Bonus Pastor (prel. Jono Kučingio 70 m. Spausdinti
Parašė Leonardas Andriekus   
Šiuo laiku mūsų periodinėje spaudoje pagarbiai minimas Los Angeles lietuvių Šv. Kazimiero parapijos klebonas prel. Jonas Kučingis, sulaukęs 70 m. amžiaus. Tai vienas iš uoliųjų tremties dvasininkų, dėl savo našios pastoracinės bei patriotinės darbuotės vertas prisiminimo ir Aiduose. Pagerbdami jubiliatą, norime iškelti ir Californijos lietuvių pavyzdingą veiklą, kuriai jis jau 33 metai vadovauja. Californija yra jo darbo dirva, atnešusi kultūrinį derlių.

Jubiliatas gimė ir gyvenimui ruošėsi Lietuvoje. Pasaulį jis išvydo 1908 gruodžio 23 Šnyplių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Mokėsi Švėkšnos progimnazijoje, Saleziečių kolegijoje Torine ir Telšių kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1937. Vikaru bei vidurinės mokyklos kapelionu metus buvo Šilalėje; metus studijavo Katalikų universitete Milane; po to jį randame Telšiuose kariuomenės ir amatų mokyklos kapeliono, o kiek vėliau — Šilalės klebono bei Telšių gimnazijos kapeliono pareigose. Tremtyje prel. Jonas Kučingis 1944-1946 dirbo Nagenstadto parapijoje, Vokietijoje. Į Californija atvyko 1946.

Los Angeles mieste nuo 1940 pastoracinį lauką pureno žymusis Žemaitijos dvasininkas - visuomenininkas prel. Julius Maciejauskas. Švėkšnoje pasižymėjęs įspūdingomis statybomis (bažnyčia, gimnazija, senelių prieglauda, ligonine), jis ir čia reiškėsi didžia energija bei iniciatyva. Jo gyvenimo tikslas buvo suorganizuoti išsisklaidžiusius Los Angeles lietuvius į darnų religinį - tautinį vienetą. Kliūtys buvo nemenkos: prel. Maciejausko amžius (72 m.), negausus lietuvių būrelis, bažnytinės vadovybės abejingumas ir t.t. Tačiau ryžtingajam visuomenininkui 1941 pasisekė gauti arkivyskupo leidimą laikyti lietuviams pamaldas įsigytame namelyje. Tai buvo gera pradžia, kuri vedė į žymesnius laimėjimus.

Deja, iniciatoriaus jėgos silpnėjo ir jis jautė uolaus pagalbininko bei pavaduotojo būtinybę. Telkiant lietuvius į Los Angeles sritį net iš tolimų vietovių, jo žvilgsnis įsmigo į savo buvusį globotinį Švėkšnoje — kun. Joną Kučinską, JAV pasivadinusį Kučingiu. Pasirinkimas buvo laimingas. Jaunasis kunigas nuo vaikystės augo šio dinamiško dvasininko globoje, stebėdamasis jo energija, administraciniais sugebėjimais ir reikšmingais kunigiško darbo vaisiais.

Nėra abejonės, kad prel. Maciejausko pavyzdys anksti ugdė kun. Kučingio visuomeninius polinkius panašiems žygiams. Reikėjo tik gerų aplinkybių jiems išsiskleisti. Atvykimas 1946 m. rudenį į Los Angeles ir buvo toji palanki proga. Čia būsimasis Los Angeles lietuvių vadovas prel. Maciejausko pavyzdžiu užsidegė ir tartum praregėjo Californijos lietuvių ateitį. Žinoma, ne viską galėjo apimti, kas įvyks po 30 metų. Vargu jis tada galvojo, kad iš mažiuko namelio, aplink kurį tada telkėsi lietuviai, išaugs didelė Šv. Kazimiero parapija su dviejų milijonų dolerių vertės nuosavybe. Sunku buvo įžvelgti ir tai, kad ji taps vienu iš žymiausių lietuvybės centrų emigracijoje su dailia bažnyčia, erdvia sale, patogia mokykla, seserų mokytojų vienuolynu, klebonija, ir visa tai bus vienoje iš gražiųjų Los Angeles miesto dalių — Hollywoode. Šiandien tai yra tikrovė, suklestėjusi kun. Jono Kučingio bei jo talkininkų triūsu. Prel. Julius Maciejauskas mirė 1947 gegužės 14, ir kun. Kučingis tapo Los Angeles lietuvių dvasiniu ir tautiniu vadu. Įdomus yra jo kelias kaip sielovadininko, administratoriaus ir visuomenininko.
S i e l o v a d i n i n k a s. Pastora-racinį darbą prel. Jonas Kučingis pradėjo JAV lietuvių gyvenimo gana ramiu laiku. Lietuvos okupacija mūsų tautiečius šiaip taip buvo sujungusi vieningam darbui. Nebedraskė jų viešos pasaulėžiūrinės kovos, nuo pat lietuvių imigracijos pradžios išplėšusios mūsų dvasininkams daug jėgų ir laiko. Kovinga bedievybė ilgai žalojo mūsų emigrantų tautinį kūną. Iš dalies tai sustiprino katalikiškąją visuomenę, bet daug ir žaizdų atvėrė. Po Lietuvos okupacijos, kai išryškėjo komunistinės bedievybės veidas, šioje Atlanto pusėje nebebuvo kunigai puolami spaudoje ir viešajame gyvenime. Tada jie galėjo labiau susitelkti į sielovadą ir lietuvybę.

Tokioje aplinkoje kun. Jonas Kučingis savo darbą pradėjo nuo bažnyčios pastato. Bažnyčios šiame krašte visuomet buvo centrai, aplink kuriuos telkiasi imigrantai. Prie jų kūrėsi organizaciniai sambūriai, mokyklos, vaikų darželiai, chorai, vaidintojų bei šokėjų grupės. Vienas iš pagrindinių prel. Jono Kučingio rūpesčių buvo turėti tinkamą bažnyčią. 1948 m. pradžioje nupirktas pastatas iš presbiterijonų, o 1951 pastatyta visiškai nauja bažnyčia, kuria iki šiol naudojasi Los Angeles lietuviai. Bažnyčioje nuo pat pradžios atsirado ir choras. Jis kilo, 1948 pakvietus muz. Antaną Skridulį, ir aukštį pasiekė 1952, atvykus komp. Broniui Budriū-nui. Jau 25 metai, kai Šv. Kazimiero parapija įspūdingai skamba šventomis giesmėmis ir koncertais. Žmones gaivina religinės ir pasaulinės muzikos jėga.

Šv. Kazimiero parapija turi ir mokyklą. Tai beveik būtina pastoracinė priemonė šiame krašte. Iš pradžios tenkintasi sekmadienine mokyklėle, bet nuo 1955 įsteigta tikra parapinė mokykla, kuri 1963, padidinus pastatą, praplėsta iki 8 skyrių.

Platesnei sielovadai puoselėti, nuo 1954 ruošiamos vadinamos Lietuvių dienos, savo šaunia programa sutraukiančios net iki 2,000 žmonių. Prel. Jonas Kučingis yra vienas iš tų mūsų dvasininkų, kurie supranta, kad žmogaus dvasiai ugdyti, be religijos, reikia ir meno — muzikos, literatūros, dailės. Lietuvių dienų programą apima žymių solistų koncertai, dailininkų parodos, rašytojų rečitaliai.

Taip pat sielovados labui nuo 1952 leidžiamas laikraštėlis — "Los Angeles Šv. Kazimiero Lietuvių Parapijos Žinios", kurį redaguoja ir prirašo klebonas. Jame atsispindi visas parapinis gyvenimas, išreiškiami už--mojai, teikiami patarimai ir paskatinimai. Laikraštėlis yra tvirta sielovadinė jungtis tarp vadovybės ir pa-rap iečių, kurių yra daugiau kaip 1,000 šeimų. Juo pasiekiami ir negalintieji ateiti į bažnyčią. Sielovada nėra lengva, nes lietuviai išsisklaidę kartais didesniame kaip 100 mylių plote. Juos reikia lankyti ir ligoje aprūpinti sakramentais.
A d m i n i s t r a t o r i u s. Pastoracija skiriasi nuo administracijos. Dvasininkas gali būti dievobaimingas sielovados puoselėtojas, bet menkas ekonominių reikalų tvarkytojas. Pastoracija tiesiogiai liečia dvasią, administracija — medžiagą. Nesugebėjimas tų sričių derinti išvargina žmones ir nuskurdina parapines bendruomenes.

Los Angeles lietuvių atveju, organizuojant žmones į religinį bei tautinį vienetą, administraciniai gabumai būtini. Statybos, žemės sklypų pirkimai, mokyklos steigimas ir kiti panašūs užmojai suveda dvasininką į kontaktą su vyskupija, pasauline valdžia, architektais, inžinieriais, aukų rinkimais, fondais ir mecenatais. Kiek tokiais atvejais formalumų, neaiškumų, skubėjimų ir abejonių! Prel. Jonas Kučingis liko jų nepalaužtas. Bazarai, vakarienės, piknikai ir kiti pinigų telkimo būdai, nors įkyrūs, atrodo, lyg nebūtų reikalavę jo energijos bei kantrybės. Todėl jis ir laikomas geru administratoriumi.
V i s u o m e n i n i n k a s. Tai žmogus, kuris mėgsta socialinę veiklą ir jaučiasi patenkintas bendravimu bei vadovavimu. Asmuo, kuriam trūksta visuomeninių polinkių, organizacinėje veikloje pavargsta, išsisemia ir nuo jos bėga. Visuomet daugiausia trūksta ne veikiančių, bet vadovaujančių asmenų, sugebančių vieningam darbui telkti žmones ir savo autoritetu juos jungti. Prel. Jonas Kučingis turi visuomenininko -vadovo talentą ir jį sumaniai panaudoja religijos bei tautybės labui. Ši sritis, matyt, nuo jaunystės jį traukė, nes ir aukštosioms studijoms Milane buvo pasirinkęs ne kokią spekuliatyvinę šaką, o praktiškus teisės, sociologijos, pedagogikos mokslus.

Progų visuomeniškai reikštis bei vadovauti Los Angeles apylinkėje labai daug. Prasidėjus imigracijai, reikėjo rūpintis lietuvių atkvietimu iš Europos ir jų įkurdinimu; taip pat šalpa, labdarine globa senosios kartos mokslo veteranų. Kiek vėliau, kuriantis politinėms bei kultūrinėms organizacijoms, prisiėjo teikti joms globą, padėti spręsti problemas. Pagaliau prisidėjo pareiga kontaktuoti kongreso atstovus ir senatorius Lietuvos gelbėjimo reikalais.

Prel. Jonas Kučingis kunigo - visuomenininko misiją atlieka pasigėrėtinai. Jis yra atkvietęs apie 300 tremtinių, dirbęs Balfui ir per tą ilgą metų virtinę išsaugojęs Californijos lietuvius nuo susiskaldymo bei kivirčų. Čia nemažai padėjo ir parapijos salė, kartkartėmis praplėsta bei išgražinta, viliojanti ir toliau nuo bažnyčios stovinčius žmones. Čia sekmadieniais kieme stovi lietuviškomis knygomis apkrautas stalas, o salėje paruošti valgiai. Šeimininko tolerancija neskirsto lietuvių į grupes. Salė atvira visų organizacijų renginiams. Ypatingesnėse aplinkybėse ji duodama nemokamai.

Jubiliatas visuomeniniame darbe taip pat naudoja ir spaudą. Padau-biečio slapyvardžiu rašo laikraščiuose; yra paruošęs pastoracinio pobūdžio knygelių ir finansavęs kitų parašytas knygas bei brošiūras. Pagaliau savo amžiaus 70 m. sukakčiai įprasminti paaukojo 1,000 dol. šiam Aidų numeriui išleisti.

Baigiant jubiliejinio gyvenimo apžvalgą, lieka dar paminėti tai, kad, kitose vietovėse lietuviams mažėjant,
Californijoje jie daugėja. Šiuo metu ten jų gyvena apie 20,000, ir ta minia nuolat pasipildo naujais nariais.
Į Californija vyksta ne tik pensininkai švelniame klimate atsigauti, bet ir jauni įvairių šakų specialistai
kurti sėkmingos ateities. Tai liudija, kad ši valstija su Los Angeles miestu bei apylinkėmis ateityje taps dar
žymesniu lietuvybės centru. Bet ir dabar čia yra Lietuvos garbės konsulatas, klesti Lietuvių bendruomenė
ir visos politinės bei kultūrinės mūsų organizacijos; čia taip pat išeina mėnesinis žurnalas Lietuvių Dienos,
redaguojamas žurnalas Į Laisvę ir išleidžiama nemaža knygų; čia gyvena gausus būrys lietuvių rašytojų,
žurnalistų, muzikų, solistų, dailininkų, advokatų, gydytojų ir verslininkų; čia dažnai vyksta reikšmingi
Amerikos lietuvių suvažiavimai, studijų dienos, simpoziumai. Ir visoješioje kultūrinėje panoramoje iškyla
prel. Jonas Kučingis kaip Bonus Pastor. Leonardas Andriekus