalio 3-6 dienomis Romoje, "Domus Paeis" patalpose, netoli nuo Vatikano, vyko Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos XIV-asis suvažiavimas. Suvažiavimo darbai buvo pradėti pirmadienį, spalio 3 dieną, 5 vai. v. mišiomis į Šventąją Dvasią, kurias koncelebravo vyskupas dr. Antanas Deksnys drauge su Romoje gyvenančiais ir iš kitų kraštų į suvažiavimą atvykusiais lietuviais kunigais. Savo pamoksle vyskupas pabrėžė: "Mūsų Akademijos mokslininkai stovi ant tokių pamatų, kurie nesvyruoja".

Po pamaldų įvyko suvažiavimo atidaromasis pilnaties posėdis. Dalyvavo du į Romą atvykę Lietuvos vyskupai Julijonas Steponavičius ir Juozas Preikšas, užsienyje gyvenantys lietuviai vyskupai — dr. Antanas Deksnys ir Paulius Baltakis, OFM, naujai paskirtas arkivyskupas Audrys Bačkis, buvęs ilgametis sąžinės kalinys kunigas Alfonsas Svarinskas, Lietuvos vyskupus atlydėję kunigai — Vaclovas Aliulis ir Jonas Grigaitis, ministras dr. Stasys Bačkis. Šiame Akademijos suvažiavimo atidaryme taip pat dalyvavo Lietuvos diplomatinis atstovas Vatikane Stasys Lozoraitis, jr.; Lietuvių Informacijos centro vedėjas kunigas Kazimieras Pugevičius iš Niujorko, kiti lietuviai kunigai ir pasauliečiai iš Jungtinių Amerikos Valstybių, Federacinės Vokietijos, Prancūzijos ir kitur.

Susirinkusius Akademijos narius ir svečius pasveikino Popiežiškosios lietuvių šv. Kazimiero kolegijos rektorius prelatas Algimantas Bartkus ir Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos pirmininkas prof. dr. Antanas Liuima, S.J. Atidaromąją suvažiavimo paskaitą skaitė teologas kun. prof. dr. Jonas Jūraitis iš Šveicarijos. Jo paskaitos tema buvo: Beligijos ir teologų sąveika, j du Vatikano Antrojo dokumentus pažvelgus.

Po paskaitos įvyko parodos atidarymas. Parodoje buvo eksponuoti visi Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos išleisti veikalai nepriklausomoje Lietuvoje ir išeivijoje. Šalia Akademijos leidinių buvo taip pat Akademijos narių bei jos bendradarbių išleisti veikalai kitose mokslo įstaigose ar leidyklose. Tai buvo pirmas parodos skyrius. Leidiniai, kuriuose Akademijos nariai bendradarbiavo ar bendradarbiauja, taip pat spauda ir žurnalai, kuriuose spausdinami Akademijos narių ir bendradarbių darbai arba yra jų redaguojami. Buvo eksponuoti taip pat Lietuvos pogrindžio leidiniai ir jų vertimai į svetimas kalbas. Tai sudarė antrąjį parodos skyrių. Trečiasis parodos skyrius apėmė Akademijos Židinio veiklą iliustruojančią medžiagą. Šioje parodoje dalyvauti buvo pakviesti visi Akademijos Židiniai, bet savo eksponatus atsiuntė tik Čikagos ir Ottavos Židiniai. Šių Židinių pirmininkai — kun. V. Bagdonavičius ir dr. Marija Ramūnienė - atsiuntė daug įdomios ir turtingos medžiagos apie Židinio veiklą. Buvo Židinio narių straipsniai, paskaitos ir daug, su atitinkamais aprašymais, fotografijų iš tų Židinių gyvenimo bei veiklos. Po parodos atidarymo įvyko visuotinio Akademijos suvažiavimo dalyvių vakaronė.

altLKM Akademijos posėdis: kalba dr. Adolfas Darnusis. Kairėje Alina Griniuvienė ir kun. VI. Jackevičius.

Kiekviena suvažiavimo darbo diena buvo pradedama mišiomis. Darbai vyko atskirose sekcijose, kurių buvo dešimtis: teologijos, filosofijos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, politinių ir ekonominių mokslų, socialinių ir teisės mokslų, architektūros ir menotyros, psichologijos ir pedagogikos, gamtos - matematikos ir medicinos mokslų.

Paskaitininkas kun. dr. J. Juraitis ir Al. Griniuvienė.

Antrą suvažiavimo dieną — spalio 4-tą — įvyko dviejų sekcijų darbai: Teologijos sekcijos su dr. Valdemaro Cukuro paskaita "Išlaisvinimo sąjūdžio teologija ir Lietuva", o Gamtos ir matematikos sekcijoje inž. dr. Antanas Girnius skaitė paskaitą apie "Laiką, kaip ketvirtąją dimensiją", gi prof. dr. Jonas Genys svarstė sovietų biologiją Lysenkos laikotarpyje 1936 - 65 metais.

Trečią suvažiavimo dieną — trečiadienį — paskaitos vyko dviejose sekcijose: Lietuvių kalbos ir literatūros sekcijoje prof. dr. Birutė Ciplijauskaitė skaitė paskaitą apie "Gamtos vaidmenį Krėvės ir Vaižganto raštuose", o neatvykus antrai prelegentei — dr. Birutei Zindžiūtei-Michelini, vis tiek buvo perskaitytas jos darbas tema "Pastabos dėl 'Postilės' leksikos didžiajame Lietuvių Kalbos Žodyne". Paskaitos vyko dviejose salėse.

Trečiadienio rytą pirmąją paskaitą skaitė Stasys Lozoraitis, jr., Lietuvos diplomatinis atstovas prie Šventojo Sosto. Jos tema: "Lietuvos ir Lenkijos santykiai". Po šios paskaitos vyko diskusijos apie Vilniaus arkivyskupijos dabartinę padėtį.

Ekonomistas Ričardas Bačkis skaitė paskaitą: "1992 metų Europa: galutinis bendrosios rinkos įgyvendinimas".

Trečiadienio paskaitos buvo tęsiamos ir po pietų pertraukos. Veikė Lietuvos istorijos mokslų sekcija, kurioj paskaitą skaitė prof. dr. Paulius Rabikauskas, S.J., apie naujausius Lietuvos istorijos šaltinių leidinius Lietuvoje ir išeivijoje. Antroji šioje sekcijoje paskaita buvo dr. Rasos Mažeikaitės tema "Lietuvių prekybinių santykių poveikis į užsienio politiką XIV amžiuje". Dr. Milda Danytė savo paskaitoje kalbėjo apie Vatikano ir Laisvosios Europos radijų lietuviškųjų programų uždavinius bei siekius. Socialinių ir teisės mokslų sekcijoj prel. dr. Vytautas Kazlauskas skaitė paskaitą "Visuotinio tautų solidarumo enciklika Solicitudo rei socialis ir jos aktualumas Lietuvai". Dr. Adolfas Darnusis kalbėjo apie Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitą.

Paskutiniąją suvažiavimo dieną, spalio 6 (ketvirtadienį), rytinėse paskaitose prof. dr. Algimantas Norvilas kalbėjo tema "Kalba ir tautinė sąmonė", o dr. Mildos Budrienės tema buvo "Vaikų gydymas, socialinė globa ir sanitarinė būklė Lietuvoje prieš  nepriklausomybės laikus".

Vidudienį suvažiavimo dalyviai turėjo audienciją pas Šventą Tėvą.

Baigiamajame Akademijos plenumo posėdyje dr. Saulius Girnius skaitė paskaitą apie prel. Aleksandrą Dambrauską — Adomą Jakštą. Šiame posėdyje ir buvo paminėtas bei pagerbtas šis žymus Lietuvos mokslininkas ir buvęs LKMA pirmininkas. Po paskaitos atnašauta padėkos mišios, vadovaujant arkivysk. Audriui Bačkiui.

XIV-ajame Akademijos suvažiavime narių, dalyvių ir svečių buvo apie 150. Dėmesys paskaitoms atrodė pakankamas: jų klausėsi po 15, 20, 30 ir kartais net 60 asmenų. Jos tuo pačiu metu vyko dviejose salėse.