LEIDĖJŲ ŽODIS "AIDŲ" BIČIULIAMS

Parašė Red.

Šiuo numeriu užbaigę "Aidų" leidimo Amerikoje dvidešimt trečiuosius metus, sveikiname redaktorių, bendradarbius, prenumeratorius, rėmėjus ir visus žurnalo bičiulius, dėkodami už pagalbą. Jos dėka mes galėjome tiek ilgai ištesėti spausdinto kultūrinio žodžio tarnyboje. Kiekvieną sykį, užbaigdami metus, esame įpratę išreikšti džiaugsmą savo pasiektu laimėjimu. Esame įsitikinę, jog kiekvieni mūsų žurnalo gyvasties metai yra nauja pakopa į dvasinę sritį. Ar tai ne tvirtas džiaugsmui pagrindas, kai spaudos misija mūsų emigracinėse aplinkybėse tampa vis sunkesnė? Beje, ne vien mūsų aplinkybėse, bet ir pačios Amerikos, kuri laikoma galingiausiu verslo kraštu pasaulyje. Šiuo metu, kai mes sveikiname savo žurnalo artimuosius, reikšdami viltį jo laiminga ateitim, žymiausio amerikiečių žurnalo Life leidėjai su liūdesiu atsisveikina savo prenumeratorius, apgailestaudami, jog jų žurnalas turi užsidaryti. Priežastis, aišku, finansinės problemos. Jeigu finansinės problemos priverčia užsidaryti Amerikos žurnalą, turintį net 8 milijonus prenumeratorių bei pirkėjų, ką tada besakyti apie lietuvių spaudų? Jeigu pašto, popieriaus, darbo jėgos kainos kyla amerikiečiams, jos kyla ir lietuviams. Atminkime dar tai, kad kitataučių žurnalai kartais nemažiau gauna pajamų iš skelbimų, kaip iš prenumeratos, o visdėlto neišvengia sunkumų. Tai atsitinka todėl, kad visi laikraščiai su labai menkom išimtim leidžiami pelno tikslu. Leidėjai, redaktoriai ir darbininkai turi geras pajamas. Kai jų nebėra, laikraštis ar žurnalas užsidaro. Niekas negalėtų užmesti, jog lietuvių laikraščiai ar žurnalai leidžiami dėl pelno. Mūsų spaustuvių darbininkai bei redaktoriai gauna kuklų atlyginimą, o leidėjai džiaugiasi, jei gali metų gale išeiti bent be nuostolių. Čia yra lietuvių spaudos, įskaitant ir "Aidus", stiprybė. Savotiškas idealizmas dešimtmečiais leidžia klestėti mūsų spaudai. Dabartinėse sunkiose aplinkybėse "Aidų" leidėjų vienintelis troškimas yra išlaikyti tų negausią prenumeratorių rinktinę, kuri sudaro mūsų finansinį pagrindą. Jai iširus, neišvengiamai turėtų užsidaryti "Aidai". Todėl mes nuoširdžiausiai prašome visų dabartinių prenumeratorių pasilikti su mumis. Kad ir vieno prenumeratoriaus netekimas mums yra nuostolis, stumiąs žurnalų į mirtį. Mielas Prenumeratoriau, mūsų didžiausias prašymas — atnaujink prenumeratą 1973 metams. Jeigu esi neužsimokėjęs už kelis metus, nedelsdamas užsimokėk. Jei išgali, prie prenumeratos mokesčio prijunk ir auką. Savo abejingumu ar šaltumu neprisidėk prie "Aidų" mirties. Mes visi, leidėjai ir prenumeratoriai, esame atsakingi už vienintelio mėnesinio kultūros žurnalo "Aidų" gyvybę. Tegul toji atsakomybė mus jungia bendram darbui 1973 metais! "A I D Ų" l e i d ė j a i