Eilėraščiai |
Parašė Leonas Lėtas |
DAINA Gražus lietus! — Jis krenta ant tavęs, Jis Blizga Rytmečio šviesa, Įdrėkusia skarda išsitiesiančia stogų juosta, Jis Apvelka rūku Toliuose Naują Vilnių, jis bėga Mano vidaus Kamieno drevėmis Ir Laša žibučių mėlyna, trapia guoda — jis Žaidžia atdaro lango žiotyje, Jisai — Lygiai kaip aš! — Jau junta jauną diegą, Pavasarėjimu apliejantį lankas! — Ir drąsiai — Tarsi šalna šerkšnojanti susikryžiavusių Laidų Siela — Sala Mūsų rankų drebėjimo vandenyse Iškyla Kiekvieno žalio gamtos spurgo viltyje diena Įaugt sapnu į aukso lūpas Ir krist lašais, Ir krist lašais, Ir krist lašais mano skruostais beriedančiuose Pavasario lietaus vandens Srauniose upėse. LENGVA NAŠTA Aš atnešiau Tau Savo širdį — tują paimk Ir Liesk Švelnia ranka. Ji Girdi Vien tavos širdies dūžius Ir Jų Ritmingą rimtį: čia gimsta Tvirta tiesa, Lengva našta nešta Meilė Ir diemedžiais kaišytos sodrios Viltys. AKYS Debesų gniužulai paraudusiose šalčiu rankose Užgniaužia kvapą. Akys banguojančia krūtine /skruostuose Supasi nusileidusiom žuvėdrom Uoste. VANDUO Ir šaltas, žvarbus vėjas, Ir sniego gėlės, Krentančios Kristalu, Ranka, nuleidžianti violetinius varpelių ilgesio /spalvos laivus jūros gelmės dugnan Švelniu skausmu — Žalios jaunystės akys, siekiančios skliautų Spalvų Kiekviename nuskintos dienos, Pamerktų gėlių Stikle Spindi Blėstančia aušrine, Bėga Rasotų žiedų sklidina krantine, Renka kuklias, pavasario spalvom išmargintas, /gėles. — Dalia, dalia Balta, vandens lelijų dalia, Vario saulė — dalia, Vėjo ištaršytų garbanų Valia Sklaidyti skruostų šešėlius ir vilgesį Violetiniuose pirštų lapuose. KORIAI Ko Gi Tu, Ko Čia stovi? Tekančios spinduliais srovės Laužo Druskos ir duonos korių Saldų Krovį. Atnašai, šie medžiai, vieškelyje Stovi Tyro aukso ir balto vaško skonio Liaupsės Delne. PIENĖS Geltonos pienės Gintariniuose šešėlių vingiuose Ir Saule pumpuruoti žirginiai — Anai praeities valandai Sudrėkę samanos Andai Atkastais klodais Nė vienai Akimirkai neleidžia gesti užpūsta ir Sidabriniai smilkstančia žvake šitam take, Kuriuo Šypsnių gyvatvorės žvangaus šydo ženkle Žemėtais keliais Keliame Tvirta tąsa, Ką Kėlėme Vėl Tviskančia naujos vilties rasa Juostosna įaustoje vejoje. Palietas Pūkų pienas Saule įdiegtame tolių tylos artėjime Lengva, išpustytų pakelta vėtra sūrių taškų dangą Vilgo blakstienas. Vilnius, 1978 |