Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOTERIS BAŽNYČIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Rubikas   
Oficialūs tekstai
Praėjusių metų pabaigoje Zūriche. Šveicarijoje, įvyko studijinis susirinkimas tema: tradicinė pažiūra Į moterį Bažnyčioje. Susirinkimo dalyviai ir dalyvės klausė: kodėl moterį liečiančiais klausimais nesutaria oficialūs Bažnyčios dokumentai? Štai paskutinio Bažnyčios susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią, priimta 1964 lapkričio 19, skelbia vyro ir moters lygybę: "Kristuje ir Bažnyčioje nėra jokios nelygybės dėl kilmės ar tautybės, visuomeninės padėties ar lyties" (32). Gi tuo tarpu Apeigų kongregacijos 1969 balandžio 3 paskelbtame dekrete galima rasti tokį moteris pažeminantį sakinį: Vyskupų tarybos gali moterims leisti per Mišias paskaityti, ne presbiterijoje, prieš evangeliją einančias lekcijas tada, kai šiai tarnybai neatsiranda tinkamo vyro. — Pagal šį tekstą moteris skaitymui gali būti prileista tik bėdos atveju: kai esantys vyrai pasirodo tam netinkami.

Nekrikščioniškos įtakos
Pagrindinis susirinkimo kalbėtojas, filosofijos daktaras K. G. Rey aiškino, kaip tradicinė pažiūra į moterį psichologiškai paveikianti kunigą. Keliais brūkšniais piešdamas moters paveikslą bažnyčioje jis rėmėsi apaštalu Povilu ir Bažnyčios Tėvu Augustinu. Nors, prelegento nuomone, Povilas iš vienos pusės moteriai skiria antraeilę vietą, iš kitos vis dėlto pabrėžia jos visišką lygybę su vyru. Taip laiške galatams jis sako: "nebėra nei vyriškio, nei moteriškės, nes jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje" (3, 28).

Nežiūrint šio švento Rašto teiginio, Bažnyčios Tėvai vis dėlto mieli užsiimdavo moterims nepalankius aiškinimais. Tai kelia nuostabą, žinant, kad pats Išganytojas tik pasipriešino žydiškajai tradidicijai ir moterį pripažino pilnaverte asmenybe. Tad jei Bažnyčioje vystėsi moteriai nepalankios pažiūros, tai, Rey nuomone, to priežasčių reikia ieškoti dvasios ir medžiagos priešingybėje, kuria rėmėsi anuometinė graikų filosofija. Jos įtakoje vyrą pradėta statyti dvasios bei gėrio pusėje, o moterį — medžiagos, šešėlių ir blogio.

Moters baimė
Įtakos čia turėjo genialus ir įtakingas Bažnyčios Tėvas Augustinas. Kaip prelegentas išvedžiojo, kiekvieno vyro pasąmonės gelmėse glūdi moters baimė, turinti šaknis augančio kūdikio visiškoje priklausomybėje nuo motinos. Motina yra jo gyvybės ir mirties viešpats. Dėl to vyro pasąmonėje moters paveikslas susipina su valdžios bei galios vaizdiniais ir žadina nepasitikėjimą. Tas nepasitikėjimas esąs ypatingai stiprus tų vyrų pasąmonėje, kurie yra buvę didelėje motinų įtakoje. O tai atsitikę ir su Augustinu. Jo raštų įtakoje ir vysčiusis Bažnyčioje nepalanki pažiūra į moteris. Moteris būdavo statoma ne tik medžiagos bei šešėlių pusėn, bet net laikoma kliūtimi amžinajam gyvenimui pasiekti. Todėl esą nenuostabu, kad religingi vyrai, buvę didelėje motinų įtakoje (su nenormaliai dideliu motiniškumo kompleksu), neretai jaučia pašaukimą į kunigus. Celibatą (susilaikymą nuo moterystės) jie grindžia kaip tik ana nepalankia pažiūra į moterį kaip kliūtį amžinajam gyvenimui. Celibatas jiems reiškia atsipalaidavimą nuo medžiagos, nuo šešėlių, nuo blogio. Bet tada jis jau tampa bėgimu nuo tikrovės ir pilnutinės atsakomybės. Jis reiškia jau ne laisvę, o užsidarymą bei slėpimąsi.

Klaidingas celibato motyvavimas
Kaip iš diskusijų paaiškėjo, kalbėtojas nepasisakė visiškai prieš celibatą. Jis tik reikalavo iš kunigų permąstyti celibato motyvavimą, arba argumentus už jį, — ir laisvin-tis iš vaikiškai psichiško, jų pačių susikurto rezervato. Kunigas būtinai turįs ieškoti sveikų, asmeniškų ryšių su moterimis, — tokių, kokius jis palaiko ir su vyrais.

Bet vietoj to neretai kunigas bandąs moterį savo sąmonėje neutralizuoti, tai yra nuo jos atsipalaiduoti. Bet tai tik sustiprina vyro pasąmonėje eilę tenai glūdinčių neigiamų polinkių: vyrauti bei viešpatauti. Norėdamas tų stiprėjančių neigiamų polinkių atsikratyti, kunigas nesąmoningai pradeda juos projektuoti į aplinką (jai priskirtii. kitus laikydamas blogais bei pavojingais. O tai žadina netikrumo jausmą ir norą bėgti nuo žmonių.

Bendradarbiavimas su moterimis
Kunigas H. Leu, vikaras, remdamasis savo patirtimi, aiškino, kaip tradicinė pažiūra į moteris teologiškai ir praktiškai susidaro, kunigui parapiniame gyvenime susitinkant vien su tam tikro tipo moterimis: klebonijose su šeimininke ar parapijos biuro tarnautoja, o bažnyčiose (ypač šiokiadienių metu1 pamaldas laikant, išpažinčių klausant ir ligonius lankant su kitomis. Tiesa, moterinis horizontas prasiplečia paruošiant jaunavedžius, lankant šeimas, priminėjant interesantus. Tačiau ir čia kunigas susitinka su moterimis kaip vikaras ar klebonas, tai yra tam tikroje oficialioje perspektyvoje bei rolėje. Aišku, jos jis negali atsisakyti. Bet ji tampa kliūtimi tikram bendradarbiavimui. Maža esą moterų, su kuriomis bendradarbiavimas esąs galimas ir dabartinės parapinės sąrangos rėmuose. O iš kitos pusės kunigas yra beveik nuolatos užimtas savo parapine tarnyba, taip kad laiko gilesniam bendradarbiavimui nė nelieka.

Klaidinga egzegezė
Teologė dr. E. Kahler pastebėjo, kad ne šventu Raštu, o jo klaidingu aiškinimu remiasi pažiūros į moterį. Esą ir moterysčių, kurios išyra kaip tik dėl anos nepalankios pažiūros į moterį, paremtos kai kuriais apaštalo Povilo išsireiškimais. Štai šiaipjau su šventu Raštu nesusipažinę vedusieji vyrai vis dėlto yra įsidėmėję aną švento Rašto vietą, kur sakoma: "Moterys tebūna pasidavusios vyrams, kaip Viešpačiui; nes vyras — moters galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva" (Efez. 5, 22 - 23). Taigi jei tik vyras su žmona darniai nesugyvena, jis pradeda argumentuoti šventu Raštu ir statyti savo reikalavimus.
Apie tuos apaštalo Povilo žodžius laiške efeziečiams (apie moterų pasidavimą) esą prirašyta begalės knygų. Bet jas yra rašę veik vieni vyrai! Tose knygose pripasakota daug ko, ko apaštalas Povilas visai neturėjęs galvoje. (Šiuo klausimu Dr. Kahler yra parašiusi disertaciją). Visų pirma, aiškino ji, reikia atskirti tikrąjį Povilą nuo netikro (klaidingai suprasto). Apaštalas aiškiai teigė bendradarbiavimą su moterimis ir nebuvo prieš tai nusistatęs. Jo laiškų aiškinimas moterims nepalankia prasme neturi pagrindo ir yra klaidingas. Jam priešinasi ana garsi jo paties rašyto laiško galatams vieta: "Tikėjimu į Jėzų Kristų jūs visi esate Dievo vaikai. Kurie tik esate pakrikštyti Kristuje, tie apsivilkoteKristumi. Cia nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo nei laisvojo; nebėra nei vyriškio, nei moteriškės; nes jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje" (3, 26 - 28). Čia apaštalas sumini eilę tuometinio visuomeninio gyvenimo priešingybių arba nelygybių. Bet jis jų kaip tik neprileidžia, jis jas neigia arba atmeta Kristuje Jėzuje. Taigi reikia geriau pažinti šventąjį Raštą ir jį taikyti bažnytiniame gyvenime.
A. Rubikas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai