EILĖRAŠČIAI |
* Aš noriu išvažiuot Į Ispaniją Kur baltos žydros Ir auksinės spalvos Tarytum išdykusios Mažos mergaitės Žaidžia gaudynių Su giliais Violeto šešėliais Ir — o stebukle — Niekas nepralaimi To puikaus amžino Žaidimo Ir dainavimas linksmas Pilasi iš milžiniškos Jūrų kriauklės Tūkstančius kartų ilsinusios Maestro Dali Mėlyno stiklo akim O Fandango Pasiutęs padūkėlis šokis Greitesnis už toreodoro Pasisukimą nuo rubino ragų Liejasi vynas lūpomis Plūsta poezija Kartu su visais puotauja Saturnas ryjantis Gojos vaikus Ak Alba iškilioji Perluose ir raudonuose pipiruose Apnuoginta o karčioji — Ispanija — aš noriu Išvažiuot į Ispaniją Išgirsti kalbą Kurios niekada nemokėjau Bet kuri mokė mane visados * Praeinu pro save Lyg pro svetimą — Nesisveikinu, tik nuskubu Pavasario garsų duženom Nubarstytu šaligatviu. Saulė kosminiais ugnies grėbliais Grėbsto gatvių išgraužas tarp namų. Gena vasaras namo dieną It nusiganiusį galviją. Neprieinu prie savęs, Nepakalbinu. Kiekvienam — savas gardas, Savas vardas ir svetimas karalius. VISKAS DAR TIK BUS Nubundu pažadinta Alyvinio alyvų aromato, Nugriebto iš pavasario sodų. Ūžia puokštė Nuo angelų ir bičių, Nešančių vien saldį Mintims alkanoms maitinti: Mano dukrelė dar Neregi saulės ir jos žavaus Sokinėjiino per debesų kaimenes. Ta auksinė piemenė Sunkia šiesą į alkanus Mano svajojimus — Aš tik įsivaizduoju Dukrelės akis, pirštelius, Jos rausvą užpakaliuką, Pėdutes ir gražiausią pasaulyje Užbliovimą. Aš įsivaizduoju siuvėjus fabrikuos, Siuvančius dukrelei pižamą, sukneles; Darbininkus matau it gyvus, Meistraujančius jai vežimuką, lovelę. Regiu įsisiūbavusias Išpūstašones karvutes, Apsunkusias nuo pieno, Iš kurio gamins jogurtą Mano dukrelei. Alyvų alyvinis aromatas Nusmilko mane lyg į sapną, Kuriame kelias veja kelią, Ir visi jie veda į laimę: Žydrosios paukštės suokia, Kolibrai vaikų galvelėm, Drugeliai, upės, kalnai, Gaudžiantys miestai It gigantiškos Gaudi šventovės, Ak, minčių krištolas! Negalvoju, kad Kažkur visai šalia, Darbuojasi graborius, Kad meistras lieja cementų Eiliniam antkapiui, O neišsipagiriojęs sargas Pjauna kapų žolę. Negalvoju, jog numirėlis, Kaip naujagimis, Sau veido neapsipraus, Ir kad kažkas turės Užpilti žemėmis saulę. EILĖRAŠTIS APIE PAMESTĄ EILĖRAŠTĮ Atsitiktinėje popieriaus skiautėje Užrašiau eilėraštį. Po to dar prirašiau, Ką reikia nupirkti namams: Pieno, duonos, žuvies, Vokų, muilo Ir dar daug visokių Kvapnių ir skalsių gėrybių, Kurios padeda kurti Kasdienybės ritualą. Produktų piramidė Užpylė virtuvės grindis, O eilėraštis liko Tuščiame prekių vežimėlyje, Ant popieriaus skiautės, Virpančios bailiai It pamestinukai sparnai. Ūmai ji pašoko Podraug su vėju, Pasūkuriavo virš Superparduotuvės stogo Ir nusivijo balandžių būrį... Tik Dievas ir paukščiai Skaito moterų poeziją. Poetė ir dailininkė Edita Nazaraitė prie savo paveikslų |