DVIPRASMIŠKA DETENTE Spausdinti
Parašė Žlt.   

Viršuje: JAV viceprezidentas Gerald R. Ford 1974 vasario 11 priima JAV LB krašto valdybos narių delegaciją (iš kairės: A. W. Novasitis, R. Česonis, A. Gureckas, viceprezidentas Ford, A. Mačiulaitytė-Zerr ir A. Gečys; nuotrauką darė valdybos pirm. J. Gaila). Apačioje: JAV prezidentas Gerald R. Ford 1975 vasario 27 priima baltų delegaciją (iš kairės kongres-manas E. J. Derwinski, ALTos pirm. dr. K. Bobelis, vicepirm. dr. K. Šidlauskas ir T. Blinstrubas, latviai V. Korts, dr. I. Spilners ir T. Riekstins, estai II. Pleer, M. Simonson ir M. Roiva)


Laikas nuo laiko kuris nors žodis taip išpopuliarėja, lyg taptų didžios tiesos skelbėjas. Dabar tokios garbės sulaukė prancūzų dėtente. Tiesiogine reikšme tai šautuvo nuleistukas, perkeltine — atsipalaidavimas. Pagal Oxfordo žodyną, anglų kalbon dėtente įėjo 1908 m. pažymėti įtemptų santykių atsipalaidavimui. Tad ir anglų kalboj tai nebenaujas žodis, pasiskolintas dar prieš pasaulinius karus. Tačiau tik pastaruoju metu dėtente tapo kasdieniniu terminu, kai šiuo žodžiu pradėta vadinti amerikiečių ir sovietų santykių "atlydį".

Dėtente šiandien lyg simbolizuoja pasaulinę taiką. Atominiais ginklais vedamas karas būtų visai žmonijai neįsivaizduojamų pasekmių katastrofa. O tokiam karui išvengti išties būtinas didžiųjų valstybių kontaktas. Todėl žvelgiama į dėtente su didelėmis viltimis.
Kaip jau šv. Augustinas formulavo, neieškoma taikos dėl karo, bet kariaujama dėl taikos — atstatyti paneigtai teisei į laisvę. Pagal tai ne kiekvienas karas pateisinamas, ir ne kiekviena taika verta to vardo. Ginklų nutilimas nėra taikos laimėjimas, jei tai tėra nugalėtųjų užgniaužimas.
Ir anksčiau filosofai planavo amžinąją taiką, bet tik pasaulinėse skerdynėse suprasta, kad taikos reikia ieškoti taikiu keliu. Tuo pagrindu po pirmojo pasaulinio karo įsikūrė Tautų Sąjunga, o po antrojo — Jungtinės Tautos. Deja, formalus susi-organizavimas mažai ką reiškia. Greičiau ateities istorikui reikės konstatuoti, kad I pasaulinis karas sudarė sąlygas carinėje Rusijoje iškilti sovietinei diktatūrai, o II pasaulinis karas ją įgalino išaugti pasauline galybe. Fašistinės diktatūros jau tik praeities epizodas, o sovietinis komunizmas ir dabar užsimojęs visą pasaulį "laisvinti".
Tokiomis sąlygomis taikos siekimas ir taikiu keliu dėtente daro dviprasmišką. Vieną jai prasmę teikia sovietai, kitą — amerikiečiai.
Kad atomo amžiuj dėtente yra būtina, supranta ir sovietai. Bet dėl to jie neatsisako savo tikslo visą pasaulį organizuoti komunizmo pergalei. Dėtente tėra priemonė šiam tikslui naudotis ir pačių amerikiečių pagalba.
Tuo tarpu amerikiečiuose dėtente gresia tapti betiksle — paprastu izoliacionizmu, užsidarymu save "tvirtovėje". Neturint imperialistinių užmojų, kam imtis pasaulyje "policijos" vaidmens? Deja, tai tik kratymasis atsakomybės, kuri tenka pasaulinei galybei. Todėl su pagrindu prezidentas Fordas paskutinė; kalboj kongrese įspėjo, kad dėtente nebūtų piktnaudžiaujama "žvejojimu drumstuose vandenyse". Bet jei tai nebus suprasta ir pačių amerikiečių, bus savaime talkinama šiai "žvejonei".
Bill Andersono straipsniai Chica-go Tribūne (III.15 ir 18) aliarmavo mus, kaip Valstybės departamentas supranta dėtente baltų respublikų atžvilgiu. Pasipiktinę Nobelio taikos premijos laureato Kissingerio laikysena, ėmėmės protesto laiškų akcijos, kad bent formaliai nebūtų deklaruotas mūsų tėvynės sovietams diplomatinis pripažinimas. Reikia budėti ir visiems mums, ir visiems veiksniams. Drauge reikia kaisti iš gėdos, kad ir šiuo momentu dalis be-sąžiniškai tęsia mūsų skaldymąsi Mums reikia dėtente savo pačių tarpe.