A. SALYS — PROFESORIUS AMERIKOJE Spausdinti
Parašė WILLIAM R. SCHMALSTIEG   
Amerikiečių kalbininkų tarpe profesorius Antanas Salys yra labiau žinomas kaip mokslininkas-dėstytojas, kurio plati erudicija daugiau reiškėsi akademinėse paskaitose negu spaudoje paskelbtųjų knygų bei straipsnių skaičiumi. Visų pirma jo knygos ir straipsniai — net ir po jo atvykimo j Pensilvanijos universitetą 1947 m. — buvo skelbiami lietuvių kalba. Išimtį čia sudarė jo plačiai žinomi ir vartojami straipsniai, pasirodę En-cyclopedia Britannica. Tokiu būdu jo paskelbtieji moksliniai darbai nebuvo plačiai žinomi amerikiečių kalbininkams. Ir dar reikia pridėti, kad lietuvių kalba buvo JAV labai mažai studijuojama ligi pokario metų (t. y. ligi laiko po II pas. karo). Be to, prof. A. Salio straipsniai buvo skelbiami daugiausia tokiuose žurnaluose, kuriuos net ir dabar sunku surasti JAV universiteto bibliotekose: Archivum Philologicum, Tauta ir Žodis, ir t. t.
Iš kitos pusės, kiekvienas Pensilvanijos universiteto baltų ir slavų kalbų studentas turėjo progos klausyti prof. A. Salio paskaitų ir pasinaudoti jo žiniomis. Kadangi slavų ir baltų kalbų skyriai anuomet buvo dar mažesni negu dabar, tai prof. A. Saliui teko dėstyti gana didelį skaičių įvairių kursų. Aš pats, pavyzdžiui, klausiau pas prof. A. Salį šių kursų: bulgarų kalbos, lenkų kalbos, senovės slavų bažnytinės kalbos, prūsų kalbos ir lietinių kalbos. Prof. A. Salys taip pat dėstė rusų kalbą, latvių kalbą, senąją lietuvių literatūrą ir dar keletą kitų kursų.

Man, kaip studentui, atrodė, kad jis kiekvienam kursui labai rūpestingai ir stropiai ruošdavosi. Jo kursams buvo charakteringa tai, kad juose nebuvo paliečiama daug dalykų, bet kad paliečiamieji dalykai buvo labai smulkiai ir giliai išnagrinėjami. Kadangi prof. A. Salys turėjo labai plačią erudiciją, tai kiekviena detalė buvo smulkiai ir giliai paaiškinama ir palyginama. Pavyzdžiui, jo dėstytame prūsų kalbos kurse, kurio man teko klausyti 1951 m. pavasarį, jis kiekvieną prūsų kalbos teksto žodį išnagrinėdavo morfologijos, sintaksės ir fonetikos požiūriu, tada jis duodavo to žodžio palyginimą su lietuvių ir latvių tarmių žodžiais, taip pat duodavo daug pavyzdžių ir palyginimų iš slavų kalbų bei tarmių. Per vieną dviejų valandų paskaitą dažnai mes taip panag-rinėdavome gal tik vieną prūsų kalbos sakini. Iš kitos pusės — savo užrašuose randu prirašytą puslapį po puslapio, kuriuos užsirašiau kiekvienoje prof. A. Salio paskaitoje.

Prof. A. Salys buvo ir asmeniškai žinomas kolegų tarpe, kadangi gana kruopščiai lankydavo profesinių organizacijų suvažiavimus: Slavų ir Rytų Europos kalbų dėstytojų sąjungos (American sociation of Teachers of Slavic and East European Languages), Slavų kalbotyros sekcijas Moderniųiu kalbų sąjungos (Modern Language Association . kur jis dažnai skaitė mokslinius pranešimus ir aktyviai dalyvavo diskusijose. Mes labai džiaugėmės, kad jis dalyvavo Pirmojoje baltų kalbotyros konferencijoje, kuri įvyko 1968 metų pavasarį Valstybiniame Pensilvanijos universitete (Pennsylvania State University). Jis šioje konferencijoje skaitė pranešimą ir dalyvavo po kitų pranešimų vykusiose gyvose diskusijose.

Kaip asmuo, prof. A. Salys buvo labai kuklus ir visuomet pasiruošęs padėti savo studentams. Net ir gerokam laiko tarpui prabėgus nuo tada. kada aš gavau savo doktoratą Pensilvanijos universitete, aš vis kreipdavausi laiškais į prof. A. Salį arba nuvykdavau pas jį į universitetą ar i namus, ieškodamas patarimo baltų ir slavų kalbotyros klausimais. Jis tikrindavo ir tikslindavo savo studentų darbus labai rūpestingai, paskirdamas ir pavieniams studentams daug laiko, kada buvo reikalas nurodyti jiems jų klaidas. Jeigu kada studentas paskaitos metu paklausdavo vieno ar kito dalyko, prof. A. Salys visuomet stengdavosi klausimą smulkiai atsakyti. Studentai instinktyviai jautė prof. A. Salio labai humanišką būdą ir visuomet gerą nuotaiką. Aš manau, kad joks studentas neturėjo jokios baimės, kada jam tekdavo įeiti į prof. A. Salio darbo kabinetą: visi studentai buvo priimami nuoširdžiai ir džiugiai, ir mokslinės problemos buvo išsprendžiamos be sunkumų.
Prof. A. Salys buvo žmogus, kuris visus žmones priėmė kaip sau-žmones ir kuris niekuomet nedejavo ir nesiskundė. Čia jokiu l ūdu būtų neįmanoma suminėti visus tuos būrius .tudentų, kurie pasinaudojo jo žiniomis. Jis gyveno savo labai reikšmingą gyvenimą, padėdamas kitiems asmenims ir puoselėdamas lietuvių tautos kultūrą. Nė vienas iš mūsų, kurie esame buvę jo studentais JAV. negalės jo užmiršti; mes mėginsime tęsti jo darbą arba dėstymo, arba mokslinio darbo srityse.