ŽVILGSNIS | JAV LB VEIKLĄ Spausdinti
Parašė Balys Raugas   

JAV LB krašto valdyba. Sėdi iš kairės: sekr. A. Gailiušis, pirm. J. Gaila, vykd. vicepirm. organizaciniam reikalam B. Raugas ir ižd. P. Mitalas, stovi — vicepirm. jaunimo reik. V. Maciūnas, Visuomeninių reikalų tarybos pirm. A. Gečys, vicepirm. A. Zerr ir vicepirm. R. Česonis. Nuotraukoj nėra dr. A. Novasičio, St. Rudžio ir A. Kairio. Nuotr. K. Čikotos

Plačiai išbarstytos po mūsų periodinės spaudos puslapius žinutės, korespondencijos, reportažai ir pranešimai liudija LB apylinkių, apygardų ar krašto valdybos šakotą veiklą — įvairiuose baruose atliekamus darbus, reikšmingus mūsų ilgesniam išlikimui, o kartu prasmingus ir Lietuvos laisvinimo pastangose.

Apie dabartinės JAV LB krašto valdybos planavimus bei vykdomus darbus lietuviškąją visuomenę supažindina kasmėnesiniai spaudoje skelbiami posėdžių aprašymai, iš kurių susidaro bendruomeninės veiklos vaizdas. Šiuo rašiniu norima pateikti dabartinės šio krašto LB valdybos pasiektus rezultatus per kadencijos puslaikį. Savaime suprantama, kad laiko tėkmėje kintančios aplinkybės vienais ar kitaip veikia LB organizacinį gyvenimą. Šiai krašto valdybai tenka dirbti kaip tiktai tokiame laikotarpyje, kuriame reiškiasi antibendruomeniškos nuotaikos, daugiau ar mažiau kliudančios normalų darbą. Kai kurie skelbiamieji duomenys paryškina LB veiklos vaizdą: palyginant šiuos duomenis su ankstesnių metų duomenimis, galima susidaryti LB gyvastingumo kreivę.

1973 spalio 6 - 7 JAV LB VII taryba savo pirmojoje sesijoje JAV LB krašto valdybos pirmininku išrinko Juozą Gailą, kurio sudarytą valdybą LB taryba patvirtino tų pačių metų lapkričio 21. Pradėjus darbą, pirmasis žvilgsnis krypo į LB apylinkes, nes LB apylinkė — pagrindinė LB gyvybės tvirtovė: stiprios, gerai organizuotos, gyvai veikiančios LB apylinkės sudaro ir visos Amerikos LB jėgą. Be darbščių LB apylinkių, nei LB apygardų valdybos, nei krašto valdyba su savo institucijom negalėtų vykdyti savo darbo. Pradėjusi darbą, dabartinė krašto valdyba JAV rado 64 LB apylinkes. Kai kurių veikla buvo labai menka.

Organizaciniame sektoriuje darbas pradėtas su užsimojimu pagyvinti LB apylinkių veiklą, o jų tinklą pabandyti išplėsti taip, kad ir mažiausi lietuvių telkiniai būtų įjungti į LB apylinkių organizacinį gyvenimą.

Visa Amerikos teritorija jau iš seniau buvo padalinta į 8 LB apygardas: Bostono, Connecticut, Ohio, New Jersey, New Yorko, Pietryčių, Vakarų ir Vidurio Vakarų. 4 apylinkės ir vienas Lietuvių klubas (Buf. falo), vykdąs LB apylinkės funkcijas, apygardai nepriklausė. PradėjusLB organizacinio tinklo plėtimo akciją, buvo suorganizuota nauja Michi-gano apygarda, sujungusi Detroito, Grand Rapids, Rochesterio ir Buffa-lo lietuvius. Bostono apygardoj suorganizuota nauja Cape Code apylinkė ir Kennebunkporto LB seniūnija, vykdanti LB apylinkės funkcijas. Ypač dėmesį pradėjo traukti Floridos lietuvių nuolat didėjantys telkiniai. Ten iki šių metų teveikė tik viena LB apylinkė — St. Petersburg, kurios veikla dažniausiai likdavo ten veikiančio nuo senesnių laikų Lietuvių klubo šešėlyje. Parodžius pastangų, šios apylinkės veikla, atrodo, įgavo svorį ir reikšmę. Floridoje krašto valdybai atstovauti yra įgaliotas ten gyvenąs buvęs LB tarybos narys ir Connecticut apygardos pirmininkas V. Balčiūnas. Jo dėka jau įsisteigė Floridoj antra LB apylinkė Auksinio Kranto vardu, kuri apima Ft. Lauderdale, Pompano Beach, Juno Beach ir kitas kaimynines vietoves. Norima, Floridoje apylinkių tinklą padidinus, ten suorganizuoti LB apygardą. Tada ir Floridos lietuviai bus atstovaujami JAV LB taryboje.

Atskirą rūpestį tebesudaro Penn-sylvanijos senųjų lietuvių ateivių gan gausūs telkiniai. Pastangos ten suorganizuoti LB apylinkes pasiliko bergždžios. Čia pasitvirtino teigimas, kad ten, kur neatsirado naujųjų ateivių šeimų, ten nėra ir LB apylinkių. Pennsylvanijos lietuvių sujungimo į LB apylinkes raktas yra tenykščių lietuvių parapijų vadovų rankose. Pennsylvanijoje, be Phila-delphijos, buvo suorganizuotos trys LB apylihkės: Wilkes Barre, Easto-no ir Scrantono. Paskutinioji dar rodo gyvybės ženklus. Tačiau viltis nėra mirusi ir Pennsylvanijos senųjų lietuvių telkiniuose surasti LB stiprinančių atraminių taškų.

Prie LB veiklą gyvinančių reiškinių tenka priskirti ir vykdomus LB darbuotojų suvažiavimus. Dabartinė krašto valdyba įvykdė šiuos platesnio masto sritinius suvažiavimus: 1974 sausio 26 New Yorke dalyvavo Amerikos rytinio pakraščio 5 apygardų 29 apylinkės, 1974 lapkričio 30 ir gruodžio 1 dviejų dienų suvažiavime dalyvavo trijų Vidurio Amerikos LB apygardas sudarančių apylinkių pirmininkai, 1975 gegužės 10 New Yorke vėl vyko Rytinio pakraščio 5 apygardų bei šias apygardas sudarančių LB apylinkių suvažiavimas. Praktika parodė, kad tokie suvažiavimai prisideda prie LB veiklos stiprinimo, juose iškyla ne viena mintis, paskatinanti LB naujiems užmojams.

Amerikos LB veikloj imponuojančią vietą užima ir didieji renginiai: Dainų šventės ir Tautinių šokių šventės. Tiems renginiams paprastai sudaromos komisijos. Ši krašto valdyba organizuoja 5-ją Tautinių šokių šventę, įvykstančią 1976 m. Čikagoje.

Ši krašto valdyba ryžosi įvykdyti ir platesnio masto spaudos vajų. Jis pradėtas 1974 lapkričio mėn. ir tęsėsi 1975 vasario mėn. Deja, jis nedavė lauktų rezultatų, nors jam buvo rengtasi gan rūpestingai. To vajaus rezultatai: 77 naujos prenumeratos mūsų periodinei spaudai, iš už 736.75 dol. Aukų spaudai remti gauta 834.25 dol.

Jaunimo reikalai, nors ir susiorganizavo PLJS, tebėra vienas iš didžiųjų LB krašto valdybos rūpesčių. Pasaulio jaunimo III kongresui finansuoti Amerikos LB ir Kanados LB teks surinkti 75,000 dolerių.
Krašto valdybos finansus sudaro solidarumo įnašų dalis (35%), LB mėnesio proga aukos, Vasario 16-sios aukos ir kitos pajamos.
Solidarumo įnašų gauta: 1971 m. — 3408 dol., 1972 m. — 3382 dol.. 1973 m. — 4134 dol., 1974 m. — 2703 dol.
LB mėnesio proga: 1971 m. — 3396 dol., 1972 m. — 2489 dol.. 1973 m. — 954 dol.
Vasario 16-sios aukos; 1971 m. — 6664 doL, 1972 m. — 7581 dol., 1973 m. — 12,880 dol., 1974 m. — 15,481 dol. 1975 m. negalutiniai duomenys: 16,481 dol.
Simo Kudirkos fonde gegužės 1 buvo 17,500 dol.
Vasario 16-sios aukų didėjimas rodo visuomenės pritarimą LB laisvinimo darbų pastangoms. Šios aukos ateina iš minėjimų, kur sudaromos sąlygos paremti laisvinimo veiksnius pagal laisvo apsisprendimo principą. Deja, daugelyje vietovių šis principas dar tebėra ignoruojamas.

Čia gal derėtų pridurti, kad didėjančios aukos Vasario 16-sios proga erzinančiai veikia LB skaldytojus Chicagoje. Krašto valdyba, stengdamasi raminančiai veikti Chicagos LB apylinkių maištautojus, iki šiol nėra nurodinėjusi, kas LB kenkėjų gretas organizuoja. Tačiau visuomenės žiniai tai paskelbė VLIKo leidžiamoji Elta, kuri po vykusios veiksnių konferencijos taip painformavo: "Pasiskelbusios reorganizacinės Lietuvių Bendruomenės vadovaujantieji asmenys pasišovė kalbamą nepaprastą Lietuvos laisvinimo konferenciją panaudoti savo tikslams propaguoti. Atvykę be konferencijos rengėjų žinios, remiami Altos pirmininko ir kelių kitų jos valdybos narių, jie nelauktai sudarė padėtį, kuri grėsė konferencijos pairimu" (Dirva, 1975. IV.23).

Šitokiame LB organizacinių pastangų fone vyksta LB įstatuose numatytų trijų LB institucijų — Švietimo tarybos, Kultūros tarybos ir Visuomeninių reikalų tarybos veikla.

Švietimo Tarybai nuo 1973 m., t. y. nuo šios valdybos kadencijos pradžios pirmininkauja Stasys Rudys, kuris čia apžvelgia šios tarybos darbus.
Lietuviškojo švietimo darbus ir rūpesčius yra išsamiai aptaręs 1972 sausio - vasario "Aiduose" Švietimo tarybos pirmininkas Jonas Kavaliūnas, vadovavęs jai nuo 1967 iki 1973 gruodžio 12.

Tęsdami lituanistinių mokyklų ir mokinių statistiką, paskelbtą minėtame "Aidų" numeryje, turime tokius duomenis:
1971/2 m.m. buvo 42 mokyklos su 2824 mokiniais,


Stasys Rudys, Švietimo tarybos pirmininkas

1972/3 m. m. buvo 44 mokyklos su 2718 mokinių,
1973/4 m. m. buvo 37 mokyklos su 2554 mokiniais,
1974/5 m.m. yra 35 mokyklos su 2442 mokiniais.
Per pastaruosius ketverius metus mokinių sumažėjimo metinis vidurkis yra 136 mokiniai. Kartu su mokinių skaičiaus mažėjimu menkėja ir mokyklą lankančiųjų lietuvių kalbos mokėjimas. Nebe visi mokiniai bepajėgia naudotis išleistais vadovėliais bei pratimais. Iškyla didelis ir sunkus darbas — paruošti naujas mokslo priemones jau beveik lietuviškai nebekalbantiems mokiniams.
Mokytojų skaičius mažėja nežymiai, bet jų sudėtis yra žymiai pasikeitusi. Vyresniųjų mokytojų, pasiruošusių mokytojo darbui dar nepriklausomoje Lietuvoje, yra likę tik 120. Vidurinės kartos mokytojų, baigusių lietuvišką gimnaziją, o savo profesijos studijas šiame krašte, yra 60. Didžiausią grupę sudaro jaunieji mokytojai, kurie baigė lituanistines mokyklas ir savo profesijos studijas ar dar tebestudijuoja šiame krašte. Jų yra 125. Suprantama, kad ne visi vidurinės ir jauniausios kartos lituanistinių mokyklų mokytojai yra iš profesijos mokytojai. Bet jų talka lituanistinėse mokyklose vra labai svarbi ir būtina. Jei jų nebūtų, keliolika lituanistinių mokyklų jau nebeveiktų.

Mokytojų paruošimas mūsų sąlygomis yra sunkiai sprendžiama problema. Geriausia padėtis yra Chicagoje, nes čia veikia Pedagoginis lituanistikos institutas, kurį lanko aukštesniąsias lituanistines mokyklas baigę abiturientai. Kitose vietose buvo organizuojami lituanistiniai kursai bei pedagoginės klasės aukštesniosiose mokyklose, bet šiais mokslo metais nei tokių kursų, nei pedagoginių klasių nebėra. Lituanistiką studijuoti dar galima Pedagoginio lituanistikos instituto neakivaizdiniame skyriuje, Illinois universitete Chicago Circle, Michigano universitete Ann Arbor ir kitur.

Jaunieji mokytojai tobulėja bedirbdami lituanistinėse mokyklose. Jiems pasitobulinti taip pat yra rengiamos kas vasarą studijų savaitės ir leidžiamas žurnalas "Švietimo Gairės".
Jau turime vadovėlius ir pratimus visiems lituanistinių mokyklų skyriams bei klasėms. Belieka rūpintis naujais ir patobulintais jų leidimais. Šiems mokslo metams buvo išleisti III, VI ir VIII skyriaus pratimų nauji leidimai ir Z. Ašoklio "Lietuvos geografijos" vadovėlio II leidimas Taip pat neseniai išleisti penki nauji vadovėliai bei žodynai: V. Liulevi-čiaus redaguota "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" II dalis, kun. dr. J. Gutausko "Krikščionybė Lietuvoje", St. Barzduko "Lietuvis savo tautoje, valstybėje, bendruomenėje", A. Klimo ir St. Barzduko "Lietuvių kalbos žodynas mokyklai ir namams" ir Richard Scarry "Mano žodynas" lietuvių ir anglų kalba. Ši knyga turi didelį pasisekimą.

Spaustuvėje yra A. Abromaitienės knygelė vaikams ir V. Ramono romano "Dulkės raudoname saulėlydyje" II leidimas. Spaudai yra paruoštas R. Černiaus "Namų ir artimiausios aplinkos žodynėlis" ir J. Kreivėno "Dainuojanti mokykla".
Švietimo taryba verčiasi sumomis, gautomis iš Lietuvių Fondo, JAV LB krašto valdybos ir pajamomis už parduotas mokslo priemones. Didėjant leidinių skaičiui, didėja ir apyvarta. Per šiuos mokslo metus parduota Švietimo tarybos leidinių už 15,000 dol. Mokslo priemonėms paruošti ir joms išleisti iš Lietuvių Fondo šiais mokslo metais buvo gauta 6800 dol. Kai kam darosi neaišku, kodėl šiam reikalui kasmet iš Lietuvių Fondo gaunamos nemažos sumos. Juk už parduotas mokslo priemones pinigai grįžtą. Šį neaiškumą trumpai galima paaiškinti šiuo palyginimu. Švietimo Taryba 1971 m. iš Kultūros Fondo perėmė lituanistinėms mokykloms skirtus leidinius už 30,603.75 dol., įsipareigodama Kultūros Fondui išmokėti per 5 metus 7,651.00 dol. Įsipareigojimai, kad ir su pavėlavimais, vykdomi. Ne visi perimti leidiniai yra parduoti. O Švietimo tarybos leidinių vertė siekia jau netoli 100,000.00 dol. Be Lietuvių Fondo kasmetinės paramos jokių naujų leidinių nebūtų buvę galima išleisti.

Kultūros tarybos veiklos apžvalgą čia pateikia šios tarybos pirmininkas Anatolijus Kairys.
LB kultūrinė veikla šioje kadencijoje gerokai suvėlavo. Priežastis — reikėjo persiorganizuoti ir pradėti veikti pagal naujuosius LB įstatus, įsigaliojusius jau 1973 m. pradžioje. Gana ilgai ieškota asmens Kultūros tarybos pirmininko pareigoms. Pastangoms nepasisekus, po ilgų svyravimų pirmininku sutiko būti buvęs LB Kultūros Fondo pirm. A. Kairys. Jis buvo patvirtintas 1974.V.23. Tada prasidėjo komplikuotas naujosios tarybos formavimas. Kultūros taryba sudaryta iš 2 skyrių: planavimo ir vykdomojo. Į planavimo skyrių įeina J. Balys, V. Bieliauskas, A. Darnusis, P. Gaučys, A. Klimas, A. Kučys, T. Remeikis, R. Šilbajoris, A. Vaičiulaitis ir V. Volertas. Vykdomąjį skyrių sudaro L. Alenskas, A. Bagdonas, M. Grebliūnienė, A. Kareiva, J. Jasaitis, D. Lapinskas, A. Ostrauskas ir E. Pakštaitė. Tokiu būdu praėjo daugiau negu metai laiko, iki naujoji Kultūros taryba pradėjo darbą.

Suprantama, ir šiuo persiorganizavimo metu kultūrinė veikla nebuvo visiškai sustojusi. Buvo tęsiami anksčiau nutarti ar jau pradėti vykdyti buv. LB Kultūros Fondo darbai. Iš tokių svarbiausias — JAV ir Kanados III teatro festivalio surengimas Chi-

Anatolijus Kairys, Kultūros tarybos pirmininkas (kalba III teatro festivaly)

cagoje 1974.XI.27 - XII. 1. Festivalyje dalyvavo 4 dramos sambūriai.
Svarbiausiu šios Kultūros tarybos darbu reikia laikyti kultūrinės veiklos plano paruošimą. Dar rugsėjo mėn. pradžioje buvo išsiuntinėta apie 300 laiškų mūsų kultūrininkams bei veikėjams, prašant jų sugestijų ir patarimų. Tuo pat metu "Draugo" kultūriniame priede pravestos viešos diskusijos kultūrinės veiklos klausimais, į kurias įsijungė ir kiti laikraščiai. Surinkus duomenis ir pageidavimus, paruoštas išsamus kultūrinės veiklos planas — projektas, susidedąs iš 3 dalių, apimąs 10 metų laikotarpį ir siekiąs pusės milijono dolerių sumą. Šis kultūrinės veiklos planas bus toliau svarstomas ir diskutuojamas, tarybos sesijoje visi nariai turės progos plačiau ir smulkiau susipažinti ir pareikšti savo nuomones.

Naujų knygų bare tęsiamas Pr. Naujokaičio "Lietuvių literatūros istorijos" leidimas. (1974 m. išėjo I tomas, netrukus turėtų pasirodyti rinkoje ir II tomas).
Pirmojo "Lietuvių literatūros istorijos" tomo išparduota tik 440 egz.
Dar blogiau yra su "Dainos chorams" leidiniu, kurio graži ir vertinga laida net mūsų chorų dėmesio nepatraukia. Kultūros tarybos sandėlyje yra tikrai leidinių, į kuriuos investuotos stambios sumos, o jie neišplatinti. '

Be minėtų darbų, Kultūros tarybai tenka rūpintis lietuviškų operų išvedimu į viešumą, jaunimo teatrų organizavimu, knygų platinimu ir visa eile kitų, kultūrinei sričiai priklausančių darbų.
Visuomeninių reikalų taryba. — 1971 sausio 16-17 Philadelphijoje įvykusi tarybos sesija paskelbė nutarimą, kad JAV LB formaliai įsijungia į Lietuvos laisvinimo darbą. Prieš šį nutarimą balsavo tik vienas LB tarybos narys — dr. K. Bobelis.
Energingai su pasitikėjimu ir su iniciatyva imtasi tų darbų, kurie čia, JAV, arba buvo apleisti, arba užmiršti, arba tik paviršutiniškai atliekami. Tačiau, nežiūrint gražiai atliekamo darbo, LB vadovybė yra kritikuojama, o atliktieji darbai dažnai yra ignoruojami.

Ieškojimas Lietuvai draugų ir informacija apie Lietuvos tragišką padėtį yra patys svarbieji mūsų politiniame sektoriuje darbai. Šia kryptimi LB nuo 1971 m. daug padaryta. Ne tik Vasario 16 bei tragiškojo birželio proga, bet ir kitomis progomis LB vardu yra pasiekiami visi 535 senatoriai ir kongresmanai. Draugystės vardas surandamos ir originalios priemonės, kaip, pvz., 1972 balandžio 13 Washingtone, Kapitoly-je, surengtas priėmimas, į kurį atsilankė 26 senatoriai ir 40 atstovų rūmų narių. Priėmimą filmavo 3 televizijos stotys ir aprašė didieji JAV laikraščiai.
Informacijai didžiai pasitarnauja jau tradiciniu leidiniu tapęs "The violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania", kasmet išleidžiamas Vasario 16 išvakarėse. Laiškų rašymas spaudai, legislatoriams ir Amerikos vyriausybei organizuojamas ne tik Vasario 16 proga, bet ir kitais staigiai iškilusiais atvejais.
Didžioji Amerikos spauda yra didysis LB rūpestis. Didelių pastangų dėka jau nepersunkiausiai patenkama su rūpimais klausimais ne tik į mažesnius laikraščius, bet ir į The New York Times, Christian Science Monitor, The New York Daily News, The Philadelphia Evening Bulletin. US Nevvs & VVorld Report, The Catholic Standard and Times ir t.t.

Jau 1971 m., tik pradėjus LB politinę veiklą, YVashingtone vienaip ar kitaip LB vardu lankytasi per 20 kartų. Tai kartojasi kasmet. Paskutinieji keleri metai buvo gan reikšmingi su tokiais įvykiais, kaip Simo-kaičių bandymas pabėgti į laisvę, Bražinskų dramatiškas įvykis, Kudirkos tragiškas šuolis į laisvę ir kt. Visa tai reikalavo įvairios ir plačios akcijos. Pvz., 1971 m. Bražinskų reikalu du kart lankytasi Turkijos ambasadoje, Simokaičių reikalu ieškota užtarimo tarp unijų vadų, bažnyčių dignitorių, krašto administracijoje ir t.t. Kudirkos atvejis parei-kalavo trejeto metų įtemptų planavimų ir žygių.

R. Kalantai susideginus, LB paskelbė Bado dieną, kuri susilaukė įdomių komentarų spaudoje ir radijo transliacijose.
Tais pat 1971 m. kartu su latviais : -tais suruoštas New Yorke pirmasis baltų informacinis seminaras, o gruodžio 11 - 12 Philadelphijoje suorganizuotas politinių studijų savaitgalis, kur išryškėjo Valstybės departamento pažiūra į Pabaltijį.
Tikėjimo persekiojimo Lietuvoje reikalu kasmet vykdoma ne tik informacija, bet ir ieškoma pagalbos. Šv. Sosto delegatas aplankomas kasmet. 1974 m. yra pradėta veikla rūpintis iš sovietų kalėjimų išlaisvinti lietuvius kalinius.

Sėkmingai rūpintasi transliacijų gavimu iš Radio Liberty lietuvių kalba- Jos pradėtos į Lietuvą 1975 sausio 5.
1974 m. suorganizuotas jaunimo lygis pas JAV Kongreso narius. Tai vyko tragiškąjį birželį minint.
Rūpintasi Amerikos išleistų žemėlapių Lietuvą liečiančių klaidų ištaisymu.
1974 vasario 11 JAV LB delegaciją priėmė viceprezidentas Gerald Ford.
Gautas kongresmano Jashua Eil-berg pranešimas, kad LB akcija, siekusi įrodyti, kad Lietuvos sukiliminė vyriausybė nebuvusi prieš žydiška ar pronaciška, ypač kiek tai liečia tos vyriausybės narius prof. J. Brazaitį ir Šlepetį, buvusi sėkminga. Prie kongresmano Eilbergo laiško prijungta ir Imigracijos - natūralizaci-- įstaigos byla, kuri liudija, jog prof. J. Brazaitis ir J. Šlepetys nenusižengę ir prieš juos kaltinimai rasti esą be pagrindo.

Aktyviai darbuojamasi Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą nepripažinimo klausimu. Ypač vedama akcija sutelkti kuo didesnį skaičių rezoliucijų JAV Kongrese. D. Kezie-nės padaryti telefoniniai interviu su sen. Carl T. Curtis ir kongr. Ed-ward J. Derwinski buvo išsiuntinėti kai kurioms radijo valandėlėms. Š. m. balandžio 29 Visuomeninių reikalų tarybos nariai vyko į Washing-toną, kur buvo tariamasi dėl rezoliucijai eigos davimo Atstovų rūmuose ir Senate. Taip pat buvo lankomasi demokratų partijos centro komitete ir AFL-CIO įstaigoje.
Žinant, kad informacinės medžiagos apie Lietuvą niekad nebus per daug, JAV LB krašto valdyba užsiangažavusi išleisti leidinį, kur bus pristatytas neteisėtas Lietuvos už grobimas ir dokumentais įrodyta okupanto vykdoma priespauda.
Dabartinę Visuomeninių reikalų tarybą sudaro: pirm. A. Gečys, A. Mačiulaitytė - Zerr, R. Česonis, dr. A. Novasaitis, A. Gureckas (ryšininkas State Dept), D. Kezienė ir kun. K. Pugevičius. Pirmieji keturi yra ir krašto valdyboje. Dėl to ir visi Visuomeninių reikalų tarybos darbai yra aptariami JAV LB krašto valdybos posėdžiuose, jos rūpesčiai yra labai gyvi visai krašto valdybai, kai tuo tarpu Švietimo ir Kultūros tarybos dėl geografinių sąlygų veikia lyg ir autonomiškai. Apie jų veiklą krašto valdyba težino iš pirm. J. Gailos pranešimų.
Baigiant reikia pabrėžti, kad visi LB vardu atlikti darbai yra visos JAV LB nuopelnas. Balys Raugas