Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TIPIŠKAS MŪSŲ JAUNUOLIS STATISTIKOS VEIDRODYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KRIAUČIŪNAS ROMUALDAS   
Iš pranešimo, skaityto LKMA suvažiavime, Bostone, 1973.IX.1

II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso studijinės anketos duomenys buvo atspausdinti Aiduose gegužės mėn., 1973). Ten jie duoti procentais. Čia iš tos medžiagos bandoma patiekti tris tuzinus ryškiausių santykių, atrinktų patikrinus 42 klausimų koreliacijas. Koreliacija yra statistinis metodas, įgalinantis pamatuoti esamo santykio artumą ir stiprumą.

Pavyzdžiui, dalyvavimas bendriniuose lietuviškuose parengimuose eina ranka rankon su ėjimu į lietuviškų organizacijų valdybas, lietuviškos spaudos skaitymu, lietuvių draugų turėjimu ir nusiteikimu su savo vaikais kalbėti lietuviškai.

Panašiai, lietuviškos knygos skaitymas siejasi su polinkiu naudoti lietuvių kalbą straipsnio rašyme, lietuvių kalbos vartojimu bendraamžių grupėje, su lietuviškų knygų pirkimu. Kas knygą perka, ją ir skaitys. Bet jei kas jaunuoliui knygą nupirks ar padovanos, tai dar nereiškia, kad pa ją mielai skaitys. Lietuviškų knygų pirkimas taipgi turi stiprų ryšį su lietuvių kalbos vartojimu bendraamžių grupėje. Tie jaunuoliai, kurie dažnai sueina su lietuvių jaunimu, iš jų tarpo ir draugus pasirenka. Jie norėtų savo vestuves turėti lietuviškomis apeigomis, su savo vaikais kalbėti lietuviškai ir juos lietuviais užauginti.


Visa tai apibendrinant, iškyla tipiškas anketos jaunuolio veidas. Bus perbėgta per visus 67 klausimus, charakterizacijai parenkant tik aukščiausią procentų koncentraciją.

Tas tipiškas jaunuolis yra mergina. Ji yra apie devyniolikos metų, netekėjusi, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Ką tik baigusi gimnaziją ir bepradedanti griežtųjų mokslų studijas, nors ir domisi socialiniais mokslais. Ji priklauso gyvenamojo krašto ir lietuvių jaunimo organizacijoms, bet nepriklauso krašto ar lietuvių nei politinėms, nei profesinėms organizacijoms. Be abejo, nebaigus studijų nepriklausymas profesinėms organizacijoms yra savaime suprantamas.

1971 metais ji tris ar keturis kartus dalyvavo lietuviškojo jaunimo susibūrime - gal stovykloje, suvažiavime ar kursuose, o gal susirinkime ar sueigoje. Tiek pat kartų ji lankėsi bendriniuose lietuviškosios visuomenės parengimuose - koncerte, parodoje, susirinkime. Čia paminėtinas jos dalyvavimas ravimas Vasario Šešioliktosios minėjime. Tais metais jai teko įeiti lietuviškos organizacijos valdybom Greičiausiai čia būta jaunimo organizacijos, bet anketos duomenys to klausimo negali atsakyti.

Jos gyvenamoje vietovėje yra lietuviška radijo valandėlė, bet ji jos retai klauso. Kiek dažniau ji klausosi lietuviškos muzikos, be abejo, iš plokštelių. Ji skaito apie tris periodinius leidinius, tačiau per metus ji nenupirko ne vienos lietuviškos knygos. Ne vienos knygos ji neperskaitė. Metų būvyje yra davusi piniginę auką lietuviškiems reikalams. Jos gyvenamoje vietovėje yra ir lituanistinė mokykla, kurią ji lankė apie aštuonis metus. Tačiau jei būtų prašyta parašyti straipsnį savo mėgiamiausia tema, jai būtų lengviau jį parašyti anglų kalba. Nenuostabu, nes ji savo bendraamžių grupėje dažniausiai kalba angliškai. Nors į jos pasimatymus su kitataučiais tėvai nekreipia dėmesio, jos pasimatymai ar suėjimai daugiausia būna su lietuvišku jaunimu. Iš trijų jos draugių ar draugų, su kuriom (kuriais) daugiausia laiko praleidžia, visi trys yra lietuviai - lietuvaitės.

Tuokiantis partnerio religija ir tautybė bus svarbus reikalas. Nelabai svarbi bus partnerio socialinė - ekonominė padėtis. Norėtų, kad jos vestuvės būtų atliktos lietuviškomis apeigomis. Taigi, norėtų, kad ir jos vaikų krikšto apeigos būtų atliktos lietuviškai. Vaikui vardą parinktų tautinį. Ji norėtų, kad jos vaikai būtų tiek pat lietuviai, kiek ir gyvenamojo krašto tautybės. Galvojanti turėti vieną ar du vaikus. Su savo vaikais kalbėsianti tiek lietuviškai, tiek angliškai. Už penkerių metų galvoja gyvensianti kaip pasitaikys - nebūtinai tarp lietuvių ar toli nuo jų. Ekonomiškai įsitaisius, didžiausią atliekamo laiko dalį skirtų visuomeniniam veikimui; kiek mažiau laiko nukreiptų savo šeimai ir giminėms. Nežinoma, kiek visuomeninio veikimo energijos tektų lietuviškam reikalui. Tas klausimas anketoje neliestas.

Religijos plotmėje tiki į Dievą ir reguliariai eina bažnyčion. Jos gyvenamoje vietoje yra lietuviška parapija ir ji jai priklauso. Pripažįsta laisvę vedusiems skirtis, jeigu kartu nėra laimingi.

Į klausimą apie vaistų naudojimą nemedici-niškiems reikalams mūsų anketos mergina pasisako, kad pažįsta asmenų, vartojančių marijuaną, bet pati niekada nėra jos rūkiusi. Nepažįsta asmenų, vartojančių amfetaminus ar heroiną, pati nėra vartojusi nei ėmusi LSD. Pasisako prieš marijuanos legalizavimą (bet rūkantieji marijuaną, pasisako už jos legalizavimą).

Jos nuomone, jos auklėjimas šeimoje jai buvo visapusiškai priimtinas. Jos ir tėvų vertybės bei idealai tiek pat dažnai sutampa, kiek ir nesutampa. Dažnai ji randanti bendrą kalbą su tėvais. Tėvams esant su savo lietuviais draugais, su jais kalba lietuviškai. Jos stebėjimu, vietiniai krašto gyventojai ateivius laiko sau lygiais.

Politiniai jos nusistatymai dar nesusiformavę, bet linkstanti į liberalias pažiūras. Lietuvių politinė veikla jos nedomina. Paskutiniuose krašto rinkimuose nedalyvavo, nes dar buvo nepilnametė. Jos galvojimu, išeivijos pastangos Lietuvos nepriklausomybei atgauti šiek tiek kreipia tarptautinių įvykių raidą palankia kryptimi. Tačiau, jos nuomone, galimybės Lietuvai nepriklausomybę atgauti nepasikeitė per paskutinį dešimtmetį. Lietuvai tapus nepriklausoma, ją tik aplankytų.

Pagaliau, mūsų statistinė mergina, atsakydama šią studijinę anketą, neturėjo jokių sunkumų su lietuvių kalba. Jai taipgi bus įdomūs šios anketos bendri rezultatai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai