Aidai.eu Apžvalga

VITALIJA BOGUTAITĖ eilėraščiai

Parašė BOGUTAITĖ VITALIJA

IŠTRAUKOS IŠ CIKLO "NERIMAS'

*
Išaugau, motin, batelius.
Išaugau, motinėle, rūbus.
Suk, suk kuodelį,
verpk, verpk linelį —
Žaltį kamuolėlin.

Ir atšnypštė, atlingavo
devyngalvė minia.
Oi Eglele, Drebulėle,
tai tavo dalia.

Eik dukrele, dukružėle
svetimon šalelėn —
Veski Žaltį, žaltužėlį,
mėlynon jūrelėn.

*
Nešaukit, broliai, brolužėliai,
vėlai vakare.
Nuskandinsiu gilioj jūroj
Žaltį ir save,
ir atšnypštė, atlingavo,
devyngalvė minia.
Ei, Eglele, dukružėle,
tokia tavo dalia.

Ir nešauki — kraujo puta,
Ir nešauki — pieno puta.
Sujudėjo, subangavo
jūra visa.
Ir į jūrą,
į giliąją
nugrimzdo svita.
*

Dabar, kai lydėsite saulę į Baltijos guolį,
Nepamirškite pasveikinti Ąžuolą, Uosį ir Klevą
ir palinkėkite jiems labos nakties —

Nešaukit broliai, brolužėliai,
vėlai vakare.
Nugrimzdo saulė į savo guolį —
naktužė jau čia.

KELIONĖ
Laikausi tvirtai įsikibus,
kad žemė po kojom nesiūbuotų.
Medi —
Kodėl tu miręs?
Kodėl sugrįžę paukščiai
dar suka lizdus?

Padalinta žuvis. Padalinta duona. Rytoj dalinsime žodį,
kad kelionėje užtektų — Nes padalinę išeisim
ieškoti veidrodžio ir savo akių.

Velku kojas vidudienio kaitroj.
Mano pėdsakuos erškėtrožės
pražysta.
Aplinkui smėlis.
Įkaitęs smėlis —
ir aštrūs dygliai.

Nubudau
kai langą kapojo
dideliais sparnais
atklydę paukščiai, ir šiurkščios
pavargusios pamotės rankos
rašė ant lango
amen —

Palaukit.
Dar ne saulėleidis. Tai pavasario rasa po kojom blizga —
Palaukit. Dar ne ruduo.
Tik paukščiai saulę temdo — Nubudau,
kai nepažįstama ranka per veidą braukė — ir akyse sustingo ašara.

Nuskyniau ramunės žiedą ir būriausi laimę: myli, nemyli,
myli, nemyli, — ir pasidarė be galo liūdna, kai į mane pasižiūrėjo geltona galvutė — Tada tik supratau,
kaip skaudžiai sužeidžiau.

Kurstau laužą,
kad pikti žvėrys naktį nepultų.
Kurstau ugnį,
kad naktį nebūtų ilgu —
Lai sminga į mane
paklydę strėlės,
nes aš esu
kaip medis, kurio dangus nei žemė nemylėjo.

Sukurta: Kretingos pranciškonai