Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
JUBILIEJINĖ ATEITININKŲ STOVYKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Jubiliejus tai džiaugsmingas paminėjimas sukakties, tai susikaupimas ir žvilgsnis ateitin. Ateitininkai savosios organizacijos jubiliejus švenčia kas penkeri metai. Būdavo įprasta jubiliejinę sukaktį atžymėti viešais kongresais, kurių pirmasis buvo Kaune 1920 metais. Šiais metais, minint 65 metų organizacinio veikimo sukaktį, ateitininkai susirinko Dainavos stovyklon. Federacijos valdyba, skelbdama šią stovyklą, nurodė, kad ši stovykla ypatinga keliais atžvilgiais. Pirma, tai retai pasikartojantis tokio plataus masto at-kų susibūrimas vienoje vietoje darbui ir ideologiniam atsinaujinimui. Antra, jos piūvis eina per visas tris sąjungas, kas sudaro sąlygas artimes-niam bendravimui bei suartėjimui. Trečia, tai ne atostogų ar poilsio stovykla. Ji skirta darbui. Gi darbas savaime reikalauja tam tikro susikaupimo nuotaikos bei rimties.

Ko stovykloje buvo ir ko pritrūko
Federacijos valdybos kviečiami ir katalikiškosios spaudos skatinimų bei linkėjimų paveikti, Dainavon suvažiavo ir užsiregistravo 406 asmenys: 196 studentai, 69 moksleiviai ir 141 sendraugis. Paskirstydami šiuos skaičius į dvi grupes, galėtume sakyti, kad jaunimo buvo 265, o vyresniųjų 141, kas sudarytų apie 65% jaunimo ir 35% vyresniųjų. O jeigu prie minėtų skaičių pridėtume viendienius bei savaitgalio neregistruotus svečius ir tuos vyresniuosius, kurie apsistojo viešbučiuose ir moteliuose už stovyklos ribų, tai viso stovyklą aplankiusių asmenų skaičius gerokai prašoktų 500. O gal ir nedaug apsiriktume sakydami, kad stovykloje buvo apie 600 asmenų.

Stovykloje buvo daug paskaitų, kalbų, prakalbų ir kūrybinių skaitymų. Tad tekdavo išsėdėti tarp 6 ir 9 valandų kasdien, besiklausant žodinių programų. Malonu čia pažymėti, kad dauguma paskaitų buvo tikrai akademinio lygio ar gyvo aktualaus turinio. Bet užtat, jų klausant, reikėjo bent minimalaus akademinio ir lituanistinio prasilavini-mo. O jo neturėjo ne tik visi moksleiviai, bet ir apie pusė studentų. Todėl visai nenuostabu, kad jie į paskaitų palapinę nenorėjo eiti. Buvo spaudimo, kad moksleiviams būtų ruošiami atskiri pašnekesiai, bet kažkodėl tik vienas (O. Vaitkutės' tebuvo suorganizuotas. Žodžiu, sti -vykia buvo dideli kursai, kuriuose dalyvauti ir reikštis reikėjo intelektualinio nusiteikimo ir pasiruošimo. Tik vakariniuose kursų pasirodymuose studentai įnešdavo stovyklavimo dvasios. Bet užtat ir jie, dėl pasiruošimo vakarinėms programoms, būdavo atitraukiami nuo paskaitų. Nežiūrint tų nuostolių, paskaitoms visada užteko klausytojų ir diskutuo-tojų.

Pagaliau vieno dalyko buvo tikrai perdaug, tai lietaus, nes lijo beveik visą savaitę. Čia sustoja, pra-siblaivo, bet, žiūrėk, ir vėl žaibas raižo dangų ir griaustinis atidunda. Lietus trukdė paskaitas, renginius ir stovyklautojų bendravimą. O ką kalbėti apie studentų nuotykį, kai naktį per lietų visa jų didžiulė palapinė sugriuvo! Miegui tą naktį nedaug beliko laiko. O ir kitom naktim kas nors nutikdavo, kad kliudydavo ramiai išsimiegoti.

Taigi, daug kam pritrūko miego. O jo pritrūko ir dėl to, kad buvo sunkumų palaikyti tvarką, nors stovyklos vadovybė buvo energinga ir stengėsi, kiek galėjo.

Žvilgsnis į save
Eidami prie stovyklinių svarstymų, bandykime juos aptarti, suskirstyda-mi pagal temas. Pažinti savo praeitį, atsiskleisti dabartyje ir ruoštis ateičiai — tai 3 pagrindinės kryp-tys jubiliejų bešvenčiant. Federacijos vado, dr. P. Kisieliaus, žodžiais tariant: "Ideologinis atsigaivinimas, organizacinis stiprėjimas, organizaciniai įsipareigojimai ir įsipareigojimai, išplaukia iš ateitininkiškųjų principų, buvo šios stovyklos rengėjų tikslas". Toliau jis sakė, kad jubilie-jus yra mus įpareigojąs uždavinys ateities kūrybinei kovai, kurią mes ryžtamės vesti trimis frontais: 1) religiniame, kuriame Bažnyčia kovoja už pasaulį, 2) tautiniame, kuriame tauta kovoja už laisvę, 3) asmeniniame, kuriame mes kovojame už savo identitetą. Jis kvietė sekti pirmųjų krikščionių pavyzdžiu, kurie pasižymėjo vienas kito meile. Mums reikia daugiau vienybės, sutarimo a solidarumo.

Antrasis žodis stovyklos atidaryme priklausė Moksleivių Ateitininkų sąjungos pirmininkui studentui Kęstučiui Šeštokui. Jo nuomone, vien tas stovyklautojų įvairumas užtikrina jam, jog iš stovyklos jis grįš save praturtinęs. Jis jaučiasi esąs ir lietinis, ir ateitininkas, ir katalikas. Ši stovykla yra viena iš tokių versmių, kuri gali duoti atsakymų i jam rūpimus klausimus. Bet reikia jų pačiam ieškoti ir pačiam pasisavinti. Ši savaitė tai reta proga pasidalinti, kitiem duoti ir iš jų gauti. Čia tad ir glūdinti stovyklos pasisekimo paslaptis.

Pirmoji pilna stovyklavimo diena pradėta dar vienu bendruoju atidaromuoju žodžiu. Jį pasakė buvęs federacijos vadas dr. J. Pikūnas. Jis skatino visados siekti idealų, kurių aukščiausias esąs krikščioniškas šventumas.

Kun. Stasio Ylos paskaita — "Ateitininkų misija penkių dimensijų perspektyvoje" — pradėta stovyklos studijinės paskaitos. Istorinės sklaidos analize jis atidengė ateitininkų įsikūrimo priežastis ir aplinkybes, nušvietė jų augimo kelią, jų atsikūrimą Vokietijoj ir Amerikoj bei jų veikloj sutiktas problemas. Ateitininkų sąjūdžio pagrindiniais uždaviniais jis laiko ideologinę ir kultūrinę veiklą. Kultūrinėj srity Lietuvoj ateitininkai aiškiai pirmavo, bet emigracijoj pirmavimą prarado. To priežastimi jis laiko tarpusavio po-litinius-visuomeninius ginčus. Paskutiniuoju laiku vėl jaučiamas ateitininkų kultūrinis kilimas.

Su gražiais papildymais prie tolimesnio temos vystymo tinkamai prisidėjo koreferentas Saulius Kuprys. Jis pabrėžė, kad per dažnai mes girdime politinius ginčus, kurie peržengia visas ribas ir nukreipia mūsų žvilgsnį nuo ateitininkiškosios esmės. Reikėtų mums visiems suprasti, kad lietuvis lietuviui yra brolis ne tik egzistencine, bet ir metafizine prasme.

Po įvairių kitokių svarstymų į savaitės galą vėl buvo atsikreipta į save. Tik dabar jau pažvelgta ne iš istorinio taško, o iš kultūrinio. Kalbėta apie savo uždavinius ir ateities perspektyvas. Dr. Kęstutis Keb-lys savo paskaitoje — "Kultūriniai mūsų uždaviniai, atsižvelgiant į okupuotos Lietuvos ir išeivijos padėtį" — nurodė kultūrinės kūrybos sunkumus okupuotoj tėvynėj ir laisvajame pasauly. Anksčiau buvę galvojama, kad čia reikia kurti tai, ko ten negalima, bet dabar jau esąs atėjęs laikas, kada kultūrinė kūryba esanti reikalinga mums patiems. Be jos mes nustosime būti, kas esame. Kultūrinė kūryba jau yra mūsų "būti ar nebūti". Gi kultūra kaip produktas reikalauja naudotojo: skaitytojo, žiūrovo, klausytojo. Jis pabrėžė, kad kiekvienas ateitininkas turėtų būti kultūros naudotoju, ir konkrečiai nurodė, kad moksleivis turėtų mokytis lietuvių kalbos, skaityti "Ateitį" ir bent 3 lietuviškas knygas per metus. Studentas mokosi ir skaito bent tiek, kiek moksleivis, ir pradeda tapti kultūros naudotoju. Be to, jis jau bent kartais paskaito "Draugo" kultūrinį priedą ir "Aidus", lanko koncertus, dailės parodas ir Pabaltijo mokslininkų simpoziumus. Sendraugis turėtų daryti bent tiek, kiek studentas, ir turėtų skaityti dar daugiau. O knygų — jau bent 10 per metus. Be to, turėtų remti "Ateities" literatūros fondą. Koreferentu buvo Jurgis Bradūnas, papildęs ir pakomentavęs paskaitininko mintis.

Po to malonu buvo klausytis jaunosios kartos simpoziumo dalyvių, kurie svarstė perspektyvas išauginti kūrybišką ateitininką dviejų kultūrų sankryžoje. Įvadinį žodį tarė mode-ratorė Lilė Gražulienė. Ji apibūdino kūrybos ir kūrybingumo supratimą. Kūrybingai asmenybei ji priskyrė aukštos inteligencijos, originalumo, savarankumo, jautrumo, intuityvumo ir atvirumo patirčiai savybes. Svarstymuose Elena Bradūnaitė iškėlė ir pabrėžė estetikos reikšmę ir kūrybos svarbą. Dviejų kultūrų sankryžoje reikia daugiau dėmesio skirtingam estetikos supratimui ir jausmui. Almis Kuolas sakė, kad dviejų skirtingų polių sankryžoje atsiranda galimybė naujai kūrybai, kai tie poliai suderinami. Jis taip pat iškėlė reikšmę technologinės pažangos, nuo kurios turėtume neatsilikti. Kęstutis Sušinskas taikė į faktą, kad, besiruošiant gyvenimui, išsimokslinimas ateina amerikietiškoj aplinkoj. Užtat ir tėvams, ir vaikams reikia daugiau pastangų, kad jaunesnioji karta būtų paruošta lietuviškai kūrybai. Ypač svarbu pratintis rašyti, pavyzdžiui, laiškus draugams. Antanas Dambriūnas iškėlė aplinkos įtaką, kuri keičia ne tik žmogų, bet ir pačių idėjų bei idealų supratimą. Todėl reikia lietuviškos aplinkos ir bendravimo. Emilija Pakštaitė kėlė klausimą, ar ateitininkai gali ugdyti kūrėjus? Ir pati atsakė: O kodėl gi ne! Skatino studijuoti tokius dalykus, kurie lengviausiai leistų pasireikšti ir lietuviškoj kūryboj. Reikia apsispręsti, kuo mes norim būti, ir tam ruoštis. Ji skatino taip pat jungtis į lietuvių bendrines organizacijas.

Prie žvilgsnio į save tenka priskirti ir organizacinių padalinių pranešimus. Supažindindamas su moksleivių sąjunga, pirm. K. Šeštokas pateikė smulkią centro valdybos narių darbų apyskaitą. Narių skaičiaus jis nepranešė, bet paminėjo, kad per moksleivių stovyklas kasmet pereina apie 700-800 jaunuolių. Su studentų sąjunga supažindino centro valdybos vicepirm. Rūta Urbonaitė. Ji nurodė organizacinius sunkumus, kylančius iš studentų išsisklaidymo po įvairiausias kolegijas ir universitetus. Šiais metais studentai nesurengė savo stovyklos, todėl jubiliejinėje jie buvo gausiausi — apie 200. Sendraugių apibūdinimą atliko centro valdybos vicepirm. Jonas Vaitkus. Jis paminėjo jų rengiamas stovyklas ir problemas, kylančias iš narių išsisklaidymo ir kai kurių jaunesniųjų nenoro dėtis bendron veiklom Kai kurie nenori būti "sendraugiais". Narių sąrašuose yra per 1,200.

Puikiai paruoštas buvo "Ateities" žurnalo pristatymas. Jis susidėjo, sakyčiau, iš 3 dalių. Pirmoji dalis buvo anketos užpildymas. Jau dieną iš anksto kun. dr. Kęstutis Trimakas paaiškino ir išdalino stovyklautojams anketą "Ateities" klausimais. (Įdomu bus susipažinti su pareikštomis nuomonėmis.) Antroje dalyje buvo redakcijos pranešimas. Kun. Trimakas pastebėjo, kad "Ateitis" buvo perimta Federacijos žinion ir kad ji perimta su didelėmis skolomis. Reikia naujų skaitytojų skolom likviduoti. Drauge pasidžiaugė, kad skaitytojų būrys didėja ir kad redakcijai medžiagos nepritrūksta. "Ateitis" dabar skiriama visiems ateitininkams. Pagaliau ėjo trečioji dalis — "Ateities" vakaras. Skaidrių pagalba, kun. Trimakas pristatė "Ateities" istoriją nuo 1911 iki 1934 metų. Skaidres lydinti įkalbėta ir įgrota juosta buvo vykusi kombinacija gyviau atskleisti žurnalo praeitį.
Šio susipažinimo ciklo pabaigoje kalbėta ir apie fondus. Dr. V. Šaulys padarė pranešimą apie Ateitininkų Šalpos fondą. Šalpos fondas buvo įsteigtas 1916 m. Amerikoje jį atkūrė prel. J. Balkūnas. Fondą remia šiuo metu apie 150 sendraugių (o turėtų remti visi dirbantieji). Fondas dabar ne tik šelpia pagalbos reikalingus moksleivius ir studentus, bet remia ir moksleivių veiklą. Su "Ateities" literatūros fondu ir "Ateities" knygų leidykla supažindino ir jų veiklos sunkumus iškėlė dr. K. Keblys. Tuo ir buvo baigtas pranešimų ciklas, supažindinantis su federacijos padaliniais. Nebuvo tik federacijos valdybos ir federacijos tarybos pranešimų.

Filosofiniai ir pasaulėžiūriniai svarstymai
Didelis šios stovyklos nuopelnas yra praturtinimas lietuviškojo minties pasaulio su eile tikrai aukšto lygio paskaitų, kurios, neabejoju, pasieks spaudos skaitytojus straipsnių formoje. Dauguma tų, kurie tų paskaitų klausėme, skaitysime jas atspausdintas. Tikiuosi, kad ir kiti žurnalų skaitytojai atkreips į jas dėmesį. Trumpi aptarimai tokių paskaitų darosi beprasmiai, ypač, kad patys paskaitų pavadinimai nusako, apie ką buvo kalbėta. Prie tokios rūšies paskaitų priskirtina — dr. Kęstučio Skrupskelio: "Marksizmo grėsmės šaknys krikščioniškai civilizacijai" (Koreferentas Algis Norvilas), kun. dr. Antano Paškaus: "Moralinis lūžis bei pasimetimas Vakarų pasaulyje ir jo poveikis mūsų visuomenei" (koreferentas Antanas Razgaitis), dr. Juozo Girniaus: "Ką ateitininkams pasakytų Dovydaitis šiandien" ir dr. Adolfo Damušio: "Socialinė krikščionių doktrina perspektyvinėje ateitininkų veikloje" (koreferentė Gabija Juozapavičiūtė).

Į šios rūšies temas kibo ir antrojo simpoziumo jaunieji dalyviai, kuriems buvo duota tema: "Moralinė revoliucija kaip globalinis uždavinys". Moderatorius — Vytautas Narutis. Moralinių įsitikinimų reikšmę iškėlė Jūratė Krokytė. Jos nuomone, pakeisdamas save, gali pakeisti ir pasaulį. Daina Kojelytė atkreipė dėmesį į tinkamo profesinio pasiruošimo svarbą. Jolita Kisieliūtė kalbėjo apie vis didėjančias šeimų problemas ir jų kūrimo tikslus.

Roma Olšauskaitė nurodė, kad mediciniškieji tyrinėjimai veda prie rezultatų, kurių moralinių pasekmių negalima numatyti, nes tyrinėjimų moralinė pusė labai komplikuota. Pagaliau Rimas Juzaitis kalbėjo apie moralę politikoj ir tarptautiniuose santykiuose. Ypač sunku esą nustatyti moralės kodeksą tarptautinei politikai. Amerikos politika yra nusisukusi nuo moralinių dėsnių. Įstatymas aukščiau už moralę. Bet Solženicynas pabrėžia, kad moralė yra virš įstatymo.

Laisvės kova ir lituanistika
Lietuvos laisvės kovos apraiškos, kovotojų paminėjimas ir lituanistiniai klausimai jubiliejinėj stovykloj taip pat susilaukė gerai paruoštų paskaitų ir gyvo atsiliepimo. Neabejoju, kad ir šios paskaitos pavirs spausdintu žodžiu, kiekvienam prieinamu ir būtinu giliau pastudijuoti. Čia turiu galvoj šias paskaitas: kun. dr. Pr. Gaidos — "Lietuvos Bažnyčios Kronika — žmogaus laisvės šauklys ir herojinės krikščionių kovos liudytojas" (koreferentas Vytautas Maciūnas), dr. Vytauto Var-džio — "Komunistinė tautybių politika Lietuvoje" (koreferentė Laima Garbonkienė) ir Sauliaus Girniaus — "Vysk. M. Valančiaus veikla, ruošiant tautą ateičiai".
Ko niekas kitas negalės patirti ii išgyventi taip, kaip stovykloje buvo, tai laisvės kovotojų vakaro, kada vakaro tamsoje visi stovyklautojai, su procesija atvykę prie ežero, išklausė Nijolės Gražulienės paruošto laisvės kovotojų paminėjimo dainų bei, iš širdies einančio, kun. V. Memeno susikaupimo žodžio.

Čiurlionio paminėjimą paruošė dr. Jonas ir Teresė Bogutai. Išradingai panaudodami 3 ekranus, skaidrių pagalba, jie rodė Čiurlionio tapybą, kuri buvo lydima mistiškos indų muzikos. Programoje šis vakaras pavadintas: "Čiurlionis dangiškų sferų harmonijoje". Taigi stovykloje buvo paminėti laisvės kovotojai: Valančius, Čiurlionis ir ateitininkijos steigėjas Pranas Dovydaitis.
Pakilioje nuotaikoje praėjo ir vakaras su mūsų kūrėjais, kurio programoje buvo 3 ateitininkų didieji Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas




ir Antanas Vaičiulaitis. Specialiai šiam vakarui panaudotos, dail. D. Stončiūtės pieštos dekoracijos, kurioms ramiai kabėti neleido audringasis vėjas, siautęs paskaitų palapinėj.

Vidurinioji ateitininkų kūrėjų karta stovykloje nepasirodė, bet jaunimui buvo skirti 2 vakarai; jaunimo kūrybos vakaras ir jaunimo talentų vakaras. Iš tikrųjų, jaunimas suruošė dar 3 pasirodymus — dainų vakarą, fuksų vakarą ir operą "Plaučiai". Visuose šiuose pasirodymuose išryškėjo kūrybinių deimančiukų, bet ryškiausi jie buvo kūrybos vakare ir operoj. Vakarui vykusiai vadovavo Petras Tutinas, o jame dalyvavo Rimanto Obalio paruoštas ir jo diriguojamas choras. Prie pianino buvo Rita Čyvaitė. Toliau ką tik užbaigtą novelę skaitė Jurgis Bradūnas, pluoštą eilėraščių meniškai paskaitė Teresė Pautieniūtė, o Almis Kuolas su savo feljetonu iš stovyklos gyvenimo stačiai vertė klausytojus iš kėdžių. Savų lietuviškų kompozicijų pagal šių laikų stilių padainavo Ramūnas Underys, pats pritardamas gitara ir padedamas Vytenio Underio ir Liūto Ku-liavos. Šios rūšies muzika ypač buvo "prie širdies" jaunajai kartai.

Jubiliejinės stovyklos proga pastatytoji humoristinė 4 veiksmų opera "Plaučiai" (kas nors arčiau širdies) buvo taip pat gražių kūrybinių pastangų apraiška. Operą paruošiant, pastatant ir atliekant, dalyvavo 36 asmenys.
Talentų vakarui vadovavo Jurgis Bradūnas, o jame dalyvavo P. Kisielius, V. Olišauskas, J. Girniūtė, T. Zarankaitė, A. Žygas ir grupė muzikantų: L. Kuliava, V. Majoro-vas, J. Nakas, R. Paškauskas ir Ina Stravinskytė.

Katalikiškumas ir Bažnyčios pulsas
Dauguma stovykloj buvusių svarstymų rėmėsi krikščioniškosios pasaulėžiūros pagrindais, tačiau dėl pagrindinės minties ar svarstomojo metodo jie buvo mano įglausti į kitus poskyrius. Teologinių svarstymų ateitininku katalikiškumo šviesoje pateikė kun. dr. V. Rimšelis savo paskaitoje: "Krikščioniškojo humanizmo bruožai ateitininkų ideologijoje". Paskaitininkas nurodė, kad krikščioniškosios pasaulėžiūros esmė yra Kristaus šviesa. Kadangi ateitininkai remiasi Kristaus šviesa, todėl jie yra pilnutinės pasaulėžiūros sąjūdis. Bet jiems reikėtų susirūpinti visuomenine vienybe. Dialogas turėtų prasidėti ateitininkų organizacijoj. Ko referentu buvo Vytas Kliorys.

Stovyklos religinio gyvenimo centre buvo kasdieninės pamaldos, kuriose kiekvieną kartą vis naujas pamokslininkas gilino stovyklautojų religinį susipratimą ir jų dvasinį ug-dymąsi. Iškilmingas stovyklos užbaigimo mišias atnašavo vysk. V. Briz-gys. Pamoksle vyskupas ragino ateitininkus laikytis savo principų, juos pritaikant gyvenimo kasdienybėje. Jis taip pat pabrėžė maldos svarbumą. Mišias laikant vyskupui asistavo prel. V. Balčiūnas, kun. G. Kijauskas, kun. K. Pugevičius ir kun. K. Trimakas. Kitomis dienomis, be paminėtų kunigų, mišias laikė ir pamokslus sakė prel. A. Bačkis, kun. St. Yla, kun. V. Dabušis, kun. V. Rimšelis, kun. Ig. Urbonas, kun. V. Memenąs, kun. P. Patlaba ir kun. J. Staškevičius.

Bažnyčios pulsui pasaulyje ir mūsų bažnytinei veiklai pažinti buvo skirtos 2 įdomios informacinio pobūdžio paskaitos. Platų žvilgsnį iš kruopščiai surinktų įvairių reiškinių apie povatikaninės Bažnyčios pulsą pasaulyje ir mūsų buityje padarė dr. V. Vygantas. Pradžioje paskaitininkas kvietė visus atsakyti sau į 3 klausimus: koks buvo tavo svarbiausias religinis pergyvenimas per paskutiniuosius 10 metų, koks per tą laiką reikšmingiausias įvykis buvo Bažnyčios gyvenime ir kas reikšmin-giausio įvyko lietuviškoj plotmėj. Lengviausia atsakyti į paskutinį klausimą — tai Lietuvos Bažnyčios kronikos išleidimas. II Vatikano suvažiavimas — tai svarbiausias įvykis Bažnyčios gyvenime. Jis išryškino pasauliečių ir hierarchijos vaidmenis, įvedė liturginių pakeitimų, pradėjo ekumeninį sąjūdį ir t.t. Paskaitininkas ragino labiau susirūpinti lietuviškų parapijų išlaikymu. Baigdamas jis pasidžiaugė ateitininkų organizacija, sugebančia net ir dabar apjungti visas generacijas.

Kiek plačiau lietuviškų parapijų padėtį ir rūpesčius paryškino Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnybos vedėjas kun. K. Pugevičius. Jo surinktais daviniais, Amerikoje esama apie pusantro milijono lietuvių kilmės žmonių. Dar yra per 100 parapijų, 6 vyrų ir 4 moterų vienuolijos. Leidžiamas dienraštis ir eilė kitų laikraščių. Bet kai kurios parapijos nyksta. Įstaiga, kuriai jis vadovauja, gyvuoja jau antruosius metus. Pats faktas, kad ji išsilaiko, yra didelis laimėjimas. Darbo yra daug — reikia surinkti žinias ir palaikyti santykius su lietuvių parapijom, versti Kroniką anglų kal-bon, palaikyti santykius su kitom etninėm grupėm, ruoštis lietuvių dienai tarptautiniame aucharistinia-me kongrese, kuris bus ateinančiais metais rugpiūčio 7 d. Philadelphi-joj. Numatyta išleisti rimtą knygą apie katalikų padėtį Lietuvoje, kurią rašyti sutiko dr. V. Vardys. Reikia lietuviškų švenčių bei papročių vadovėlio anglų kalba ir tinkamo vadovėlio paruošti pirmajai išpažinčiai lietuvių kalba. Tiem dalykam laukiama talkos ir paramos.

Pasitarimai ir diskusijos
Apibūdinus tai, kas rengėjų buvo numatyta programoje, dar tenka prisiminti iškilminguosius momentus. Taip pat negalima nutylėti ir spontaniškai pačioje stovykloje suruoštų pasikalbėjimų visuomeniniais rūpesčiais bei klausimais. Vieningai sutinkama, kad grupinės ir asmeninės trintys kenkia Lietuvos laisvės kovai, bet kaip suderinti visų veiksnių ir atskirų asmenų veiklą bendram darbui — klausimas pasirodo sunkiai išsprendžiamas. Pasikalbėjimui visuomeniniais klausimais vadovavo dr. V. Vygantas. Simpoziumo formoje pareiškimus pateikė dr. J. Balčiūnas, J. Kojelis, E. Pakštaitė, dr. K. Pemkus ir Ad. Viliušis.
Daug įdomių minčių iškilo diskusijose, kurios vyko beveik po kiekvienos paskaitos, simpoziumo ar pranešimo. Deja, šio aprašymo rėmuose nebeįmanoma jas atpasakoti.

Stovyklos vadovybė
Stovyklos organizavimas ir jai vadovavimas buvo federacijos valdybos
rankose. Visos didžiosios problemos bei jų sprendimas atsidurdavo federacijos vado dr. Kisieliaus žinioj. Du fed. valdybos nariai — V. Kleiza ir J. Pabedinskas — pasidalino pusiau stovyklos viršininko pareigas. Stovyklos kapelionu pakviestas prel. dr. A. Bačkis, o gydytoju — dr. J. Balčiūnas. Įvairias kitas pareigas atliko dar visa eilė asmenų.

Be to, daug kas savanoriškai talkininkavo programos ruošoje, eigoje ir užfiksavime ateičiai. Šių pastarųjų tarpe paminėtini dr. Boguta ir kun. Trimakas, įrašę stovykloje paskaitas į magnetofono juosteles, ir Linas Kojelis, su redakciniu kolektyvu išleidęs "Kiaurą Kibirą".

Pastatytas ir pašventintas kryžius
Kai bolševikai Lietuvoje įnirtusiai persekioja tikėjimą ir tikinčiuosius, visokiom priemonėm naikindami religinį žodį ir religinius simbolius, ypač kryžius, čia vis brendo mintis atgaivinti kryžių gerbimo tradiciją. Pagaliau, Ateitininkų Federacijos valdyba, prisimindama vyskupo Motiejaus Valančiaus laikų atsparumą ir šių dienų lietuvių tautos te-berodomą ištikimybę katalikų tikėjimui, nutarė jubiliejinės stovyklos proga Dainavoj pastatyti lietuvišką kryžių. Kryžius buvo padirbdintas ir ant gražaus Dainavos kalnelio pastatytas su viltimi, kad šalia jo vėliau atsiras daugiau tokių kryžių, tuo būdu perkeliant čia Jurgaičių kryžių kalno vaizdą ir tradiciją.

Pašventinimo iškilmes atliko vysk. V. Brizgys. Ta proga pasakytame žodyje vyskupas iškėlė lietuvių pagarbą kryžiui, jų pamėgimą statyti kryžius pakelėse ir prie namų, o taip pat kryžium reprezentuoti savo kultūrą, pav., New Yorko pasaulinėj parodoj. Visi pastatytieji kryžiai gražiai pasitarnavo lietuvių vardui.

Šalkauskio premija kun. Ylai
Jeigu kryžiaus pastatymu buvo atžymėtos lietuvių tautos kančios už tikėjimą ir laisvę, tai Stasio Šalkauskio kūrybine premija atžymėtas asmuo, nepaprastai nusipelnęs tų pačių idealų tarnyboje. Kun. Ylos ypatingu nuopelnu reikia laikyti jaunesniosios kartos ateitininkų auklėjimo pastangas. Jis net ir šią premiją (1,500 dol.) grąžino federacijos iždininkui J. Pabedinskui su prašymu pinigus perduoti Ateitininkų Šalpos fondui mokeleivių ateitininkų rudens ir žiemos kursams paremti. Šios premijos mecenatais yra dr. A. Laučius, dr. V. Šaulys, dr. A. Razma, dr. Z. Brinkis, dr. O. Vaitas ir dr. B. Valadka. Premijos įteikimas įvyko iškilmingame baigiamajame stovyklos posėdyje.

Po kelių trumpų žodinių sveikinimų iš paties garbės prezidiumo perskaityta pora sveikinimų, gautų raštu. Viename jų pro f. dr. P. Ju-caitis prie sveikinimo pridėjo 1,000 dol. Ateitininkų Šalpos fondui ir 100 dol. "Ateičiai". Antrasis sveikinimas buvo iš okupuotos Lietuvos ateitininkų, kuriame jie pareiškė, kad yra atėjęs laikas tarpusavio glaudesnio dvasinio bendradarbiavimo. Jų linkėjimas — likti ištikimiems tėvų žemei ir idealams.

Stovyklos baigiamąjį žodį pasakė Ateitininkų Federacijos tarybos pirmininkas kun. G. Kijauskas, SJ. Savo kalboje jis pažymėjo, kad ateitininkai pirmoje vietoje kovoja už žmogų, pilnutinį žmogų, žmogaus atsiskleidimą gamtinėje, kultūrinėje ir antgamtinėje plotmėje. Pasirinkusi tokius didžius uždavinius, ateitinin-kija reikalinga nuolatinio augimo, atsinaujinimo ir nuolatinio ieškojimo Kristaus. Atrasti Kristų ir perkeisti save, tai didi misija, kuriai esame pašaukti.. Paduokime vienas kitam ranką šiam darbui vykdyti.

Stovyklos vertinimai
Moksleiviai savo nuomones nelabai drįso reikšti. Bendrai stovykla jie buvo patenkinti, nors paskaitų nesuprato ir daugumas jų neklausė. Bet vakarinės programos jiems patiko, ir stovyklos didingumas jiems paliko gilų įspūdį.
Studentų tarpe netrūko ir stovyklos kritikiį. Štai Ž. V. sako, kad "stovykla buvo gera, bet ji nesanti pilnai patenkinta. Stovyklautojų skaičius buvęs labai didelis, ir dėl to buvę sunku palaikyti tvarką. Studentai norėję, kad vietoj dviejų paskaitų dienoj būtų tik viena, ir vietoj antrosios stovyklautojai būtų galėję pasiskirstyti į diskusijų būrelius ir panagrinėti aktualesnius klausimus. Bendrai stovykloje trūko krikščioniškos dvasios".

Bet E. P., kuris buvo aktyviai įsitraukęs į stovyklinį gyvenimą, pasisako pozityviau. "Ši stovykla išskirtina tuo, kad visos trys sąjungos galėjo susitikti ir pagyventi kartu savaitę. Gaila tik, kad oras buvo nepalankus. Tai kenkė bendrai nuotaikai. Šiaip kai kurios paskaitos buvo gana išskirtinos. Buvo proga jauniems ir vyresniems diskutuoti tuos pačius klausimus. Tai, mano manymu, vienas iš didžiausių laimėjimų".

Jaunesniosios akademikų kartos atstovė Audronė Skrupskelienė taip pareiškė: "Nežiūrint pirmųjų organizacinių nesklandumų, stovyklą reikia skaityti pasisekusia. Paskaitos aukšto lygio, įdomios, keliančios gyvas diskusijas, tik kartais joms liko per maža laiko. Pagrindinis priekaištas — labai neaktyvus moksleivių dalyvavimas. Nežiūrint paskirų išimčių talentų vakare, jie nesuruo-šė nė vieno vakaro ir nedavė nė vieno simpoziumo bendrai stovyklai. Tiesa, bendrosios temos buvo truputį per sunkios moksleiviams. Kodėl nebuvo jiems bent pora ar trejetą atskirų paskaitų?"

Pozityviausiai stovyklą vertino patys vyriausieji. Štai veteranas veikėjas Stasys Barzdukas taip išsitarė: "Vertingiausiais sukaktuvinės stovyklos dalykais laikau akademines aukšto lygio ir aktualaus turinio paskaitas. Geri buvo jaunimo vakariniai renginiai — operos pastatymas, talentų pasirodymas ir savos kūrybos vakaras su choru. Stovyklai didžiai pakenkė nelauktas tropikinis lietus, kliudęs programų punktualų vykdymą. Bet atsižvelgiant į didelį dalyvių skaičių, su visais pasitaikiusiais sunkumais grumtasi sėkmingai".
Cezaris Surdokas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai