ATVIRAS LAIŠKAS AIDŲ REDAKCIJAI Spausdinti
Labai nustebau paskaitęs dr. Mirgos Girniuvienės straipsnelį paskutiniame Aidų numeryje, pavadintą "Dar apie žmogų be Dievo". Ne dėl to, kad ji tame straipsnelyje bando aiškinti, kaip dr. J. Girnius supranta ateizmo ir amoralumo ar moralės santykių klausimą, net ir ne dėl to, kad ji laiko jo veikalą apie Žmogų be Dievo "svarbiausia ir įdomiausia knyga šiuo klausimu parašyta lietuvių filosofijos istorijoje". Jos valia taip tikėti ir bandyti kitus tuo įtikinti.

Nustebau tik dėl to, kad ji savo straipsnio pradžioje, paaimanavusi dėl intelektualinio nuosmukio, ima cituoti mane ne iš Metmenų 53 knygos, kur buvo atspausdintas platokas mano straipsnis apie žmogų be Dievo, bet iš Akiračių, kaip ji sako, "apžvalginio straipsnelio", nors tokio straipsnelio tame Akiračių numeryje nėra, o tėra tik bendra spaudos apžvalga, kurioje cituojamas ir mano straipsnis. Dar blogiau. Dr. M. Girniuvienė rašo (ar cituoja?): "Trumpa čia (kur?) skundžiasi, kad dr. J. Girnius, panašiai kaip kun. Petras (knygos Naktis autorius) sumala ateizmą ir nemoralumą". Apie jokį nei kun. Petro, nei dr. J. Girniaus ateizmo ir nemoralumo malimą nei aš savo straipsnyje Metmenyse, nei Akiračių apžvalgininkas nekalba. Nei aš, nei Akiračiai nei prieraše, nei niekur kitur ne "įtaigauja, jog dr. Girnius taip pat sumala teizmą su moralumu". Nežinau iš viso, kaip galima sumalti teizmą su moralumu ir kas iš tokio keisto malinio pasidarytų? Tai galėtų paaiškinti tik pati dr. M. Girniuvienė.

Savo straipsnyje apie žmogų be Dievo aš visiškai nė nebandžiau nagrinėti J. Girniaus veikalo apie žmogų be Dievo. Man tik buvo reikalinga jo nuomonė apie ateizmo ir moralės santykį. Tik dėl to ir pacitavau labai tiksliai vieną vienintelį sakinį iš to jo veikalo (deja, suklysdamas puslapiuose). Ką tai bendro turi su intelektualiniu nuosmukiu? Primesti man ir Akiračių apžvalgininkui dalykus, apie kuriuos mes visiškai nekalbame, greičiau yra ne intelektualinis nuosmukis, bet klaidinimas. Paprastai žmonės cituoja iš originalo, o ne iš laikraštinės apžvalgos, žinoma, jeigu originalas yra prieinamas. Nemanau, kad Metmenys dr. M. Girniuvienei nebūtų prieinami.

Man atrodo, tikinčiajam iš viso labai sunku suprasti žmogų be Dievo. Kalbėdama apie ne labai aiškų vadinamą humanistinį ateizmą (kodėl humanizmo laikų arba XVII - XVIII a. prancūzų ateizmas buvo ne humanistinis?), dr. M. Girniuvienėrašo: "Atsisakydami Dievo, bet pripažindami moralinę žmogaus esmę, jie (hum. ateistai) prakeikti ieškoti Dievo, niekada jo nerasdami". Nežinau, ar Nietzsche ir kiti "humanistiniai ateistai" patys atsisako Dievo ir ar jie jo taip baisiai ieško. Man atrodo,v žmogus pats negali Dievo atsisakyti. Tik Dievas gali žmogaus atsisakyti. Štai kur ir yra visa žmogaus be Dievo problematika.

Su pagarba
V. Trumpa