|
|
CHICAGOS LIETUVIŲ EKUMENINIO RATELIO 15 METŲ VEIKLA |
|
|
|
Parašė Raimundas Lukas
|
Šiais laikais didelės reikšmės turįs krikščionių suartėjimo sąjūdis tautose pasireiškia įvairiopai: aukštų dvasiškių susitikimu, teologų pokalbiais, ekumeninėmis pamaldomis, bendradarbiavimu socialiniuose projektuose. Lietuvių tarpe tokių suartėjimo apraiškų labai nedaug. Tik nedidelis ekumeninis ratelis Chicagoje veikia jau 15 metų, įvairiais būdais skleisdamas krikščionių suartėjimo idėją lietuvių išeivijoje.
XX amžiuje besireiškiąs ekumeninis, krikščionių suartėjimo sąjūdis po Vatikano II susirinkimo įgavo naują impulsą ir ėmė stipriau reikštis tose tautose, kurių dalį ar daugumą sudaro katalikai. Žinoma, ekumeninės mintys palietė ir lietuvių tautą. Sovietų okupuotoje Lietuvoje bet kokiai viešai religinei, taigi ir ekumeninei, apraiškai išsiskleisti sunkiau. Išeivijoje padėtis laisvesnė: išorinių kliūčių nėra. Bet pastangas užmegzti ekumeninius ryšius tarp katalikų ir esangelikų stabdo senos uždarumo, kitais nesidomėjimo, o kartais ir nepasitikėjimo nuotaikos.
Vis dėlto dabar nuotaikos krikščionių suartėjimui yra palankesnės. Tik pastangų ryšiams nesimato. Bendras pamaldas suruošti lietuvius išeivius paveikia tautinis motyvas:
šventės, minėjimai, sukaktys, intencijos Lietuvos laisvei atgauti.
Šiam autoriui žinoma vienintelė išimtis — grynai ekumeninės krikščioniško suartėjimo pastangos, susikristalizavusios į pastovų, daugiau ar mažiau organizuotą, vienetą — tai ekumeninis ratelis Chicagoje, kuris sausio mėnesį švenčia 15 metų veiklos sukaktį. Šiame Amerikos didmiestyje ir sąlygos jam palankesnės: čia daugiau lietuvių išeivių negu bet kuriame kitame mieste už Lietuvos ribų; čia įvairių lietuvių institucijų centrai; daugiau negu kitur katalikų ir protestantų parapijų. Tačiau kiek nuostabu, kad ekumeninės pastangos ėmė reikštis ne parapijose ir ne aukštesnių lietuvių institucijų ar vadovaujančių asmenų iniciatyva, bet daugiau ar mažiau privačia iniciatyva. Tie asmenys ėmėsi iniciatyvos, nes jautė, jog reikalas pribrendęs.
Nors tolerantiška, ekumeninei dvasiai artima nuotaika pulsuojančių asmenų Chicagoje buvo ir daugiau, bet pirmieji suartėjimo poliai buvo du redaktoriai, kurių ekumeninei dvasiai viešiau pasireikšti padėjo jų pačių redaguojama spauda.
Kun. Kęstutis Trimakas, Laiškų Lietuviams vyriausias redaktorius, 1965 m. rugsėjo numeryje sutelkęs religinės priespaudos medžiagą, savo vedamajame "Artimieji irgi priespaudoj' ' rašė: "Pabaltijo kraštų 25 m. pavergimo sukakties proga kalbėdami apie Lietuvos katalikų religinę priespaudą, negalime neužsiminti apie kitų krikščionių panašų likimą okupuotoje tėvynėje". Jis čia pat pateikė ir faktus, kaip ten persekiojami evangelikai.
Šis dėmesys protestantams lietuvių katalikų žurnale davė progą evangelikų reformatų kunigui Povilui Diliui, Mūsų Sparnų redaktoriui, 1965 m. gruodžio 23 d. parašyti laišką kun. K. Trimakui ir jį bei kitus katalikus pakviesti neoficialiam pasikalbėjimui krikščionių suartėjimo reikalu lietuvių išeivių tarpe. Kvietimas buvo mielai priimtas.
1966 m. sausio 23 d. įvyko pirmasis pokalbis. Be kun. P. Dilio ir kun. K. Trimako, dalyvavo evangelikų reformatų kuratorius Euge-nius Gerulis, dr. Arūnas ir Aušrelė Liulevičiai. Buvo nutarta telkti besidominčius ir reguliariai susirinkti pokalbiams. Taip gimė ekumeninis ratelis.
Šio ratelio veikloje išryškėjo trys tikslai: 1. krikščioniškai draugiškoje dvasioje pažinti vieni kitus bei vieni kitų tikėjimą; 2. ekumeninę sugyvenimo idėją bei dvasią skleisti lietuvių išeivių visuomenėje viešais renginiais bei viešomis komunikacijos priemonėmis; 3. krikščionių suartėjimo savaitėje kasmet rengti ekumenines pamaldas.
Pirmoje susipažinimo stadijoje buvo rengiami pokalbiai tarp ratelio narių. Susirinkimai buvo atviri ir kitiems. Šiuose pokalbiuose pasidalyta mintimis apie Šv. Raštą, artimo meilę, Bažnyčią ir jaunimą, maldą, protestantų teologo Kari Barth idėjas, Vatikano ekumeninių reikalų vedėją kardinolą Bea ir kt.
1966 birželio 4 ekumeninis ratelis išėjo į platesnę viešumą dviem paskaitom apie Šv. Raštą. Kalbėjo kun. Vyt. Bagdanavičius, M.I.C., tema "Gyvasis Dievo žodis" ir Mer-cer universiteto profesorius kun. dr. Algirdas Jurėnas, tema "Šv. Raštas ir modernusis žmogus" (paskaitos atspausdintos Ateityje 1966 m. Nr. 6, 7).
1967 m. ekumeninio ratelio surengtame simpoziume kun. Povilas Dilys, Ema Žiobrienė, kun. Alfonsas Grauslys ir Vytautas Kasniūnas gvildė temą "Ką man reiškia Kristus". Vėliau visuomenei buvo parodytas ir ekumeninis filmas apie Reformaciją bei skaidrės "Krikščionių Bažnyčia 1970 m.".
Beveik kasmet pasinaudota komunikacijos priemonėmis, kaip Lietuvių televizija Chicagoje bei radijo programomis (Lietuvių radijo forumu, Lietuvos aidais ir Margučiu), simpoziumais, pokalbiais. Taip pat klausimų-atsakymų forma visuomenė supažindinta su krikščioniško ekumeniz-minio sąjūdžio tikslais, nuotaikomis bei įvykiais.
Neužmiršta ir spauda. Ekumeniniais klausimais pirmiausia buvo imta rašyti Laiškuose Lietuviams. Viršūnė pasiekta 1966 m. specialiu žurnalo numeriu, kuriame ekumeninėmis temomis rašė ar pasisakė vysk. P. Brazys, vysk. V. Brizgys, kun. V. Cukuras, kun. P. Dilys, E. Gerulis, kun. A. Trakis, kun. K. Trimakas ir kiti. Ateitis taip pat parodė išskirtiną susidomėjimą ekumeniniais klausimais, 1966 m. įvesda-ma evangeliko E. Gerulio redaguojamą skyrių "Protestanto požiūriu", kuris pasirodė keliuose numeriuose.
Trečioji ekumeninio ratelio veiklos sritis — kasmetinės ekumeninės pamaldos Krikščionių suartėjimo savaitėje. Tokios pamaldos yra skatinamos krikščionių Bažnyčių vadovybių įvairiuose krikščioniškuose kraštuose. Turimomis žiniomis lietuvių išeivių tarpe tokio pobūdžio pamaldos kasmet rengiamos tik Chicagoje. Ekumeninis ratelis jas pradėjo organizuoti 1969 m.: vieną sekmadienį — katalikų bažnyčioje (paprastai lietuvių jėzuitų koplyčioje), kur pagrindinį pamokslą pasako evangelikas kunigas, o kitą sekmadienį — evangelikų bažnyčioje, kur pamokslą pasako katalikas kunigas.
Šis ekumeninis ratelis Chicagoje "nemonopolizuoja" ekumeninės veiklos lietuvių tarpe. Priešingai, jis ne tik kviečia kitus tiek pasauliečius, tiek dvasiškius (be kun. P. Dilio, kun. K. Trimako ir neseniai kunigu tapusio E. Gerulio, aktyviai veikia kun. Vyt. Bagdanavičius ir kun.A. Grauslys), bet yra daręs įtakos didžiosioms organizacijoms, kurios savo suvažiavimuose yra priėmusios ekumeniniam sąjūdžiui palankias rezoliucijas. Be to, vysk. V. Blizgiui pritariant, buvo daromos pastangos, kad 1976 m. Krikščionių suartėjimo savaitės pamaldas rengtų aukštosios katalikų ir evangelikų institucijų vadovybės. Deja, tas reikalas taip ir liko anuometinių vadovybių laukimo ir neapsisprendimo "užšaldytas".
Tas ir kiti panašūs įvykiai tik parodo, jog pasaulio krikščionių Bažnyčių vadovybių priimtas ir už girtas ekumeninis sąjūdis tiek vadovaujančiųjų, tiek eilinių lietuvių išeivių krikščionių yra priimamas ribotai, rezervuotai ir didele dalimi nepa-
Lietuvių ekumeninio ratelio suorganizuotų 1980 m. krikščionių suartėjimo pamaldų dalyviai Chicagoje. Iš kairės: kun. A. Grauslys, kun. L. Zaremba, S.J., kun. E. Gerulis, A. Liulevičienė, kun. dr. K. Trimakas, A. Kalvaitis, kun. P. Dilys ir K. Pabedinskas.
kankamai. Dėl to šio ekumeninio ratelio Chicagoje veikla yra reikalinga, reikšminga, net būtina. Reikšminga ir būtina ypač dėl to, kad ekumeninis sąjūdis krikščionių pasaulyje yra daugelio laikomas šio šimtmečio pačiu svarbiausiu — ar bent vienu iš svarbiausių — judėjimų.
Raimundas Lukas
|
|
|
|