Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
GAMTOS SUKRĖTIMAI IR JŲ ĮTAKA ŽMONIŲ GYVENIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Iš istorijos žinome, kad audringi periodai sudrumsčia ramų ir taikingą žmonių gyvenimą. Seniau, kai istoriniai įvykiai buvo priskiriami karaliams, vieni jų gaudavo narsiųjų, didžiųjų, užkariautojų titulus, kiti — šventųjų, gerųjų ar tyliųjų. Senovės kronikos dažnai mini įvairius nepaprastus gamtos reiškinius, kurie lyg pranašaudavo naujas politines audras. Ypatingai šaltos žiemos ar kaitrios vasaros, miškų gaisrai, potvyniai, epidemijos ir epizootijos (gyvulių maras), badas, pagaliau paslaptingi kosminiai reiškiniai, kaip Saulės užtemimai, šviesos ratai aplink Mėnulį ir ypač uodeguotos kometos, — tai buvo artėjančių karų ar revoliucijų ženklai. Didžiausią baimę įvarydavo prietaringiems žmonėms pranašystės apie artimą pasaulio pabaigą, siejamą su paslaptingais įvykiais kosmose ar žemėje.

Naujesni laikai, tiksliai išaiškiną kai kurių kosminių reiškinių priežastis, nukreipė žmonių dėmesį į smulkesnius, „seniau nepastebėtus dalykus, kaip pvz. Saulės dėmes, kurios periodiškai pasirodo jos paviršiuje, plinta ir vėl pranyksta. Saulės šilima ir šviesa, gyvybės Žemėje versmė, suprantama, kinta kartu su tų paslaptingų dėmių svyravimais, o tai negali neatsiliepti žmonių — „Saulės vaikų“ — gyvenime. Pradėta tirti Saulės dėmių ir kitų reiškinių įtaka įvairiems gamtos elementam, pvz. lietingumui, upių vandeningumui, žmonių sveikatingumai. Paaiškėjo koreliacija (atitinkamumas) tarp gamtos reiškinių svyravimų ir žmonių gerovės, o dargi moralės kitimų; nesunku pastebėti gamtos sąryšį ir su istoriniais įvykiais, tikriau — istorinių įvykių priklausomybę nuo gamtos kitimų ar sukrėtimų.

Turtingame New Yorko gamtos muziejuje parodytas sekvojos — Californdjos spygliuoto medžio — išplautas „ratukas“ apie 6 m skersmens su tūkstančiais rievių — metinio prieauglio sluogsnių. Kaip žinoma, medis prisiaugina kasmet aplink po naują medienos sluogsnį; jei metai palankūs augimui, sluogsnis priauga storesnis. Matuojant rievių storumą, galima gauti dokumentinį gamtos metraštį. Sekvojos prieauglis išmatuotas už 3 tūkstančius metų atgal, Ir jo kitimai atvaizduoti grafiškai; augimo bangos rodo, kad geri ir blogi metai kartojasi grupėmis po keliolika ar keliasdešimt metų; greta tų bangų parašyti žymiausi pasaulinės istorijos įvykiai: karai, sukilimai, žmonių migracijos (kilnojimai). Lankytojas nustebęs galvoja: kaip galėjo Californijos kalnuose augęs medis įamžinti savo „dokumente“ Cin-gizchano ar Napoleono žygius kaip „blogus“ metus? Iš tikrųjų gi ir medis, ir žmonijos istorija buvo veikiami tos pat priežasties, kuri pasireiškia ir Saulės dėmėse. Kas yra ta pirmoji priežastis, mums dar nėra žinoma.

Kada paaiškėjo, kad įvairūs istorijos įvykiai kažkokiais ryšiais sujungti su gamtos reiškiniais, imta tirti jų periodiškumas. Mat jei pavyktų rasti aiškius periodus, tada būtų galima mėginti spėti svyravimus ateityje. Ir Senasis Testamentas duoda pirmasis žinias apie klimato svyravimus, būtent apie 7 derlingus ir 7 nederlingus metus (Jokūbo sapnas apie 7 riebias ir 7 liesas karves); tada žydai gelbėjosi nuo bado, apleisdami Egiptą. Čia lyg kalbama apie 14 metų periodingumą, nors nepasakyta, kas buvo Egipte po 7 bado metų...

Austrų prof. E. Brūckner (1890) ištyrė įvairių reiškinių (lietingumo, ežerų lygmens, užšalimų, vynuogių derliaus ir t.t.) svyravimus ir nustatė 33—35 metų ilgumo „klimato bangas“.Toliau periodinius svyravimus tyrė daug kitų mokslininkų; vieni pritarė, kiti paneigė vad. Brūcknerio periodus. Geriausiai jaučiamas gamtoje Saulės dėmių periodas — apie 11 metų. Rusų geofizikas V. B. Šostakovič patvirtino 11 metų periodą oro slėgime, oro temperatūroje, lietaus aukštyje, jūros lygmenyje, upių potvyniuose, vandenų užšalime, kviečių derliuje, augalų augime (žydėjimo datose), žmonių mirtingume ir t. t. (V. B. Sostakovič, Nemuno režimo periodiški svyravimai. Kosmos, 15 (1934), Nr. 7—12; Kaunas.)

Labai ryškiai jaučiami 11 metų periodai Nemuno užšalimo bei paleidimo datose; šiltos žiemos buvo pvz. 1870, 1881, 1892, 1903, 1914, 1925, 1936 metais; šaltos žiemos buvo 1865, 1876, 1887, 1898, 1909, 1920, 1931, 1942 metais; tarp jų, kaip matome, vis kartojasi 11 metų tarpas.

Tokie 11 metų periodai gali būti pastebėti ir tautų bei žmonių gyveroimej taip pvz. tarp Nepriklausomos Lietuvos reikšmingų datų — 1918 ir 1940 metų — buvo 2X11 = 22 metai. Taip pat įdomi žymių mūsų istorijoje datų eilė: 1894 (Kražiai), 1905 (Did. Vainiaus Seimas), 1916 (Didž. karo kulminacija), 1927, 1938...-Ir mano paties gyvenime lemtingi panašūs tarpai: 1892 (gimimas), 1903 (pradinės mokyklos baigimas), 1914 (akademinio darbo pradžia), 1925 (įsikūrimas savo gūžtoje), 1936 (didžiosios kelionės į Afriką ir Ameriką); 1947 metai, matyti, taip pat nebebus be reikšmės!

Žmonių istorijai 11 metų tarpas per trumpas; todėl čia ryškesni įvykiai pasitaiko per maždaug 3X11 = 33 metus (kas atitinka Brūcknerio periodą) ar per 3X33 = apie 100 metų. Tuo galima paaiškinti karingus periodus kiekvieno šimtmečio pradžioje ir ramią, palyginti, antrąją šimtmečio pusę. Šaradų mėgėjai turi čia plačią galimybę pritaikyti savo gabumus ar sugalvoti įvairiausius horoskopus.

Kuo galima logiškai pateisinti tokį periodiškumą ir apskritai gamtos įvykių sąryšį su žmonių gyvenimu? Senovėje dalykas buvo aiškesnis. Ateina sausmetis, klajokliai keliasi su savo kaimene į neišdegintas ganyklas, nukariauja kitas gimines ir lieka ten ligi kito sausmečio. Dabar tautų ir valstybių santykiai daug sudėtingesni. Svyruoja klimatas, svyruoja derlius, kinta duonos kainos, jas vejasi žmonių algos, kinta žmonių gerovė, kyla konfliktai, artėja audra. Tinkamu metu, kaip putos į bangos viršūnę, iškyla „vadai“, kurie stumia tautas į karus ir savo „genijum“ laimi ar „baustinu niekšingumu“ pralaimi juos... Ir tautos garbina savo „dienos didvyrius“ ar prakeikia juos. Seniau reikėjo gimti „po laimingąja žvaigžde“, dabar užtenka pataikyti į tinkamą Saulės dėmių tarpą!

Sąryšiai tarp gamtos ir žmonijos įvykių nėra visai griežti: dėl įvairių tarpinių priežasčių jie pasidaro kartais labai komplikuoti ir net prieštarauja ar nesutampa.

Duosiu keletą tokių sudėtingų santykių pavyzdžių, kurie dabar ateina į galvą. ,Maskvoje po 1917 metų buvo badas, gyventojai suvalgė visą arklieną; kai išnyko arkliai, nebeteko maisto ir dingo žvirbliai; jų vieton į miestą atskrido seniai nematyti paukščiai — girių ir laukų giesmininkai; didmiestis ėmė virsti kaimu...

Šiuo metu Bavarijos gamtininkai jaudinasi dėl paukščių išnykimo; esą juos suvalgė badaujantieji italai. Dėl to Vokietijoje atsirado neregėtai daug karkvabalių ir kitų vabzdžių, ūkininkai bijo kenkėjų antplūdžio ir liūdnų pasekmių sodams, daržams ir laukams. Taip badas iš Italijos per eilę tarpinių ryšių persikels į Bavariją. Galutinis rezultatas gali toli nusitęsti nuo pirminės įtakos; dėl, to vienas laiko sau laimingu dalyku tai, kas kitam neša nelaimę.

Jeigu tokie sąryšiai būtų paprasti, žmonės juos būtų seniai iššifravę ir išmokę daryti išvadas. Jei gamtos kitimai būtų grynai periodiški, kaip pvz. dienos ir nakties pasikartojimas, nesunku būtų juos stebėti ir sekti pasekmes. Iš tikrųjų taip nėra: įvairūs įvykiai iškyla iš bendros masės, kaip sukilimų ar sukrėtimų šuoliai. Žmonės pastebi tuos ryškesnius įvykius ir juos lygina su revoliucijomis. Ypač būdingi žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiliejimai, lyg vykstančių Žemės gelmėse revoliucijų išoriniai atgarsiai. Ne be to, kad ir tuose sukrėtimuose nebūtų tam tikro dėsningumo. Šiemet išsiliejo Heklos ugniakalnis Islandijoje, kuris nebeveikė nuo 1846 metų, t. y. lygiai 100 metų.

Kai kurie mokslininkai mano“, kad žmonijos gyvenimą išstumia iš pusiausvyros įvykstantieji dėl nežinomų priežasčių gamtos sukrėtimai, kurie kartojasi šuoliais, be aiškaus periodiškumo. Nuo žmonių valios ir gerų norų politiniai įvykiai nepriklauso, todėl mums belieka būti aklais tų sukrėtimų stebėtojais ir nuo jų kentėti Tokios pažiūros verčia būti fatalistais. Nelaimingi tremtiniai, netekę savo Tėvynės, kaip dulkelė įsisiūbavusioje jūroje, nelaukime pagelbos, netikėkime kilnais šūkiais, bet kantriai sutikime su savo likimu. Vienintelė mūsų paguoda telieka patyrimas, kad audringa šimtmečio pusė eina prie galo...
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai