Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1989 METŲ LAPKRIČIO SINOIKIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Trimakas   
1989 m. lapkričio 11-19 d. Lietuvoje įvyko bažnytinės muzikos ir religijos filosofijos studijų dienos, pavadintos Lapkričio Sinoikijos vardu (graikiškai: sinoikija — bendras gyvenimas, subuvimas). Tai naujas įvykis persitvarkymo paliestos, laisvėjančios Lietuvos kultūros padangėje.

Paties suvažiavimo bei jos programos didžiąją naštą nešė Lietuvos Kompozitorių sąjungos ir Lietuvos Filosofų draugijos religijos filosofijos sekcija. Organizatorius įvairiai rėmė Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis, LTSR Kultūros ministerija, Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, Vilkaviškio vyskupija, Marijampolės miesto vykdomasis komitetas, "Atgimimo" bendrovė, Lietuvos "Žinijos" draugijos Vilniaus organizacijos valdyba ir Katalikų pasaulio redakcija.

1989 m. Lapkričio Sinoikija yra išplėsta pasekėja kuklesnės Lapkričio Sinoikijos, LTSR Kompozitorių sąjungos ir Lietuvos vyskupijų bažnytinės muzikos komisijos surengtos 1988 m. lapkričio 19-20 d. Marijampolėje ir Liudvinave. 1989 m. Lapkričio Sinoikija tęsėsi daugiau kaip savaitę trijuose miestuose: Marijampolėje, Vilniuje ir Kaune.

Studijų dienų eiga
Suvažiavimas prasidėjo šeštadienį, lapkričio 11 d., Marijampolėje pal. arkivysk. J. Matulaičio palaikų pagerbimu. Sinoikiją atidarė Vilkaviškio vysk. Juozas Žemaitis. Po pietų — bažnytinės muzikos valanda. O vakare — konservatoriumas "Kūryba ir religija".
Sekmadienį, lapkričio 12 d., buvo dvi bažnytinės muzikos valandos: pirmoji — S v. Liudviko bažnyčioje, Liudvinave; antroji — Sv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Marijampolėje.
Pirmadienį, lapkričio 13 d., studijų dienos buvo perkeltos į Vilnių. Kompozitorių sąjungos rūmuose įvyko religijos filosofijos studijų atidarymas su teologijos ir religijos filosofijos istorijos sekcijų pranešimais.

Antradienį, lapkričio 14 d., tęsiama religijos filosofijos studijinė programa. Vakare — bažnytinės muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje.
Trečiadienį, lapkričio 15 d., suvažiavimo programa buvo perkelta į Kauną. Priešpiet apie Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos esmę, tikslus bei istoriją kalbėjo jos ilgametis pirm. kun. dr. Ant. Liuima, S. J., iš Romos. Tai buvo įvadas svarstyboms, ar Akademiją atkurti Lietuvoje. Popiet — kun. D. Valentio paskaita "Šiuolaikinė Šv. Rašto tyrinėjimo metodika". Vakare — bažnytinės muzikos valanda ir kard. Vincento Sladkevičiaus atnašautos mišios Kauno arkikatedroje.

Ketvirtadienį, lapkričio 16 d. —etninės kultūros sekcijos pranešimai ir svarstymas LKM Akademijos bei filo-sofijos-teologijos fakulteto prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo klausimu. Pasisakyta už abiejų institucijų atkūrimą.
Penktadienį, lapkričio 17 d. — religijos filosofijos studijų programa tęsiama Vilniuje.
Šeštadienis, lapkričio 18 d. — laisva diena.

Sekmadienį, lapkričio 19 d., Vilniuje įvyko Lapkričio Sinoikijos baigminiai renginiai: vidudienį — Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globos atlaidų pamaldos prie Aušros vartų; popiet — Studijų savaitės apibendrinimas Kompozitorių sąjungos rūmuose; vakare — bažnytinės muzikos valanda ir mišios Vilniaus arkikatedroje.

Konservatoriumas "Kūryba ir religija"
Bažnytinės muzikos programai buvo skirtos dvi pirmosios sinoikijos dienos, lapkričio 11 ir 12 ir kai kurie vakarai. Programoje: idėjinis konservatoriumas ir bažnytinės muzikos valandos.

Konservatoriumo tema buvo intriguojančiai įdomi: "Kūryba ir religija". Paskaitų temos: J. Juzeliūno "Bažnytinės muzikos prigimties ypatumai", V. Gerulaičio "Bažnytinė muzika ir romantiškoji pajauta", A. Pečiulytės "Grigalinio choralo raida", E. Gedgaudo "Žmogaus dvasinių metmenų išraiška muzikoje", R. Goš-tautienės "Tarp ilgesio ir vilties" ir G. Gapšio "Muzikos sakralumo prielaidos". (Deja, tirštiems rudens rūkams trukdant lėktuvams Vilniaus aerodrome pakilti ir nusileisti, per naktį ir dieną Maskvos aerouoste išsėdėjęs, pagaliau tą vakarą apsisprendęs vykti traukiniu, šios sinoikijos aprašytojas tegirdėjo naktinio Maskvos-Vilniaus traukinio dundesį.)

Bažnyčiose aidinti muzika
Bažnytinės muzikos valandų sinoikijos metu buvo šešios. Jos buvo planingai išdėstytos studijinių dienų programoje ir balansuotai įvairavo tiek kūrinių autoriais, tiek instrumentais, tiek atlikėjais. Pirmose dienose atliktos Marijampolėje ir Liudvinave, tų valandų programos buvo keičiamos arba kartojamos su papildymais Vilniuje ir Kaune.

Atlikti buvo šių kompozitorių kūriniai: lietuvių —M. K. Čiurlionio, V. Jakubėno, A. Kario, V. Klovos, G. Kuprevičiaus, B. Kutkevičiaus, J. Naujalio, kun. G. Sakalausko, Č. Sasnausko, P. Sližio, kun. G. Šukio; kitataučių—J. S. Bacho, A. Bruknerio, V. A. Mocarto, F. Pulenko, G. F. Handelio, A. Stradelos, A. L. Vėberio, G. M. Geletio, G. Donicetio, P. Maskanjio, L. Haslero, G. Mesiano, P. E leno ir R. Tomsono.
Solo dainavo G. Apanavičiūtė, solo ir duetu kun. J. K. Matulionis ir kun. F. L. Blynas, smuiku — J. R. Dvarionas ir P. Juodišius, vargonais solo ir choro palydai grojo N. Dainuvienė, G. Kviklys, V. Barkauskas ir B. Vasiliauskas, varpais — B. Kutavičius. Dalyvavo šie chorai: C. Radžiūno diriguojamas Lietuvos valstybinis konservatorijos kamerinis choras, kun. G. Sakalausko vadovaujamas Marijampolės C. Sasnausko mišrus choras, V. Savickaitės vadovaujamas Vilniaus arkikatedros jaunimo choras ir A. Girdzijausko diriguojamas Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choras.


Religijos filosofijos programa
Po ilgalaikio idėjinės laisvės užgniaužimo pirmą kartą Lietuvoje buvo atsiradusi galimybė viešumoje gvildenti filosofinio požiūrio idėjas apie religiją. Ta galimybe besinaudodami, programos organizatoriai buvo išsiuntę bendrus bei asmeninius kvietimus Europoje ir Amerikoje gyvenantiems lietuviams išeiviams ir kitataučiams mokslininkams. Deja, į vėlyvus kvietimus teatsiliepė tik keli kitataučiai iš Austrijos, Lenkijos ir Vakarų Vokietijos ir tik vienas lietuvis iš už Atlanto. Kaip buvo tikėtasi, svečiai iš Vakarų įnešė tam tikro šviežumo. Vis dėlto daug didesnę programos dalį atliko vietiniai mokslo žmonės, laisvesnėse idėjinėse sąlygose dabar besigiliną pasirinktoje idėjinėje srityje.

Teologija. Nors, tiksliai imant, teologija nepriklauso religijos filosofijai, jai buvo skirta pagarbi vieta religijos filosofijos programos pačioje pradžioje, o svečiui K. Trimakui iš Jungtinių Amerikos Valstijų—įvadinė paskaita, tuo pačiu suteikiant atitinkamą dėmesį Kristologijos centriniam asmeniui: "Jėzus Kristus — Dievo meilės ir gailestingumo apsireiškimas, naujai atskleistas M. Valtortos 'Žmogaus-Dievo poemoje' Vyko kiti pranešimai: kun. C. Kavaliausko "Netiesinė teologija", kun. V. Aliulio "Teologijos mokslo raida XX amžiuje", kun. Vyt. Sidaro "II-ojo Vatikano Susirinkimo teologiniai akcentai" ir kun. L. Lešinsko "Kun. dr. Jakštas- Dambrauskas — teologas". Prie teologinės sekcijos priskirtina ir vėliau Kaune pateikta įdomi kun. D. Valen-tio paskaita:"Šiuolaikinė Šv. Rašto tyrinėjimo metodika".

Religijos filosofija. Religijos filosofijos mokslo atžvilgiu buvo pateiktos trys temos: K. Wuchterl — "Religijos filosofija: metodai, tikslai"; Br. Kuzmicko — "Religijos filosofijos ir teologijos santykis" ir kun. St. Kovalčiko
—    "Dievo filosofijos hermeneutika".

Religijos filosofijos istorija. Šios sekcijos pranešimuose buvo gvildenami atskirų filosofų požiūriai kokiu nors rūpimu klausimu: L. Jakavony-tė-Gavrilenkienė — "Augustinas apie blogio žmoguje kilmę ir prasmę"; K. Svviečicka — "Protas ir tikėjimas B. Paskalio 'Mintyse'"; B. Nikiforova — "M. Berdiajevo dvasinės laisvės koncepcija", N. Halmer — "Fr. Ničė apie krikščionybę"; K. Dubnikas — "Davido Tresi katalikiškasis modernizmas"; L. Jakentaitė—"Psichoana-litinė šventumo interpretacija"; A. Dobryninas — "Dievo egzistavimas
—    moralinio argumento ontologinė prielaida" ir P. R. Blumo — žvilgsnis į filosofijos praeitį Lietuvoje, "Jėzuitų filosofinės studijos Vilniuje XVII šimtmetyje".

Etninė kultūra. Istoriją lietė pranešimai ir šioje sekcijoje: A. Patacko —    "Baltų religija ir krikščionybė"; G. Beresnevičiaus — "Senosios lietuvių religijos pagrindinis posūkis"; A. Saudargo — "Krikščionybės vieta istorijos procese" ir A. Muzikevičiaus — "Katalikiškų apeigų plitimo istorinės ypatybės (XIII-XVIII amž.)".

Tikėjimas ir religija. Keli prelegentai svarstė tikėjimo ir religijos idėjinius pamatus ar juos liečiančias problemas: Vyt. Ališauskas — "Būties šventumas kaip religinės patirties problema"; Tomas Sodeika — "Tikėjimas filosofinės antropologijos požiūriu"; J. Mizinska — "Religiniai egzistencializmo aspektai"; A. Sverdio-las — "Religija, kultūra ir refleksija"; Alg. Degutis — "Religijos kalba ir jos suprantamumo problema" ir A. Šulcas — "Senos ir naujos abejonės dėl tikėjimo".

Religijos idėjinė padėtis Lietuvoje. Žinoma, šis suvažiavimas negalėjo akių užmerkti dabartinei religijos padėčiai Lietuvoje. Toji padėtis buvo svarstyta iš įvairių kampų: pradedant nuo jaunesnės kartos komunisto pasiūlymo su tikinčiaisiais rasti bendrą kalbą ir bendradarbiavimą puoselėjant bendražmogiškas vertybes (G. Kirkilas) ir baigiant įžvalgia, bet ne per optimistiška analize religinės padėties, susidariusios po ilgametės ateistinės valdžios priespaudos Lietuvoje (K. Laumenskaitė). Be jų, religijos idėjinę padėtį tautoje palietė R. Ozolas pranešimu — "Žinojimas ir tikėjimas Lietuvos kultūros perspektyvoje" ir D. M. Stančienė — "Katalikybė ir lietuvių tautinė savimonė".

Be to, kun. R. Mikutavičius svarstė "Visuomenės mokslų raida Katalikų Bažnyčios požiūriu", o H. Arnašius interpretavo žmonijos pirmųjų tėvų istoriją "Nuo Adomo ir Ievos..." Vėliau iš JAV-ių į suvažiavimą atvykęs prel. Vyt. Balčiūnas pranešė apie "Krikščionis gyvenime" knygų seriją.

Arena idėjoms bei kūrybai
Atrodo, kad Sinoikijos organizatoriai šiuo suvažiavimu siekė sudaryti sąlygas Dievo ir žmogaus ryšius atskleidžiančioms idėjoms bei Dievo paslapties gaivinimai muzikai. Varžtams atsileidus, turbūt pirmą kartą taip tokiu įvairumu suskambėjo religinė muzika bažnyčiose ir tiek daug mokslinių temų apie religiją buvo pateikta šio krašto miestų salėse. Perpildytos salės ir bažnyčios rodė žmonių susidomėjimą, gal ir dvasinį alkį.

1989 m. Sinoikijoj vietos buvo ir idėjiniam ieškojimui, ir dialoginiam ryšiui, ir idėjoms iš Vakarų. Ieškojimu pasižymėjo kai kurie vietiniai prelegentai, dalindamiesi savo ieškojimuose užtiktais atspirties taškais tikrovės paslapčiai ar gyvenimo prasmei atskleisti; Vyt. Ališauskas — "būties patirtimi";, Alg. Saudargas — "vieta paslapčiai", T. Sodeika — pasitikėjimu, Alg. Degutis — "kurio gyvenimo būdas geresnis".

Ši Sinoikija grindė pamatus ryšiui ir dialogui: pirmiausia — tarp kompozitorių — muzikų ir filosofų — mąstytojų; paskui — tarp vietinių ir iš Vakarų atvykusiųjų; pagaliau — tarp idėjinių nusistatymų, polinkių bei polių buvo ieškomi ryšiai: pvz., tarp tikėjimo ir žinojimo (R. Ozolas); tarp tautybės ir katalikybės (D. M. Stan-čienė); tarp senosios religijos ir krikščionybės (Alg. Patackas); tarp komunistų ir tikinčiųjų (G. Kirkilas).

Pagaliau nuo Vakarų pasaulio daugelį metų izoliuotoje tautoje Sinoikija atvėrė langą idėjinei įtakai, sudarydama sąlygas atvykti svečiams, išeiviams tautiečiams bei kitataučiams,  iš kitų Europos kraštų bei iš anapus Atlanto.

Šią Dievo ir žmogaus ryšiams beat-siveriančią Sinoikiją galima apibūdinti kaip sukauptą idėjinį ir muzikinį prasiveržimą — pagrindinai vietinę srovę Lietuvoj, bet papildomą įtekėjimu iš Vakarų. Davusi patenkinamą pradžią, ji žada daugiau. Kasmet ruošiama, ji gali sutelkti vis brandžiau besiugdančias muzikines ir mokslines vietines pajėgas, o taip pat patraukti vis daugiau mokslo žmonių iš Vakarų. Organizatoriai žvelgia toliau: jie jau sudarė iniciatyvinę grupę steigti Religijos filosofijos ir bažnytinio meno centrą Vilniuje ne tik ret-kartiniam įvykiui, bet nuolatinei veiklai, kur, plečiant veiklą, norima, šalia religijos filosofijos, nebesiriboti muzika, bet apimti visus menus.
Kęstutis Trimakas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai