ŠVENTASIS NARVAS |
IŠTRAUKA IŠ DVIEJŲ VEIKSMŲ PJESĖS Šalyje, primenančioje Lietuvą, aštuntame dešimtmetyje, būrelis vaikų įžengia į sandėlį, kuriame valdžios ĮGALIOTINIS yra uždaręs kunigą SĖMENĄ. Kryžių, koplytstulpių, bažnytinių daiktų, religinių paveikslų, knygų jaukalas, primenantis apleistą kapinyną ar išsprogdintos bažnyčios vidų. SEMĖNAS, pusnuogis iki juosmens, miega priglaudęs galvą prie kryžiaus. MERGAITĖ I Kur mūsų Mišios? BERNIUKAS II Mišių nebus. BERNIUKAS I Vietoj kunigo, prie altoriaus stovi tyla. MERGAITĖ II Kur mūsų Mišios? SEMĖNAS Balsai? Ar pelių krebždėjimas senais mišiolais? O gal tai mano parapijonys skundžiasi, kad manęs nebus Mišioms? (Paliečia kryžių.) "Kryžiau, vienatine viltie". (Jis braukia ranka per kryžių. Jo ranka sustoja, veidas išsikreipia — jis įsidūrė pirštą. Ištraukia rakštį.) Kryžiaus atsakymas, kaip viduramžiuos? Tikrojo Kristaus kryžiaus gabalėlis?! Tada aš išganytas! (Apžiūri rakštį iš arčiau) Deja, deja, tai tiktai erškėtis. (Apsižvalgo.) Mano erškėtynas, mano erškėčių narvas. Mano žemiška buitis erškėčių narve. Ne, narvas — tai erškėčių vainikas ant Kristaus galvos! O aš, aš, žmogiška mintis, Kristaus žmogiška silpnybės akimirka jo erškėčiuotoj galvoj. (Įeina ekskunigas PETRAUSKAS, jo žmona OKSANA, prelatas RAGAITIS, jaunuolė LAIMA, ĮGALIOTINIS . Drauge su VAIKAIS, jie apsupa SEMĖNO "narvą".) RAGAITIS Tu lygini save su Kristum. Kankinys pasiduoda išdidumo nuodėmei! MERGAITĖ I Kas yra stebuklas? LAIMA Aš netikiu jiems, bet kodėl jūs tylit? OKSANA Jūs turit mano vyro jaunystės dalį. Parodykit ją man. Ji atrodo, kaip rakštis tarp jūsų pirštų. PETRAUSKAS Jonai, tu kunigas Robinzonas Kruzo — venintelis erškėčių saloj su nebyliu Sekmadieniu ir su mįslingu Dievu. ĮGALIOTINIS Žodis "Dievas" — kiaurymė ore. LAIMA Kas buvo jūsų akyse, kai jūs mane sekiojot? RAGAITIS Būtumei galėjęs laikyt Mišias, jei ne tas prakeiktas užsispyrimas. Mes turime išsilaikyt šitam pasauly. VAIKAI Kur mūsų Mišios? PETRAUSKAS Kaip Dievas išblėsta sieloj? Taip, kaip pagoniui, kadais tikėjusiam į laumes, miglotam raiste išbluko paskutiniosios laimės šypsena. VAIKAI Kur mūsų Mišios? ĮGALIOTINIS Įsivaizduokit paskutinį kunigą visam pasauly. VAIKAI Kur mūsų Mišios? ĮGALIOTINIS Įsivaizduokit paskutinį kunigą ir Mišias ateities muziejuj. (Elektroninės muzikos motyvas. Pakinta šviesa. VAIKAI žengia į narvą ir sustoja. Kiti veikėjai lieka šešėly.) ĮGALIOTINIO BALSAS (pro garsiakalbį) Vaikai, jūs žengiant į Ateities Muziejų. Į jus žvelgia praeities atgyvenos. Šitam kampe verpstė ir ratelis; čia medinis plūgas. Eikim toliau — matot Mišias? Prietaro grupuotė, sustingęs gipso figūrų šokis. O čia ypatingas eksponatas — paskutinis kunigas. Atsargiai, neikit per arti. Nelieskit! BERNIUKAS I Jis man primena musę gintare. BERNIUKAS II Paskutinysis kunigas, įšalęs ateities muziejuj. SEMĖNAS Vaikai... MERGAITĖ I Mes ilgai laukėm jūsų Mišioms, bet jūs neatėjot. SEMĖNAS Aš negalėjau išeit iš narvo. MERGAITĖ II Dabar jau per vėlu — jūs niekad nebegalėsit laikyt Mišių. SEMĖNAS Aš amžiams pasmerktas žiūrėt į Mišių karikatūrą gipse. BERNIUKAS I Jau per vėlu — mes nebekalbam savo kalba. BERNIUKAS II Mūsų tautos nebėra. SEMĖNAS Atleiskit man... BERNIUKAS I Ką jūs padarėt tautai išsaugot? SEMĖNAS Aš kėliau balsą... BERNIUKAS II Ant jūsų stalo gulėjo popieriaus lapas. SEMĖNAS Taip, taip, aš norėjau jį užpildyt, išliet ant jo nutildytųjų neišsakytus žodžius. BERNIUKAS II Popieriaus lapas paliko tuščias. SEMĖNAS Aš norėjau... Amžinybė sulaikė mano ranką ir sustingdė balsą. BERNIUKAS I Amžinybė? Koksai per didelis ir šaltas žodis. BERNIUKAS II Kas mums amžinybė? BERNIUKAS I Mano motina man buvo amžinybė. SEMĖNAS Aš negalėjau nukreipt akių nuo amžinybės. BERNIUKAS II Mano kalba būtų man išsakius amžinybę. SEMĖNAS Vaikai, tai mano pašaukimas! BERNIUKAS I Mano tėvynės man būtų pakakę mano amžinybei. SEMĖNAS Aš nepasiduosiu! Aš laikysiu M šias! BERNIUKAS I Mano motina. SEMĖNAS Aš išplėšiu save iš ateities košmaro! Aš prasiplėšiu pro laiką ir erdvę ir laikysiu Mišias! BERNIUKAS II Mano kalba. SEMĖNAS Mišias, kurios apims ir atpirks amžinybę, ir tavo motiną, tavo kalbą, tavo tėvynę? BERNIUKAS I Mano tėvynė. SEMĖNAS Ateitis yra velnias. Salin, šėtone! (Jis sviedžia knygą į sandėlio sieną. Šviesa pakinta į buvusiąją — jis vėl savo "narve".) VAIKAI Kas yra Mišios? SEMĖNAS Paimkit šventas knygas. VAIKAI (paima knygas, nupučia dulkes, atverčia) Kaip mes pradėsim? SEMĖNAS (skubiai rausiasi tarp bažnytinių daiktų, atranda stulą.) Aš deduosi stulą. (Užsideda stulą.) Suirusią stulą. Mano rankose irstančios mano Bažnyčios siūlai. VAIKAI Mums reikia smilkalų. Kur smilkalai? SEMĖNAS Mano malda, kylanti į dangų, bus mano smilkalai. Aš aukoju Mišias! MERGAITĖ II Ką reiškia, "aš aukoju". SEMĖNAS Aš aukoju, nes Kristus kalbėjo: "Tai darykite mano atminimui". MERGAITĖ I Ką jūs aukojat? SEMĖNAS. Stebuklingą ir vienatinį duonos pakeitimą į Kristaus kūną ir vyno į Kristaus kraują... BERNIUKAS II Aš nematau duonos ir vyno. SEMĖNAS (žvalgosi) Cia, mano kalinio duona ir vanduo. Si vandens ir vyno paslaptis tesujungia mus su dievyste to, kuris teikėsi susijungt su mūsų žmogiškumu... BERNIUKAS Bet vanduo ir vynas tebėra tie patys. SEMĖNAS Kantrybės, kantrybės. Dievas juos sutvėrė, Dievas juos pavers sakramentu. MERGAITĖ II Dievas sutvėrė ir tuos, kurie užgeso tolimoj šiaurėj. MERGAITĖ I Į ką pavirto jų kūnai? SEMĖNAS Į ledo kristalą. BERNIUKAS II O jų sielos? SEMĖNAS Įšalo arktinėn naktin. (Pasigirsta tolimas pjūklo garsas. SEMĖNAS klausosi, sunerimsta.) Skaitykit. Skaitykit! MERGAITĖ II Būk man, Dieve, uola slėptis pavojuj, gelbėtis — galinga tvirtove". (Pjūklas garsėja.) SEMĖNAS (garsiai.) "Visagali amžinasis Dieve, tu valdai dangų ir žemę. Išklausyk tikinčiųjų maldas, suteik mūsų dienoms taiką ir ramybę". (Pjūklas dar garsesnis.) BERNIUKAS I "Nebijok jų, nes aš neleisiu tau išsigąst jų akivaizdoje..." SEMĖNAS Garsiau! BERNIUKAS I "... Juk aš šiandien tave darau tvirtovės miestu, geležiniu stulpu ir varine siena, kad tu stovėtum tvirtas prieš visą kraštą, prieš Judo karalius ir kunigaikščius". (Pjūklas labai garsus.) SEMĖNAS Skaitykit garsiau! Garsiau!! (VAIKŲ lūpos juda, bet žodžių nebesigirdi. Juos nustelbia aižus pjūklo garsas. Jis užsiima ausis ir gula veidu ant grindų. VAIKAI išeina. Pjūklo garsas nuščiūva.) ĮGALIOTINIS (susitinka su VYRA/S viršum narvo.) Vakaras pilnas keistų garsų. Uždrausti šnabždesiai. Žodžiai - sąmokslininkai ant begalės lapų. Slaptos Mišios rūsiuose. Tasai stebuklas yra didelio sąmokslo dalis. Iš centro, iš Semėno smegenų, jisai spinduliuoja visa apylinke. (Parodo vyrams SEMĖNO popieriaus lakštą.) Uostykit jį, užčiuopkit jo paviršių, atmintinai išmokit jo bruožus. Dabar bet kur pažinsit jį. Iškrėskite kiekvieną sekmadienio vakaro kampelį. Surinkite visus maisto lapus. Nieko nepalikit! (VYRAI ir ĮGALIOTINIS išeina skirtingomis kryptimis.) ĮGALIOTINIO BALSAS (jam kalbant ant SEMĖNO iš viršaus ima leistis popieriaus lapai.) Taip, taip! Pėdos sniege, duslios vienutės, karstai ledynuos, kraujas sukrešėjęs ant spygliuotų vielų. Jie visi stengias įamžinti ant popieriaus. Gaudykit nusikaltėliškus lapus! Ten bėga sakinys — stverk jį! Ta raidė nuduoda esanti nekalta — po nagu ją! Žodis knygnešio rūbais — sušaudyt! ... Kiek daug dar darbo, kol ateities žmogus galės išdidžiai išsitiest! Popieriaus lapai palaipsniui apdengia gulintį SĖMENĄ . Į sandėlį įeina VAIKAI ir pusračiu apstoja BERNIUKAS I Kunigas miega po pusnim. MERGAITĖ I Per miegą jis sušuko, jog jam reikėjo tenai numirt. MERTGAITĖ II Jis būtų išvengęs švento narvo. BERNIUKAS II Ar jis prisikels? MERGAITĖ I Vienas prisikėlė. BERNIUKAS I Labai seniai. BERNIUKAS II Gal senoj pasakoj. MERGAITĖ I Pasakiškai šviesioj tikrovėj. MERGAITĖ II Kaip vakar. (Į sceną įeina OKSANA, įbeda akis į sandėlio duris, pradeda artintis prie jų.) BERNIUKAS I Oksana, atsargiai, narvo durys. OKSANA (prieina prie durų, glosto jas.) Jos mane siurbia savin. MERGAITĖ II Tu perspėjai savo vyrą apie narvą. OKSANA Aš tiek apie narvą kalbėjau, nenustojau apie jį galvojusi, kad jisai išsikerojo iš mano minčių, išsilapojo iš mano baimės ir apsupo mane, be išeities. MERGAITĖ I Ar tu nevbijai? OKSANA Aš alsuoju baimę, bet kur kitur aš rasiu atsakymą? BERNIUKAS II Narvo durys — gilus šulinys. OKSANA Anga į pragarą ar į dangų. (Ji įeina į "narvą") Kaip čia šalta! Žiemos sala vidurvasarį. BERNIUKAS I Kaip tolimojoj šiaurėj? OKSANA Aš niekad nebuvau joje, bet taip ją įsivaizdavau. BERNIUKAS II Kur slepiasi tavo atsakymas? OKSANA Kur kunigas Semėnas? Nejau aš jo neberasiu, kaip savo vyro? MERGAITĖ I Ieškokit po sniegu. (OKSANA priklaupia ir nuima popierius nuo SEMĖNO. Ji pakelia jo galvą.) SEMĖNAS Kodėl mane iškasa iš ledo?!... (Susivokia) Aš dar narve... Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas George Bush tarp lietuvių Kennebunkporte, Maine, pranciškonų vienuolyno sodyboje 1988 metų vasarą. Pranciškonai jį pakvietė į savo metinę šventę (pikniką). Tada jis buvo viceprezidentas. Šventėje dalyvavo apie 3000 žmonių — lietuvių ir kitataučių — ir klausėsi jo labai palankios kalbos apie okupuotą Lietuvą. Š. m. lapkričio 9 d. lietuvių pranciškonų vadovybė kreipėsi į jį jau kaip į JAV prezidentą ir kaip kaimyną, prašydama, kad jis, susitikęs su Mikhail Gorbačovu Maltoje, užtartų Lietuvą. Laiškas buvo paskelbtas Darbininke (1989 m. lapkričio 17 d.) Prezidento rezidencija yra arti pranciškonų vienuolyno Kennebunkporte. Nuotraukoje prez. George Bush rankoje laiko kortelę su parašu "I love Lithuanians". Prezidento kairėje — provincijolas T. Placidas Barius ir T. Jurgis Gailiušis, dešinėje — prezidento žmona Barbara Bush ir Marytė Salinskienė. |