Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Jaunimo kongresiniame rate PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Pereitų metų jaunimo veiklos apžvalga
Jaunimo klausimas vis įstrigęs į tą patį ratą: po kruopščios ruošos suvažiuojama į kongresą su didelėmis viltimis, po kongreso pavargus reikia "poilsio", o tada vėl prasideda ruošimasis būsimam kongresui. Šių metų (1975) pabaigoj vyks Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresas, bet jau praeitais metais pradėta jam ruoštis, ypač P. Amerikoje — ten bus suvažiuojama.

1972 m. vykęs Pasaulio lietuvių jaunimo II kongresas įsteigė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, kurios tikslą taikliai išreiškė tų pačių metų Š. Amerikos jaunimo suvažiavimo šūkis: "prikelti miegantį milžiną" — mūsų jaunimą. Tačiau įsmigusį "milžiną" sunku išbudinti. Tai parodė jau ir tai, kad kai reikėjo patvirtinti PLJS pirmininko kun. A. Saulaičio sudarytąją valdybą, teikėsi pasisakyti tik mažiau kaip pusė kongreso atstovų. Šiaip ar taip, jei ne visuose, tai bent daugumoj kraštų formaliai jau suorganizuotos atitinkamos jaunimo sąjungos. Tačiau jų veiklą išjudinti sunkiai sekasi, ypač JAV, kur daugiausia yra jaunimo.

JAV Lietuvių jaunimo sąjungos 1974 metų pirmininkas V. Maciūnas su tikrai jaunatviška dvasia rašė: "Vilčių, o gal tik svajonių daug! Žengiame prieš vyresniosios kartos skeptiškumą ir jaunosios apatiją. Kol kas dar mūsų optimizmas juos abu viršija". Tokio jaunatviškai optimistiško ryžto reikia ir ateičiai. Deja, kol pats jaunimas nenugali savo apatijos, viltys pasmerktos likti svajonėmis. Kaip vyko pereitų metų pabaigoj du Š. Amerikos jaunimo suvažiavimai, buvo rašyta vasario numeryje. Š. Amerikos Lietuvių studentų sąjungos suvažiavimas Toronte XI.28-30 sutraukė ligi 500 (ar net daugiau) jaunimo, tačiau dauguma tenkinosi tik pramogine vakarų programa. Paskaitų teklausė maža dalis. Organizacinių klausimų posėdis buvo skubomis pravestas. Iš jo te-paaiškėjo, kad beveik nieko nenuveikta.

Lietuvių studentų sąjungos skyriams sunykus, jos veikla jau keleri metai susiveda į Padėkos savaitgalio metinius suvažiavimus "padraugauti". Buvo bandoma LSS skyrius atgaivinti klubų universitetuose pavidalu. Kiek tai pavyko, iš paskutinio suvažiavimo liko neaišku, nes nebuvo apie tai pranešimo. Šiaip spaudoj teužtikome tik keleto tokių klubų savo universitetuose pasireiškimą. Tai rodo, kad ir universitetinių klubų organizavimas ne daug sėkmingiau vyksta, kaip savo laiku jaunimo sekcijų prie LB apylinkių kūrimas.

Neaiškus ir pats "jaunimo" ir "studentų" sąjungų JAV santykis. Į Torontą iš pačios Kanados ir iš JAV buvo suvažiuota studentų vardu. Bet po šio tradicinio suvažiavimo (Padėkos savaitgaly) pačioj metų pabaigoj (gruodžio 28 - 31) vėl vyko Š. Amerikos jaunimo (būtent JAV ir Kanados jaunimo sąjungų) II suvažiavimas, savo dėmesį skyręs Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresui pasiruošti. Pastarasis suvažiavimas jau buvo darbo suvažiavimas ir nebe "visų", o tik atstovų. Atrodo, kad jaunimo ir studentų sąjungų santykį reikia griežčiau nustatyti: nėra reikalo dviejų sąjungų, kai nė viena iš tikro beveik nieko neveikia. "Jaunimo" sąvoka yra platesnė už "studentų", nes, pirma, ne visi išeina į studentus, antra, baigusieji studijas dar lieka jaunimu ligi nustatytos 30 metų ribos. Studentų klubai universitetuose galėtų būti laikomi jaunimo sąjungos skyriais.
Vienaip ar kitaip būtų susiorganizuota, vienas dalykas yra aiškus: jokia organizacija negali sėkmingai veikti, neturėdama savo padalinių atskirose kolonijose. LSS faktinis su-žlugimas tai akivaizdžiai įrodė.

Antrajam kongresui lyg atgaivinus jaunimo dvasią, nuo 1973 m. buvo pradėtas leisti dvimėnesinis "Pasaulio Lietuvių Jaunimas", bet jis sunkiai tesėjo ir galų gale sustojo (Nr. 3-4 buvo jungtinis, Nr. 5 pasirodė jau 1974 m. vasario mėn., o Nr. 6 išvis nebeišėjo). Vyresnieji šį "informacijos žurnalą" buvo sutikę su visais komplimentais, nors iš tiesų leidinukas buvo tikrai silpnokas, tad vargiai ir pačiam jaunimui patrauklus — netapo jaunimui jo problemų forumu. Leido Chicagoj veikiąs Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Ryšių centras, o redagavo pabaigoj net 16 asmenų kolektyvas. Jeigu vėl būtų galvojama apie jaunimo žurnalą, jis neturėtų likti tik paprastas biuletenis.

Tačiau reikia labai teigiamai vertinti PLJS Ryšių centro pernai suorganizuotą lituanistinę savaitę Beaumont stovykloj netoli Cle-velando, liepos 13-22), kurioj 26 dalyviai tikrai rimtai dirbo, kasdien turėdami po 6 pamokas — paskaitas. (Į Vilniaus universitetą 6 savaičių lituanistikos kursams, po dvi paskaitas kasdien, buvo nuvykę apie 20 dalyvių iš įvairių kraštų). Mokytoj ų savaitėj Dainavoj lietuvių kalbos kursus lankė 16 studentų tautinių šokių — o'4 studentai (iš jų 4 stovyklą paliko anksčiau, negavo pažymėjimų). Pastarasis skaičius, gal būt, ir skelbia: keturis kartus lengviau domėtis tautiniais šokiais negu gilintis į lietuvių kalbą, literatūrą, istoriją. Todėl ir į tradicinį studentų suvažiavimą vykstama, iš anksto nusistačius dalyvauti tik šokiuose, o ne paskaitose.

Nieko nėra natūralesnio jaunam žmogui, kaip džiaugtis gyvenimu, bet nėra tikrai jaunos jaunatviškos dvasios nė tas jaunuolis, kuriam tik šokių pakanka. Tai kandidatas į dvasinius senius.

Laimė, nieku būdu nereikia apie mūsų jaunimą spręsti tik iš bendrinės studentų sąjungos sunykimo ar iš sunkumų organizuoti tokią pat jaunimo sąjungą. Gal būt, Š. Amerikoje šioms organizacijoms dėl to sunku įsitvirtinti, kad čia nuo seno jaunimą (ir moksleivius, ir studentus) jau telkia dvi idėjinės organizacijos: skautai ir ateitininkai (vienose kolonijose vieni stipresni, kitose — kiti). Kasmet moksleiviai sutelkiami į stovyklas. Moksleivių ateitininkų stovyklų JAV pernai buvo 4, Kanadoj — 2. O skautams stovyklavimas yra tiesiog specifinė jų veiklos lorma. Ateitininkai kasmet tradiciškai surengia moksleiviams dar ideologinius kursus (Dainavoj ir Putname). Pernai buvo kursai ir jų globėjams (New Yorke ir Detroite). Skautai akademikai (studentai) pernai minėjo 50 metų sukaktį (žr. dr. J. Gimbuto str. gruodžio numery), surengdami gausų suvažiavimą (centro valdybai pirmininkauja Edm. Kor-zonas). Studentai ateitininkai, be vasarinės stovyklos, kasmet surengia dvejus ideologinius kursus. Pažymėtina, kad abi ateitininkų jaunimo centro valdybos sudarytos Kanadoj su K. Šeštoku (moksleivių) ir E. Girdausku (studentų) priešakyje. Ligi šių metų pradžios ir "Ateitis" buvo redaguojama Toronte. Tik nuo šių metų pradžios ji vėl perkelta į JAV, vyr. redaktoriaus pareigas iš kun. J. Staškevičiaus perėmus kun. dr. K. Trimakui.

Jaunimo ansambliai ''tautiniu šokių, bet kai kurie drauge imasi ir dainos) ir pernai gyvai reiškėsi. 25 metų sukaktis minėjo Los Angeles Jaunimo ansamblis, sukaktį atšventęs Pacifiko pakraštyje pirma tautinių šokių ir dainų švente, ir Detroito Šilainė, šios šventės proga lankiusi Los Angeles, be to, dalyvavusi Wa-shingtone, įvairių tautybių vaikų festivaly. Chicagos Grandis lankėsi Los Angeles (minėtoj šventėj), Detroite, Toronte ir Baltimorėj. Nema-žesnio judrumo parodė Kanados jaunimo ansambliai. Hamiltono Gyva-taras pernai koncertavo Kolumbijoj (4 koncertai) ir baltų studentų stovykloj prie BanfTo, Albertos provincijoj. Toronto Gintaras dalyvavo Kanados Lietuvių dienoj Winnipege ir lankėsi Vakarų Kanadoj (Calgary, Vancouvery). Montrealio Gintaras gastroliavo Ottawoj, Hartforde h New Yorke. Hamiltono mergaičių choras Aidas koncertavo Europoj. Š. Amerikos lietuvių 24-tosios sportinės varžybos vyko New Yorke, dalyvavo 16 klubų.

Jaunimo ansamblių bei sporto klubų tvirtas laikymasis ir dar naujų kūrimasis liudija, kad aplamai negalime skųstis mūsų jaunimą stokojant lietuviško nusiteikimo. Kitas dalykas, kad nepakanka tik šokių bei sporto, tik lietuviško draugąvimosi. kad reikia ir gilesnio lietuvybėn įaugimo. Kas to reikalo nesupranta studijų metais, tas nesupras jo ir vėliau — pats nepajus, kaip liks šalia lietuviškojo gyvenimo. Juk atsimename daugelį, kurie studento metais buvo net tarp jaunimo vadų, o vėliau visai šalin pasitraukė. Didžioji mūsų jaunimo masė šia prasme dar tėra medžiaga. Ją suformuoti lietuviška ateities karta — uždavinys tos dabartinio jaunimo šviesiosios mažumos, kuri supras tą savo uždavinį ir turės ryžto jam ištesėti. Tokiai vilčiai teikia pagrindą, kad u dabar, nors ir ne daug, turime ne mažiau šviesaus jaunimo, kaip anksčiau. Kur šeimose iš širdies ir protingai rūpinamasi savo vaikų lieti; kuojų auklėjimu, išauga nė kiek ne-mažiau sąmoningi lietuviai, kaip prieš dvidešimt metų. Gal būt, tad pagrindinis rūpestis ir yra, kaip tą šviesiąją mūsų jaunimo mažumą neformaliai susieti savo misijai bendraamžiuose.

Šaukiamieji jaunimo kongrese taip pat privalo šį uždavinį t prieš akis. Kitų kraštų jaunimą-stengėsi kaip galima brandesnius atstovus į kongresą atrinkti. Todėl iš tikro tuose kraštuose pozityviai jaučiamas ir kongresų poveikis. Tuo tarpu Š. Amerikos jaunimo įnašas ypač į paskutinįjį kongresą buvo menkas: daugelis atstovų visai nei suvokė, nei domėjosi išeivinio jaunimo problemomis, dėl to daugiau būtu tikę pasiųsti į kokius lituanistinius kursus. Nėra ko stebėtis, kad dėl to paskutinysis kongresas visai neturėjo poveikio Š. Amerikos jaunimui. Šiemet P. Amerikoje šaukiamam Pasaulio lietuvių jaunimo III kongresui linkime ne paradiškai raeiti ir ne smulkiai dėl to ar kitko įsi ginčyti, o rimtai — ir tai reiškia: nealiai, blaiviai — savo problemas suvokti, nes tai yra būtina sąlyga ir jų sprendimui ieškoti. Alaušius




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai