Parašė ZENTA TENISONAITĖ
|
VASARA Aš myliu vasarą pačiam žiedų žydėjime, kada kviečių laukai geltono aukso, kada išdykęs vėjas nieko nebeklauso, skambėdamas lyg tūkstantis skambučių vis šokinėja po javus.
Aš myliu vasarą pačiam žaliam žaliavime, kai liepų kvapas skleidžiasi saldus, kada tos naktys kvepia lyg medus, ir kai tame dangaus žydram žibėjime sapnuosim nuostabius sapnus.
SAULĖ IR SNIEGAS
Sniegas ir saulė. Saulė ir sniegas. Pamilo žemė baltąjį miegą.
Parkas pabalo pasakų burtais, laumės vilioja deimantų turtais.
Saulė ir sniegas. Sniegas ir saulė. Sniego sidabras spindulius saugo.
Saulę sugauna, mūsų pasauliui Dievas dalija šviesą po saują.
MEDITACIJOS APIE MIRTĮ
P a g u n d a ". . . bet gelbėk mus nuo pikto . . ."
Tamsiems šešėliams sąmonę apsupus, kovosime mes paskutinę kovą: su Viešpačiu prieš Mirtį, ar su Mirtim prieš Viešpatį . . .
Mirtis
"Chaos, Cosmos! Cosmos, Chaos! who can tell how all will end?" Tennyson
Mes paliksime viską, auksą ir dulkes, ir paskandinsime į gelmių gilumas sapnus, svajones ir iliuzijas. Nes tam krašte, į kurį mus pakvies, bus paskutinis tiltas sunaikintas, mums tik pražengus paskutinį žingsnį.
|