Eilėraščiai |
Parašė Alfonsas Gricius |
DIENŲ DETALĖ Kalvų estradoj raizgės kelias Į tingų horizontą. Iš vasaros vakardienų Čigonų vilkstinė Riedėjo Į užmiršimo kryžkeles. Bangavo sodai gerdami laukinį dangų, Kur upė plukdė Atspindžius auksinių debesų Link povų girios. Prie kranto vakaro Naktis nužudė dieną. Ir išvežė ir išvežė jos karstą Palaidoti Į užmiršimo kryžkeles. Ties aikšte, užnešta asfalto dulkėm, Čirena paukštė, Kur gatvių metalinis virpesys Nužudė josios dvasią, Tik užmiršimo kryžkelėse Ji neranda Savo kapui vietos! PAKRANTĖS Pakrantės praeities, kuriose miega Išdilęs vardas pasakiškos lygumos, — Pakrantės dingusios Ties užkerėtais tiltais! Jais slinko vasaros liaunumo laumės Pasėti vėją temstančiuos laukuos. Miražai vakaro ir džiaugsmo saulės Sudužo šokdami fantomų kalvose, — Šukes jų sutryptas ir išbarstytas Renku sapnų pritemusiam klony. Ir sudedu surinkęs į vitražą Dar veidą vasaros, Pakvipusios laukais, O veidą, Kuriame paskendo tamburinų ežeras Ir vedę jin dienovidžiais takai. Už ežero kažkur Abstrakto prieblandoje miega Suplyšęs vardas dingusių kalvų. Likimo paukščiai lesa Atminimų pėdas, Įspaustas šlaitų užkerėtuos vingriuos, Ir lyja aušros purpuro lietum. Miražai praeities, kur džiaugsmo saulės Sudužo šokdamos fantomų ekrane, — Šukes jų sutryptas ir išbarstytas Renku sapnų pritemusiam klony. |