|
|
PASAULIO TVARKA Pagal 1941 metų žemėlapį |
|
|
|
Parašė PROF. K. PAKŠTAS
|
1941 m. vasarą rusų vokiečių "krauju sucementuota" draugystė, tvėrusi beveik dvejus metus, sprogo dėl per didelio rusų gobšumo dovanai gauti vis daugiau žemių. Prasidėjo vokiečių rusų karas, prie kurio abi šalys slapta uoliai ruošėsi.
Tuo pačiu metu Amerikoje sparčiai plėtėsi "Vieningo Pasaulio" sąjūdis, kuris gan greit apėmė labai plačias žmonių mases, visų partijų spaudą ir geroką dalį politinių organizacijų. Sąjūdis nebuvo centralizuotas, tačiau kairysis sparnas pasireikšdavo žymiai smarkiau ir vieningiau, turėjo aiškesnių tikslų, kuriuos bandė su kai kuriuo pasisekimu įpiršti prezidentui Rooseveltui per jo rausvuosius patarėjus. Tarp tų rausvųjų buvo bent kiek bandančių ir geopolitiškai galvoti ir ruošti planus ir žemėlapius "naujoms dalyboms" (New Deal) pačiu didžiausiu tarptautiniu mastu. Žinojau, kad tokių žemėlapių jau yra, bet jie buvo pusiau slapti, tad beveik neįmanoma buvo nepriklausančiam prie svarbesnių planuotojų įsigyti tokių žemėlapių. Tik daug vėliau, po karo, man teko jų pamatyti, o pastaruoju laiku net įsigyti vieną laidą.
Pasaulis pagal pusiau slaptą 1941 metų žemėlapį
Žemėlapis, apie kurį čia kalbėsime, vadinasi "Post-War New World Map as the U. S. A., with the cooperation of the Democracies of Latin America, the British Commonwealth of Nations and the Union of Soviet Socialist Republics, assumes world leadership for the establishment of a New World Moral Order for permanent peace, freedom, justice, security and world reconstruction".
Žemėlapio braižymas baigtas 1941 m. spalių mėn ir iš spaudos išėjo 1942 m. pradžioje. (Amerika įstojo į karą 1941 m. gruodžio 7 d.). Spausdintas Mercateriaus projekcija, aštuoniomis spalvomis. Darbas prastokas, skubotai vykdytas. Didumo 38 coliai iš 28 colių. Gerokai prikimšta paaiškinimų tekstų apie tą "moralinę" pasaulio santvarką. Duota daug ištraukų iš prezidento Roosevelto kalbų, ypač gi apie jo keturias laisves. Kiti paaiškinamieji tekstai susideda iš 41 paragrafo. Išleistas Philadelphijoj; būta pradžioje net leidėjo adreso, kurs paskiau stropiai rašalu užbrauktas, — gal kai pasidarė leidėjui kokių nepatogumų, o jų labai galėjo būti ypač iš Prancūzijos ir D. Britanijos piliečių. Nebuvo jis smagus ir daugumui supratlyvų amerikiečių. Bet rusams jis galėjo ypatingai patikti.
Pamatinė žemėlapio idėja — tai sunaikinimas mažų valstybių ir išugdymas dviejų pačių galingiausių: Sovietų imperijos ir U. S. A. smarkus padidinimas svetima sąskaita. Kaip žinome, prieš karą pasauly buvo apie 70 nepriklausomų valstybių ir dar pustuzinis beveik nepriklausomų Britanijos dominijų. Nauja "moralinė" tvarka didžią nepriklausomų valstybių daugumą panaikina ir palieka jų tik 14. Iš tų trys laikomos didžiosiomis, pasaulio dirigentais; jų klausytojais vis dėlto dar paliekama 11 nepriklausomų valstybių.
Pirmiausia pakalbėkim apie tris didžiuosius, "Big Three".
U.S.S.R. arba Sovietų imperija
Ji labai praplečiama, tik ne tiek Rytų kryptimi, kiek Vakarų ir Pietų.
Ta pačia spalva nudažytos ir SSR raidėmis pažymėtos šios valstybės: Finnish, S.S.R., Esto-nian S.S.R., Latvian S.S.R., Lithuanian S.S.R., Polish S.S.R., Czechian S.S.R., Slovakian S.S.R., Moldavian S.S.R., Rumanian S.S.R., Hungarian S.S.R., Yugoslavian S.S.R., Bulgarian S.S.R., Ira-nian S.S.R., Mongolian S.S.R., Manchurian S.S.R. Greta šitų 15 valstybių, Rusija dar gauna beveik visą Vokietiją iki pat Reino, iki Šveicarijos ir Olandijos sienų, gauna visą Austriją, Europos Turkiją su Istanbulu, Tannu-Tuvą, pietinį Sachaliną ir dalį Kurilų salų. Vokietijoj rusai įsteigia karantiną, "perauklėja" ją ir paskiau sau prisijungia.
Lyginant su tuo, ką dabar rusai gavo, išeitų, kad dabar jie turi savo imperijoj arti 800 milijonų žmonių. Pagal minimą planą rusai būtų gavę apie 230 milijonų naujų vergų. Priskaitant prie seniau turėtų 170 milijonų, padidintai vergų imperijai tektų apie 400 milijonų žmonių. Negaudama Kinijos, bet gaudama labai pramoningas Vokietiją ir Čekiją, su didžiausiais Europos anglies ištekliais ir su milžiniškomis Irane žibalo versmėmis, pramoniniu ir karišku požiūriu Rusija taptų daug galingesnė, negu su atlikusią Kinija, kuri vėliau visvien būtų Rusijai tekusi.
Pusiau slaptas 1941 metų žemėlapis
Strateginė ir geopolitinė Rusijos padėtis Europoje ir Azijoj būtų stačiai ideali, kokios ne visi rusai ir svajoti gali. Juk nebebūtų Europos, rusų armija stovėtų ant pat Reino ir giliai Alpėse, Juodoji jūra būtų jos privatiškas ežeras, iš Persijos įlankos ji bet kuomet visai be karo galėtų plačiu frontu įžengti į Indiją. Rusijai užtektų tuomet ir duonos (Dunojaus baseinas), ir sviesto, ir mėsos (Baltijos respublikos), ir puikių pramonės gaminių bei amunicijos (Vokietija, Čekija). Ir vis dėlto su visomis naujomis kolonijomis ji pasiliktų vientisas ir pats didžiausias gabalas žemės, vieno diktatoriaus, vienos partijos valdomas. Jei tuomet Rusija neleistų pinigų ofensyviniam karo laivynui, o tik defen-syviniam, tai ji sausumos keliais lengvai užvaldytų Europą, Aziją ir Afriką. Didelio karo jai nebetektų ir vesti, nes nebebūtų su kuo ir kariauti. O labiausiai dėl to, kad pagal tą planą Amerika pasodinama ant didelio ežio ir ji ne-bespėtų spyglių rankioti iš savo šlaunių: ji visa kraujuotų.
Jungtinės Valstybes labai padidinamos
Rusus labai nesmagiai nuteikia tas faktas, kad "imperialistinė" Amerika suteikė Filipinams pilną nepriklausomybę, o Puerto Rico salai pripažino labai plačią autonomiją, kokios neturi nė viena Rusijos valdoma tauta. Šitoks Amerikos susitvarkymas pagal laisvės principus labai susilpnina Rusijos propagandą prieš nesamą Amerikos imperializmą. Bet dar blogiau, kad tai nuima nuo Amerikos kupros labai sunkų visokių rūpesčių balastą ir atleidžia jos energiją bendrai pasaulinei politikai.
Besekant Rusijos geopolitinę praktiką, jau nuo 1921 m. galima buvo pastebėti, kad Rusija laiko sau nemažu politiniu patogumu, jei kurios valstybės prisijungia daugiau svetimų teritorijų ir iš to susilaukia didelių, labai silpninančių kivirčų su savo tautinėmis mažumomis. Pavyzdžiui, žinome, kad derybose su lenkais Rygoje 1921 m. rusai bandė lenkams įsiūlyti net daugiau žemių, negu Lenkija galėjo imti. Galop juk tai ne rusų gyvenamos žemės, o ukrainiečių, gudų ir lietuvių, kurie visai tikrai pasipriešins nutautinimo politikai ir užvirs Lenkijos viduje rusams labai pageidaujamus sunkumus. Pagal ilgesnį planą, tie sunkumai visus tuos kraštus nudrėbs į Rusijos sterblę, kaip prinokusius obuolius. Rusija, turėdama negirdėto žiaurumo ir gudrumo diktatūrą, jau mokės visas mažumas ar didžiumas tyliai "sutvarkyti".
Paskutinio karo metu, susitikdami su Amerikos diplomatais, rusai ne kartą yra prisiminę, kad jie neprieštarautų, jei Amerika savo valstybę praplėstų toli į pietus ir į šiaurę. Ir čia aprašomas žemėlapis Amerikai, t. y. USA, atiduoda Kanadą, Danijos Grenlandiją, Islandiją, britų Bermudą, ispanų Kanarijas, portugalų Azorus, Madeirą ir Cabo Verde, visų valstybių salas Vakarų Indijoj, Meksiką ir visą Centrinę Ameriką. Negana to, Amerikai priskiriamas milžiniškas skaičius mažų salelių Pacifiko platybėse; Filipinai lieka jos protektoratu ir prie jų dar pridedama kinų salos Formoza ir Hainan, ir Molukų salos, kurios tuomet priklausė Olandijai. Sutikdama būti Rusijos sužieduotine, Amerika savo plotą padidintų apie pustrečio karto, o gyventojų skaičius jos kolonijose siektų per 80 milijonų. Žodžiu, USA gyventojai kartu su jos naujomis kolonijomis siektų apie 240 milijonų. Tačiau jos politiniai ir finansiniai vargai ir bėdos padidėtų daug didesne proporcija, nes Amerika nenorėtų diktatūros įsivesti ir lengvesniu bei pigesniu būdu kolonijas valdyti. Kiltų negirdėta suirutė ir Rusija mokėtų ja gražiai pasinaudoti. Iš to ir plaukia Rusijos labdaringumas Amerikai. Jis būtų nešęs Rusijai labai gausius procentus.
Kiekviena tauta turi bent kiek naivių politikų. Jų yra ir Amerikoje. Tai tokiems augščiau minėtieji imperialistiniai planai ir patiko. Tačiau nebuvo kaip su jais visai aiškiai viešumon išeiti: juk būtų tikrai didelis skandalas ir Amerika netektų savo paskutinių draugų. Tai kiek nujaučia net ir patys naivieji.
Rusija gerai apskaičiavo, kad Centrinės Amerikos ir visų salų iki pat Kolumbijos užėmimas praturtintų Ameriką neišsprendžiamais vidaus klausimais, o likusi nepriklausoma Pietinė Amerika eitų išvien su Rusija, kad tik kaip nors sunaikinus jankių kolosą. Būtų pasėtas nepaprastai tvirtas ir pastovus kerštas už padarytas skriaudas. Netekusios savo kolonijų Britanija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Portugalija, Ispanija ir Italija pirmiausiu kaltininku palaikytų USA ir jieškotų artimos, nors ir pavojingos, rusų draugystės. Žodžiu, rusų akimis žiūrint, "moralinė tvarka", kaip ji pavaizduota minimu žemėlapiu, yra tikrai ideali ir net bent kiek gudri, nes viliojanti naiviuosius, dažnai įtakingus Amerikoje.
Trečias didysis labai sumažintas
Per karą rinkdavosi vis trys didieji. Pagal minėtą žemėlapį D. Britanija netenka visų Afrikos kolonijų, visų žemių abiejose Amerikose ir Indijos-Pakistano ir Burmos. Bet jai pasilieka Australija, Naujoji Zelandija, Ceilonas, Gibraltaras. Už milžiniškus nuostolius jai duodama truputį atlyginimo: Prancūzijos Madagaskaras ir beveik visos Olandijos kolonijos Azijoj, be Molukų. Iš 500 milijonų Britiškų Tautų Bendruomenė susmulkinama į kokius 135 milijonus. Ji, žinoma, negalėtų būti dėkinga už tai Amerikos "Vieningo Pasaulio" planuotojams. . . Rusijoj jieškotų pagalbos, kol ji pati pataptų Rusijos pseudo-autonomine dominija.
Vidutinio pajėgumo valstybes
Planas numato penkis politinius vienetus, kurie savo resursais pajėgtų tapti vidutinėmis galybėmis, gal prilygtų Didžiosios Britanijos likučiams, bet pasiliktų daug kartų silpnesni už Rusiją ir net už USA, nes negalėtų užauginti stambios pramonės.
Europos Jungtinės Valstybės netektų visų savo kolonijų, bet vis dėlto turėtų gan stambų gyventojų skaičių. Jos susidarytų iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo, Šveicarijos ir Portugalijos. Visų šių kraštų gyventojų skaičius dabar siekia 148 milijonus. Tai būtų menkutis pusiasalis, neturįs gana nei duonos, nei riebalų, nei mineralinių išteklių, nei tikrų rinkų. Jis būtų tik nykštukas greta rusiško koloso, stovinčio ant Reino, Alpėse ir plačiai prie Adrijos. Šis pusiasalis, žinoma, turėtų gravituoti prie Rusijos, o užpultas neturėtų nei jėgų, nei vieningumo gintis. Taigi "moralinis" planas labai patogus Sovietams.
Kinija netenka šiaurinės Mandžūrijos su anglies ir geležies klodais. Geri kąsniai juk turi tekti didžiausiai pasaulio "demokratijai", atseit "liaudžiai". Bet Kinija pagal minimus planus turėtų gauti atlyginimo kitur: jai tektų Indokinija, Siamas ir Malajų pusiasalis, ko ji dabar ir siekia. Šis atlyginimas apimtų 53 milijonus gyventojų. Labai svarbu Sovietams, kad šie gyventojai nėra kinai, todėl Kinija turėtų daug vargo juos numalšinti ir gal kartais būtų reikalinga net rusiškos amunicijos. Tai sudarytų nuostabiai patogias sąlygas rusų įtakai prasiskverbti į patį pietinį Azijos galą, labai arti britų ir amerikiečių kolonijų.
Indijos Federacija pagal planą susidėtų iš Indijos, Pakistano, Burmos, Afganistano, Nepalo ir Butano žemių. Jos visos kartu sudarytų 450 milijonų gyventojų, dažnai skaldomų tautinių, o dar labiau religinių kivirčų ir neapykantos. Būdami tropiško klimato zonoje, šie gyventojai nepasižymi didele energija, o karingumu augščiau vertinamos mažesnės musulmonų ir sikhų grupės. Netvarkos ir suiručių šioje Federacijoje galima labai lengvai pagaminti, turint galvoje nepaprastą gyventojų skurdą ir atsilikimą. Išsipildytų rusų svajonės užvaldyti visą Indiją, apie ką teko man labai dar jaunam skaityti rusų knygelėje - apysakoje, diskretiškai dalinamoje 1910-1913 m. tarpe. Rusų armija ten įžengia, pačių indų padedama, be vargo pašalinant britų įtaką...
Afrikos kontinentui siūloma vis dėlto gan labdaringas planas: jis visas apjungiamas į vieną valstybę, pavadintą "Union of African Re-publics". Afrikos kontinentas turi apie 210 milijonų gyventojų. Jų didžiumą sudaro juodoji rasė, bet ji dar labai atsilikus ir nepribrendusi nepriklausomai valdytis. *
-------------
*) šiais akademiniais metais skaitau studentams kursą apie Afriką ir naujai papildau savo žinias, sukrautas į anksčiau mano rąžytas knygas apie tą kontinentą. Beje, Amerikoje nera išleisto geografijos vadovėlio apie Afriką, tad naudojuos savo lietuvišku vadovėliu: "Afrikos Regioninė Geografija", Kaunas, 1938 m., daug ką studentams versdamas į anglų kalbą.
Mano supratimu ir patyrimu, tame kontinente šiuo metu juodoji rasė dar negalėtų Afrikos valdyti, jeigu ir visi baltieji iš ten pasitrauktų. Del kontinento valdžios kiltų varžybos tarp trijų milijonų baltųjų pietuose nuo ekvatoriaus, ir tarp arabizuotų gyventojų šiaurėje nuo Saha-ros dykumos. Arabizuotieji gyventojai pajėgtų prancūzus ir ispanus išstumti, pavartodami nemažą žiaurumą. Pietiniame gale afrikonai ir britai pajėgtų atsilaikyti bet kuriam negrų spaudimui ir jų sukilimus labai žiauriai numalšintų. Tokioje viso kontinento valstybėje rasių varžytynės baigtųsi didelėmis suirutėmis, negirdėtu žiaurumu ir galop Sovietų ar kitų valstybių įsikišimu ir naujomis dalybomis, nauju, padidintu skurdu.
United States of South America būtų penktas stambus politinis ir geografinis vienetas, didelis plotais, bet gan vienpusiškas savo gausiais ištekliais ir gamyba, tad turįs pasilikti silpnas ir reikalingas svetimos paramos. Pietų Amerikos visos respublikos gyventojų turi dabar apie 114 milijonų. Bet pati didžiausia problema — tai stoka išilginių ir skersinių kelių, individualizmas ir dar labai jaunas, romantiškas nacionalizmas. Geografiniu požiūriu Pietų Amerikai labai tiktų trys regioninės federacijos: Brazilija (55 mil. gyv.), Andų respublikos (Venecuela, Kolumbija, Peru ir Ekvadoras; jos sudarytų 28 mil. gyv.) Gi pietinis kontinento smaigalys iš Argentinos, Urugvajaus, Bolivijos ir Čilės labai tiktų susijungti į vieną federaciją, kuri turėtų dabar 31 milijonų gyventojų ir būtų pati galingiausia ir ūkiškai pažangiausia valstybė Pietų Amerikoje. Bet Pietų Amerikai kol kas nesimato jokio apčiuopiamo didelio pavojaus pašonėje, todėl nėra pačio pagrindinio stimulo, kurs tautas skatina susijungti į didesnius politinius organizmus — federacijas. Venecuela, Kolumbpija ir Ekvadoras juk net buvo ir susijungę į vieną valstybę 1828 m. ir vadinosi Didžiąja Kolumbija, bet pavojui pranykus, ji greit subyrėjo dėl stokos bendrų interesų, gerų kelių ir dėl pertekliaus stipraus individualizmo.
Japonija paliekama kažkieno "Quarantined Japan". Po kai kurio perauklėjimo ji atgautų savo nepriklausomybę. Ji dabar turi arti 80 mil. gyv-
"Moralines" tvarkos planuotojai visgi parodė truputį gailestingumo net penkiems mažesniems politiniams vienetams.
Mažosios Azijos arabiškiems kraštams duodamas leidimas susijungti į "Arabian Federated Republics". Tokia arabų federacija (be Egipto) turėtų apie 25 mil. gyv. Žinoma, arabai tuo leidimu nepasinaudojo, ypač kad jų didelei daugumai geriau patinka monarchijos, negu respublikos. O federacija — jiems tikrai per augštas, nesuprantamas žodis. Juo jie nesižavi.
United States of Scandinavia sudaro Švedija, Danija ir Norvegija. Šioji federacija turėtų arti 15 mil. gyv., būtų turtinga ir pajėgi. Bet šių kraštų individualizmas yra stipresnis už pavojaus nujautimą. Tad Skandinavų federacijos kol kas nėra ir gal nebus, nors už tai jiems ir reiktų ateity labai brangiai užmokėti.
Airija gauna Ulsterį ir paliekama nepriklausoma. Matyti, plano autoriai buvo gerai įsiklausę Tammany Hali balso ir labai apskaičiavę veržlių airių politikų reakcijas Amerikos didmiesčiuose.
Federated Republic of Greece gauna priedan visą Albaniją. Per tą priedą ir dovaną ji nustotų tvarkos ir ramybės, bekovodama su narsiais albanais. Tai čia pat esanti Rusija peržengtų sieną ir padarytų "tvarką", kaip daug kur ji jau padarė.
Turkija palikta su nieku nesufederuota. Iš jos atimta ir Rusijai dovanota europinė Turkija su Konstantinopoliu arba Istambulu. Šiuo išpildoma keturių amžių rusų brangioji svajonė.
Iš mažųjų valstybių tik viena smarkiai praplečiama "Vieningo Pasaulio" statytojų. Ši valstybė 1941 m. pavadinta "Hebrevoland" ir jai priskirta visa Palestina ir visa Transjordanija. Tokia teritorija turėtų 117,000 kvadr. kilometrų, o dabartinis Izraelis pajėgė išsikariauti tik 20,850 kv. kilometrų, tad beveik šešis kartus mažiau.
Dėl trijų Baltijos valstybių vienoje matytoje to paties žemėlapio laidoje pasakyta, kad jos seniau priklaususios Rusijai ir kad jai atiduotos jos eventualiai susiliesiančios su rusais į vieną tautą. Dabar tas liedinimas ir vykdomas baltie-čių krauju ir ašaromis ir neišbaigiamomis kančiomis.
Ko galime iš tų planuotojų pasimokyti?
"Vieningo Pasaulio" planuotojai Vašingtone turėjo didelės įtakos tarp 1941 ir 1947 m. pavasario. Vėliau jų įtaka krito, kai naiviems galingiems politikams paaiškėjo tikrieji Rusijos planai. Bet tokių diaboliškų planuotojų ir ateity gali atsirasti Amerikoje ir jie gali pasidaryti labai pavojingi laisvajam pasauliui. Jie gali ir vėl pradėti planuoti, kaip geriau įtikus "pažangiai" Rusijai.
Tad mažosios tautos turėtų pasimokyti pačios savo ateitį planuoti, sujungti savo protus ir geras valias, kad sukurtume stambesnius politinius organus, kur visiems būtų užtikrinta tikra laisvė ir tautinė individualybė. Kitaip sakant, federalizmas turėtų būti pats svarbiausias politinis darbas tremtiniuose iš mažesnių tautų. Jei patys šio lauko neaprėpsime, tai kiti nekviesti jį bjauriai suknaisios.
|
|
|
|