Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLE SADŪNAITE   

Adomas Galdikas — Kryžminė kompozicija (tempera)

KELIONĖ PER SODĄ

ALYVOS ŽYDI

I.
žolė šį rytą —
žalias strazdų švilpimas
-- -- -- -- -- --
žydi alyvos —
ir žvelgia į mane
aušros lašai:
daug mėlynų ugnelių

II.
lyjant,
sodo tamsioj gelmėj —
jūs lyg kvepiantys,
dūžtantys
mėlyni gabalai vandens —
ir toks nuostabiai mėlynas
jūsų
įsiklausymas į dieną

III.
man reikia paliesti
žiedus
paliesti pirštų galais
šiuos mėlynus aukso
grūdelius
: : : : :
ieškoti gražios dienos,
ieškoti — ieškoti
kurią vakar ėmiau ir pamečiau,
žolės vandenyne

IV.
ir kas patarnaus jums
šį rytą?
jūsų mėlynai liepsnai —
/// /// /// ///
ar ranka, iš kurios
šį raudonumą paėmėt?





IRISAI

žydi irisai
prie vandens
-- -- -- -- -- --
tai mano vaikiška
burna dainuoja —
laukinėj
saulės palydoj

SODAS ŽYDI

brendu,
per saldžią ir minkštą
gegužės žolę —
-- -- -- -- -- -- -- --
mano sodas
pilnas angelų,
užsimaskavusių medžiais

ALYVA, VISUOMET KVEPIANTI ROJUMI

1.
alyva visuomet
kvepianti rojumi —
aplyja veidą,
masyvioj mėlynoj tyloj
-- -- -- -- -- --
2.
Į pergalę skubanti
šaukiančiam vėjuje
: : : : : :
(jos spalvą
jūra tik mate)

BALTO KLIEDESIO BANGA
(vaizdas iš lango)

balto kliedesio banga:.
Žydintis sodas —

padėtas
šalia namų;
šalia dangaus
žydinčio šaltinio


VYRAS IR ŽMONA

laužiu šaką sode —
nemirtingumo:
tariant sudieu — —
— — — — — —
— — — — — —
ir lyja, lyja
(ant mano virpančio peties)
skausmo kibirkštims
— — — — — —
negalėsiu jau,
nesugebėsiu —
daugiau be tavęs gyventi

MUZIKA VISAM GYVENIMUI

I.
kai praeini taku,
pro dangaus raudoną
sutemą —
kaip tas vaisius medyje
— šaukiu garsiai!
— — — — — —
nenoriu
tau praėjus —
pasilikti vienas, sode

II.
Tu dainavai man, medi,
savo širdies plakimu —

kai ilgėjausi tylos,
kai ilgėjausi tylos —
kaip saulės apkabinimo

III.
nubudusi,
ištarsiu tavo vardą —

pirmąjį žodį,
pirmcįjį garsą : burtažodį
— — — — — —
pirmąjį sniego kritimą,
ant obels šakos

IV.
paprašysiu
kiekvieno medžio atskirai —
kad atspindėtų tau —
mano džiaugsmą .
— — — — — —
paskui sudegsiu ant tavo laužo...
ir juoda žeme taps
mano kūnas baltas,
baltas

V.
1.
medis šoko vėjuje
ir dainavo —
(įsisupęs į lietų . . .)
: : : : : :

2.
ir aš tapau muzika
ir daina —
tau atėjus,
— — — — —
po smėlio kalvą išbarstyta
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai