Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PEDAGOGAS IGNAS MALĖNAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Seirijis   
Ignas Malėnas (Malinauskas) š.m. vasario 14 sulaukė 80 m. amžiaus. Savo gyvenimą pašventė lietuviškai mokyklai, ją augindamas ir tobulindamas. Rišant pedagogiką su kuriuo nors asmeniu, netyčia jam primetamos uždaro, sauso, nepatrauklaus žmogaus savybės. Šią seną pažiūrą savo spalvingumu Malėnas paneigė, išlikdamas drąsiai atviras, atsparus sąlygoms, dėmesingas jaunumui ir naujumui, įdomus asmuo.

Malėną pirmąkart pamačiau prieš keturiasdešimt metų. VDU studentai ateitininkai kasmet vasario pradžioje rengdavo pokylį, kaupdami savišalpai lėšas. Pakvietimus išnešiodavo visiems aukštąjį mokslą baigusiems katalikiškų pažiūrų asmenims Kaune. Malėną, žinomą pedagogą, lankėme du Grandies korporacijos nariai šaltą, apsiniaukusią žiemos popietę. Priėmė kaip gimines. Jį radome prie apkrauto rašomojo stalo. Išpasakojo darbus, pasišaukė gal ketverių ar penkerių metų dukrelę, liepė jai paskaityti, ir stebėjomės, kad mergaitė rankose laikė ne elementorių, bet kažkokią knygą. Malėnas liko atmintyje maloniausiu veidu iš keliolikos aplankytųjų ir davė 30 litų.

Tie 30 litų daug kalba. Aukotojas buvo VDU teologijos-filosofijos fakulteto asistentas — nei turtingas, nei tautininkų valdžios žmogus, kuris turėtų vilčių aukštai pakilti. Kai šiomis dienomis mus dėl aukos užpuola (retai ateina jauni, daugiausia kalbina jau amžiuje įsibėgėję), kai patys ką nors paprašome, tegul ir ateitininkas ateitininką, neolituanas neolituaną, rodome ar sutinkame pa-rūgusius veidus. Ir, rodos, nesvarbu, kad patys kada nors naudojomės iš aukų sudarytomis stipendijomis, nesvarbu nė tai, kad gerai uždirbame ir turime santaupų.

Praėjus porai metų nuo apsilankymo, jau vokiečiams okupavus Lietuvą, buvau paskirtas gimnazijoje dėstyti matematiką. Raštą pasirašė I. Malėnas, tuo laiku Aukštesnio mokslo departamento direktorius. Truputį ironiška, kad jam didelė atsakomybė teko tik šiuo metu. Tik vėliau jį sutikau svečiuose. Šeimininkai kalbėjo, kad pobūvio laike taikę prie Malėno, kada jis atvažiuos iš Vilniaus, nes esąs įdomiaus žmogus draugijoje. Nemanau, kad mane, kažkada iš jo gavusį 30 lt jis atpažino iš veido ar pavardės.I. Malėnas gimė 1900.11 14 ., Alytaus aps. 1921 pradėjo studijuoti matematiką. 1923 Leipcige (Vokietijoje) baigė mokytojų seminariją, o 1929 pedagogikos-p sichologijos mokslus Kaune. Už kelerių metų grįžo Vokietijon, Hamburgo universitetan, vaiko psichologir pedagogikos studijoms (1930- 1933).

Mokytojo darbą pradėjo nuo 1921 ir tęsė visą savo amžių, išskyrus studijų laikotarpius. Buvo pradžios mokyklos vedėjas, švietimo ministerijos pradžios mokyklų vizitatorius, bandomosios mokyklos organizatorius ir jos vedėjas, mokytojų seminarijų ir gimnazijų mokytojas bei direktorius, amatų mokyklos mokytojas, Pradžios mokyklų, Pedagginio parengimo ir Aukštesnio mokslo debartamentų direktorius Skaitė paskaitas VDU teologijo filosofijos fakultete, buvo pedagogikos katedros vedėjas. Pirmininkai Švietimo ministerijos egzaminų komisijai, dalyvavo įvairiose komisijose, ruošiant ir prižiūrint mokyklų programas. Jis daugelio vadovėlių autorius. Leido Lietuvos mokyklos žurnalą. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose, įskaitant Židinį, .Y Romuvą, XX Amžių, Tėvynės Sargą, Aidus. Lietuvoje I. Malėno veikla yra tokia plati, kad jos negalima išvardinti, duodant datas ir vietoves, tad reikia tenkintis tik bendrais bruožais. O šiame krašte jis buvo JAV LB krašto valdyboje (1955) narys švietimo reikalams.

Visada laikydamasis arti Švietimo ministerijos, užsienyje baigęs pedagogikos mokslus, nebijojęs prabilti ir savo nuomonę reikšti, Malėnas turėjo daug įtakos švietimui Lietuvoje, ypač pradžios mokykloms, nors katalikiškos pažiūros trukdė užimti ryškesnes pareigas. Pirminį dėmesį jis atidavė metodikai ir skatino, kad vaikų mokymas būtų pradėtas anksčiau kaip nuo 7 metų amžiaus. Jau nepriklausomos Lietuvos laikais stengėsi įgyvendyti naują mokymo būdą skaityti, o išeivijoje (1961) išleido Elementorių E, kuriame fonetinį garsų jungimą keitė į skie-meniavimą, sukėlusį pasipriešinimo mokytojų tarpe. Privačiame gyvenime visada buvo optimistas ir guvus pasakotojas.

Po DP stovyklinio gyvenimo atvykęs į JAV, Malėnas teigė, kad išsimiegoti galima ant paprasto čiužinio, todėl nesirūpinkime namais ir baldais, sunkiai atsikratomais daiktais, kai reikės atgal į Lietuvą grįžti; geriau parsivežkime po keletą dolerių. Šios minties laikydamasis, kurį laiką dirbo prie statybų, keliaudamas iš vietovės į vietovę, kad nesusirgtų su šiuo kraštu. Kai kurioms statyboms net vadovavo. Tačiau laikas mūsų norų nežiūrėjo.

Gyvenimas slenka, kaip baisi ledyno masė, sustumdama naujas kalas, užlygindama slėnius. Neperlipami kalnai toli nuo Lietuvos laiko mus visus ir Igną Malėną, siekiantį amžiaus viršūnę. Tačiau jo metai, ėję darbo ir optimizmo bei geros nuotaikos ženkle, darbo vaisiais puošia atgijusią, sparčiai žygiavusią ir šiandien gyvą, išdidžią, nors laikinai okupuotą, Lietuvą.
Vytautas Seirijis



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai