Sudeda jai vieškelius plačius, kelionių džiaugsmą
Ir būrius kažkur smilty palikusių pėdų;
|
Į ilgesio karštį besotį paskendęs, Nakties piligrimas tarp žvaigždžių esmi, — Aš priimu šaltį
|
I.Kai vėtros pakyla ir gaudžia miškai, medžių tankmėje, tarp eglių ir liepų, dainuoja mūsų broliai
|
Aš nieko nebjaučiu ir nieko nebenoriu.
Diena praėjo pro mane be ženklo.
Tik žvaigždės danguje, lyg
|
(Minint 50 metų mirties sukaktį)
VINCO JAUNATVĖ
Kai Vincas Kudirka kiek paūgėjo ir pradėjo išeiti
|
|
|