JERONIMO KAČINSKO MIŠIOS Spausdinti
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Šių metų muzikinis sezonas Bostono lietuviams davė nemaža malonios progos keliais atvejais pasigėrėti kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko kūryba. Jis yra Berklee Col-lege of Music profesorius, dėsto kompoziciją ir dirigavimą. Kolegijos mokomasis personalas gyvai susidomėjęs J. Kačinsko kūryba ir kiekviena proga ja pasinaudoja.

Štai 1967 m. J. Kačinskas parašė kolegijos ansambliui Saksafonų kvartetą. Kvartetas tiek nusisekė, kad juo susidomėjo žymus Hart kolegijos Cynta ansamblis, Conn., kuriam kompozitorius šį kvartetą dedikavo Šio kvarteto paklausimų atėjo iš Los Angeles, iš Čikagos; net Leduc leidykla Paryžiuje juo susidomėjo (tuo tarpu tik nuomos teisėmis, bet, gal būt, ir išleis). Berklee kolegijos saksafonų ansamblis šį kvartetą atliko šiais metais net keturis kartus-du kartu kolegijos koncertuose, po kartą Merrimack kolegijoj ir Cape Code.

Jeronimo Kačinsko Septetas parašytas 1958 m. Jo sąstatą sudaro klarnetas, fagotas, valtorna, smuikas, viola, violončelė ir fortepijonas. Ko-26 dieną septetas buvo atliktas Berklee muzikos kolegijos fakulteto kompozitorių koncerte. Ji atliko Chris Colclessor, Dale Echnoz, Jane Stein-metz, Peter Kent, Eric Golub, Joan-na Taylor ir Vytenis M. Vasyliū-nas.

Arlingtono ir Belmonto jungtinis choras, vadovaujamas kompozitoriaus John Bavicchio, turi rinktinę grupę specialiems veikalams. Šių metų choro programon buvo įtrauktos net šešios J. Kačinsko dainos, kurias atliko rinktinė grupė. Buvo atliktos sekančios dainos: "Beržas" (1928), "Esi, Dangau" (1945), "Lietuvos takeliai" (1945), "Jau saulutė leidžia" (1946), "Žvangučiai" (1947) ir "Gintarėlis" (1968). Šios programos vienas koncertas buvo Arlingtono viešojoj bibliotekoj kovo 21, kitas Con-gregational Church kovo 26. Dainos buvo atliekamos originalia kalba — lietuviškai. Gerai choro atliekamos ir puikioje akustiškai patalpoje (teko jas girdėti antrame koncerte) jos darė didelį įspūdį. Nežiūrint švelnaus modernizmo, jos buvo artimos Palestrinos stiliui savo harmoniniu grynumu bei užlaikytomis gaidomis. Ši choro programa buvo kartojama birželio 9 Lynnfield, Mass.

Pagaliau du kartu galėjome išgirsti vieną iš stambiausių Jeronimo Kačinsko veikalų: jo "Mišias". Balandžio 7 jos buvo atliktos religiniame koncerte Šv. Petro lietuvių bažnyčioje, South Bostone, ir balandžio 25 Berklee muzikos kolegijos metiniame pavasario koncerte St. Cle-ment bažnyčioje, Bostone.

Solo partijas giedojo amerikiečių solistai, o vargonų partiją atliko Vytenis M. Vasyliūnas. Berklee kolegijos chorą dirigavo Michael Has-sell. Pats Kačinskas dirigavo septynių varinių instrumentų ansamblį. Jei pirmame koncerte dėl nepalankių akustinių sąlygų kiek dominavo varinis ansamblis, tai antrame koncerte St. Clement bažnyčioje, kur variniai buvo prie altoriaus ant grindų ir pasireiškė tik švelnia reikalinga spalva, buvo miela pasiklausyti šio puikaus didingo veikalo.

Čia norėčiau suglaustai pakartoti ką esu kadaise rašęs apie šį veikalą.
Tai grandiozinės mišios Švenčiausios Mergelės Marijos Nekalčiausios Širdies garbei, parašytos Karaliaus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai pažymėti.

Mišios parašytos mišriam chorui, sopranui, tenorui ir bosui solo, vargonams, trims dūdoms, trims trombonams ir tūbai. Suprantama, didžiausias vaidmuo čia skiriamas chorui. Choras pilnoje savo sąrangoje ar tik pavieniais balsais bei dvibalsiais dominuoja visą veikalą. Bet nemažai yra vietų, kur atskirų momentų detales gilinant, panaudojami įvairūs solo balsai. Kartais jie pasirodo pavieniai, kartais grupėmis, arba įpinami į choro sąstatą kuriai nors reikšmingai idėjai pabrėžti. Vargonams skiriama daugiau palydimasis vaidmuo. Nors reikia pabrėžti, kad vargonų partija turi toli gražu ne šabloninį akompanimentą, bet yra pilna harmoninių bei koloritinių uždavinių, pagilinančių bei praturtinančių veikalo meninę vertę. Varinių pučiamųjų instrumentų grupė panaudota vos keliais atvejais paryškinti ir sustiprinti didingumo bei maj e stoti š ku m o momentam s.
Nesiimdami veikalo analizuoti, tik šį tą norėtume iškelti. "Kyrie" yra permaldavimo giesmė,, galinga giliu sielos šauksmu į Visagalį. Iš visų giedamų mišių dalių "Kyrie" yra labiausiai žmonijos tragediją išreiškianti dalis. Nedvejodami priskiriame Kačinsko mišių "Kyrie" prie tos rūšies kūrinių, kur tragizmo idėja ryškiai atsispindi. Kačinsko "Kyrie" — tai galingas šauksmas, maldavimas, platus užsimojimu, įdomus menine koncepcija, nuosaikiai modernus meninėmis priemonėmis, turtingas harmonijomis, ekspresyvus melodinėmis linijomis.
Jeronimo Kačinsko pagrindinė "Kyrie" tema būdinga keleriopu atžvilgiu. Melodinėje linijoje ji ryškiai gregorianinio charekterio. Bet Kačinskas yra šių dienų kompozitorius, išauklėtas pačiuose moderniausiuose stiliuose. Anaiptol jis negalvojo grįžti prie ankstyvųjų viduramžių muzikinių stilių. Čia reiškiasi jo didelis meistriškumas. Atsargiai, neapsunkindamas choro harmonijos, nei jos užtirštindamas vargonų balsais, jis prideda atskirą, labai rafinuotą melodiją vargonų pedalams, kurie gali būti priderinami pagal reikalingumą, nenustelbiant choro, nei jo harmonijos. Bet su pedalo melodija įnešama visai naujos harmonijos, nūdienės, sakytume, hindemitiškos. Šios, pavadintumėm, pedagoginės priemonės Kačinskas laikosi bemaž nuolat: choro harmonijos parenkamos kaip galima kon-sonansinės, o labiau disonuojantieji sąskambiai ateina iš pedalų. Būdami žemų registrų ir lyg nutolę nuo visos choro harmoninės masės, šie disonuojantieji sąskambiai įgauna minkšto, švelnaus charakterio. Padėti į atskirą pedalų liniją, jie gali būti gero vargonininko jautriai ir meniškai valdomi.

Per visą "Gloria" vyrauja šviesi, džiūgaujanti, didinga nuotaika. Tempais allegro ma non troppo, andante maestoso, allegro kompozitorius visą "Gloria" lyg suskirsto į aiškius tris poskyrius su maža įžanga pradžioje, pažymėta tempu andante e maestoso. Kiekviena dalis atitinka pagrindinius teksto aspektus.
"Credo" turi panašią koncepciją, kaip ir "Gloria". Ir čia, sekant tekstu, kuriama atitinkamas nuotaikas. Bendras charakteris didingas, iškilmingas. Kadangi "Credo" tekstas savaime yra ilgas, kompozitorius stengiasi neišsiplėsti. Pasitaiko daug greitų ritmų, suimančių greit teksto žodžius. Žymiai mažiau teksto pakartojimų, negu kitose dalyse.

"Sanctus" įdomus ir būdingas savo koncepcija. Trys skirtingi etapai andante sostenuto, piu mosso ir allegro giocoso sudaro jo schemos pagrindą. Pirmasis andante sostenuto skirtas vien tik žodžiui "Sanctus". Čia ilgi, lėti, tęsiami akordai, su tenoru solo, viens per kitą augdami, stiprėdami, išsivysto į galingą masę. Antrasis epizodas, taip pat su tenoro solo, pasižymi lengvais ritmais. Trečiasis žodžiams "Hosanna" pakilios šventiškos nuotaikos. Švelniame "Benedictus" dominuoja malonus solo altas. "Hosanna" čia nėra atkartojamas, kaip dažnai sutinkama mišiose, bet sukurtas atskiras.

"Agnus Dei" pasižymi turtingu įvairumu, kur plačiai išnaudojami solistų balsai.
Šiose mišiose Jeronimo Kačinsko kūrybiškumas ir jo kompozicinis patyrimas čia atsiskleidžia visu pilnumu. Mes žinome Kačinską kaip kompozitorių modernios krypties, kuriam nesvetima net ketvirtatonių Habos sistema. Jo žinomas nonetas pagrįstas atematiškumu. Jo styginis kvartetas pilnas sunkiai įveikiamų harmoninių bei ritminių problemų. Nemažiau komplikuoti jo simfoniniai ir vokaliniai veikalai. Išeidamas iš pasiimto uždavinio, šiose mišiose jis suvaržė savo moderniuosius polėkius. Jis davė religinės muzikos šedevrą, gilų, spalvingą, didingą, santūrų modernia prasme ir vis tik nūdienį ir šviežią, nieko bendra neturintį su atgyventa jau konsonansine harmonija. Jo harmonija moderni, septakordinė, bet minkšta ir švelni. Be to, ji parašyta praktiškai, chorams lengvai prieinama, ir jeigu kiek daugiau komplikuojama, tatai pavesta vargonams. Jo melodikoje nuolat jaučiama gregorianinio choralo dvasia. Bet jo tematika nieko bendra neturi su tradiciniu tematikos supratimu. Ji niekad nesikartoja, nuolat nauja. Visumoje galima jausti gilią vienumą, besiribojančią mišių tekstu.
Izidorius Vasyliūnas