| |
|
|
1977 m. 1 sausis
|
Visuomeninio gyvenimo sraute
JAV 200 metų sukaktis sudarė progą ir lietuviams suorganizuoti atitinkamų "Bicentennial" renginių ir bent šiek tiek pasirodyti amerikiečių scenoje. Didžiosios kolonijos vienaip ar antraip pažymėjo šią sukaktį. Chicagoj (IX.5) vykusią tautinių šokių V šventę įregistravus kaip "Bicentennial" renginį, į ją atsilankė prezidento Fordo žmona ir kitų amerikiečių svečių. Mc Cormick parodų centro salėj (IV.25) surengtas koncertas, kuriame Chicagos simfoninis orkestras atliko Vl. Jakubėno simfoninių kūrinių (žr. recenziją birželio numery). Los Angeles Caliiornia Museum of Science and Industry pusantro mėnesio vyko lietuvių tautodailės ir kitų eksponatų paroda. Bostono centrinėj bibliotekoj surengtas paskaitų ir filmų ciklas. New Yorko pirmojoj mokykloj įmūryta memorialinė lenta priminti A. Kuršiui, joj mokytojavusiam 1659-61, gal pirmajam lietuviui Amerikoje. "Draugas" Br. Kviklio iniciatyva surengė senųjų lietuvių išeivių istorijos parodą paminėti ir JAV 200 metų, ir lietuvių Kame krašte imigracijos 100 metų; apie 3000 eksponatų parodyti ne tik Chicagoj, bet ir New-Yorke.
Tarptautinis eucharistinis kongresas Phila-delphijoje (VIII.1-8) taip pat buvo proga lietuviams jame pasirodyti, ypač tą dieną, kai savo pamaldoms buvo gauta Philadelphijos katedra.
Mokslinių suvažiavimų buvo du: Lietuvių katalikų mokslo akademijos X suvažiavimas Detroite XI.24-28 (aprašas šiame numery) ir Pabaltijo studijų (AABS) V konferencija New Yorke V.20-23 (žr. rugsėjo numerį). Lituanistikos institutas, veikiąs jau 25 metus, vykdė prezidiumo rinkimus, pirmininku perrinktas dr. J. Gimbutas Inžinieriai surengė žiemos studijinę konferenciją St. Petersburge, Floridoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASKUTINĖ GAIDA Vladui Jakubėnui mirus |
 |
 |
 |
|
Parašė Kazys Bradūnas
|
 Vladas Jakubėnas 1904.V.15 - 1976.XII.13 (Apie velionį rašė Algis Šimkus Aiduose, 1974, 289 psl.).
PASKUTINĖ GAIDA
Vladui Jakubėnui mirus
Paskutinė gaida nuskambėjo —
Ją girdėjo tik amžinybė
Ir staiga pavargusio kūrėjo
Didžiulė širdies ramybė . . .
Ir nutilo smuikai pro ašaras
Ir užkimo fleitų balsai . . .
Pro melodijas nebeužrašomas,
Negirdėtas visai,
Tartum giesmė vakare,
Nutilo Biržų giria . . .
Atsisveikinam ir palydim,
Įsiklausę kaip niekada:
Rojaus paukštė pragydo
Paskutine gaida . . .
|
|
SLAPTAS VYSK. M. VALANČIAUS LAIŠKAS |
|
|
|
|
Parašė PAULIUS JATULIS
|
Visai netikėtai Vatikano archyve pavyko surasti vieną įdomų vyskupo Valančiaus ranka rašytą laišką. Tai laiškas iš Vienos (Austrijoje) nunciatūros archyvo, kuris šiuo metu yra Vatikano archyve. Paprastai iš Lietuvos XIX-me amžiuje siunčiami tiek slapti, tiek per rusų valdžios įstaigas ėję raštai patekdavo į Nepaprastų Bažnyčios Reikalų Kongregacijos archyvą (AA.EE.SS), o jų dalis — į popiežiaus Valstybės Sekretariato archyvą.
Pasirodo, jog caro valdžia pasiūlė Šv. Sostui, kad Kuršo sričiai skirtų sufraganą Šenbergo (dabar Skaistkalnės) kleboną kan. Eduardą Landsbergį. Kuršo ir Latgalijos sritis Latvijoje tuo metu priklausė Žemaičių vyskupijai, kadangi rusai panaikino Livonijos vyskupiją, kurios ribose anksčiau buvo toji sritis. Rusų valdžios pasiūlymą gavęs, popiežiaus valstybės sekretorius kard. An-tonelli nusiuntė laišką apašt. nuncijui arkiv. De Luca į Vieną, prašydamas, kad slaptai susisiektų su vyskupu Valančium ir gautų iš jo teisingų informacijų apie kandidatą į vyskupus kan. Landsbergį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Nueitą kelia, apžvelgiant |
|
|
|
|
Parašė STASYS BARZDUKAS
|
 Kaip tie metai prabėgo! . . Taip, ant melsvo dangaus Ir nušvinta, ir gęsta žaibai!
Maironis
1976 balandžio 23 sulaukiau 70 metų. Vadinas, gyvenimas pakrypo saulėlydin. Maironis 1904 parašytame "Senatvės" eilėraštyje, nors teturėjo tada 42 metus, žmogaus metus prasmingai lygino su žaibais, kurie čia pat nušvinta ir čia pat gęsta. Švito bei geso metai ir man. Rodos, tik vakar vaiku bėgiojau, o šiandien jau reikia ramstytis senio lazda. Tad ir vėl kartu su Maironiu belieka tarti:
Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, Laikas vietą užleisti vaikams.
Jaučiuos į lietuvišką mūsų gyvenimą "savo dalį" įnešęs ir aš. Pagrindus dėjo arba aplinkuma, arba ir aš pats, o Apvaizda sudarė sąlygas bei galimybes. Ir negaliu nesutikti su Sokratu: "Jei visi žmonės suneštų į vieną krūvą visas savo nelaimes, vargus, skausmus, ligas, nemalonumus, trūkumus ir jei ta visa krūva būtų dalinama visiems lygiomis, ar tu to norėtum? Aišku, kiekvienas norėtų pasilikti prie savo likimo". Tuo noriu pasakyti, kad turėjau bei pergyvenau tai, kas man buvo skirta. Nesigailiu. O "Aidams" esu nuoširdžiai dėkingas, kad įgalina pasipasakoti, kaip į lietuvišką gyvenimą atėjau, ko jame siekiau ir kokius pėdsakus pavyko įminti. Rūpėjo eiti, Vydūno žodžiais, ne pragaišties šešėliu, bet šviesti, jei jau ne spinduliu, tai bent spindulėliu. Kaip ir kiek tai sekėsi, terodo šis žiupsnelis atsiminimų, kuriuos lasiojau iš savo atminties ir kai kurių laiškų bei kitų raštų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Jolanta Malerytė
|
 Pabers geltonas ašaras klevai,
O man bus liūdna ir klevų tų gaila . . .
Surinkčiau ašaras visas visas
Ir vėl ant medžių pakabinčiau. Kvaila . . .
Tarytum nežinau. Nukritęs lapas nežaliuos.
Jis numirė. Bet jeigu tik galėčiau,
Vis tiek surinkčiau juos visus
Ir ant klevų iškabinėčiau . . .
* * *
Pušys išgėrė saules,
Upėse jų jau nerasi. . .
Ištiesi rudeniui saujas,
O pagalvojai — pavasariui.
Blyksi birių naktų sagtys . . .
Tos mėlumos nesuprasi . . .
Rudenio mėlynos naktys,
O pagalvojai — pavasario.
Pušys — geltonos ir šviesios.
Išgertų saulių nerasi . . .
Rudeniui meilę ištiesus,
Tu nusivylei pavasariu.
* * *
Sužvarbo pūgos
Nuo šaltos žvaigždžių šviesos,
Nugrubo rankos
Nuo vienatvės ir tamsos.
Seniai užgeso
Per dienų gilias marias
Vilties skarelė,
Nusinešusi svajas.
Pasilikau sau
Suledėjusias pūgas,
Atidaviau
Žmonėms šiltas žvaigždes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė P. Vytenis
|
Laisvės kovų didvyrio mirties 25 metų sukakčiai
(Pabaiga)
6. Juozas Lukša Prancūzijoje
Juozas Lukša 1948 m. pradžioje laimingai pasiekė Vakarus. Pabuvojęs kiek Švedijoje ir paskui Vakarų Vokietijoje, jis atsidūrė Prancūzijoje ir apsistojo Paryžiuje. Prancūzija jam buvo tik bazė, iš kurios ruošėsi vėl grįžti į pavergtą Lietuvą. Jo į Vakarus atvykimo tikslas buvo suorganizuoti kovojančiai Lietuvai karinę pagalbą ginklais, informuoti užsienį apie dabartinę padėtį Lietuvoje ir perduoti informaciją iš užsienio į Lietuvą. Informacijų į Lietuvą iš užsienio Lukša sugebėjo perduoti, kai ką gaudavo ir iš Lietuvos. Tačiau suorganizuoti konkrečią pagalbą laisvės kovą vedantiems partizanams vyko nesklandžiai, gana lėtai — iki pirmo pagalbos veiksmo užtruko net dveji metai.
Begyvendamas Prancūzijoje 1948-1950 m., J. Lukša nesėdėjo rankų sudėjęs. Jis stropiai ruošėsi grįžimui į Tėvynę. Čia jis išėjo prancūzų žvalgybos mokyklą drauge su kpt. Jonu Kupstu (slap. Ursas) ir Jonu Kukausku (slap. Gardenis, Dzykis). Jie buvo mokomi šokti su parašiutais iš lėktuvų, paruošti lėktuvams nusileidimo aikšteles, vairuoti įvairias mašinas, tiksliai šaudyti, mėtyti granatas, fotografuoti, gaminti dokumentus, palaikyti radijo ryšį, užšifruoti ir at-šifruoti pranešimus ir kt. Po kiek laiko jie dar lankė ir amerikiečių žvalgybos mokyklą Vokietijoje. Tai, kad penki būsimi partizanai — desantininkai drauge su J. Lukša mokėsi užsienio saugumo mokyklose, nereiškia, jog jie būtų buvę svetimų valstybių agentai ar parsidavėliai, kaip kad sovietinė spauda tvirtina. Jie mokėsi užsienio žvalgybos mokyklose, kaip ir daugelis kitų studentų mokosi užsienio universitetuose ar karo mokyklose. Jie čia mokėsi ir dirbo ne už kokį pinigą, bet savo tautos ir valstybės reikalui. Jie pragyvenimui čia gaudavo labai menką sumą, vos 20.000 frankų mėnesiui, grynai iš lietuviškų šaltinių. Tokia suma Prancūzijoje, o ypač Paryžiuje buvo labai maža, kiekvienas studentas tiek gaudavo ir tos sumos užtekdavo tik už kambarį užsimokėti ir prasimaitinti per mėnesį. Vidutinio kambario nuomavimas Paryžiuje kainavo nuo 8000 iki 10.000 fr. mėnesiui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATEIZMO SAVAITĖ LIETUVOS MOKYKLOJE |
|
|
|
|
Parašė J. Pušis
|
Iš atsiminimų
Prieš kelias dienas mokykloje buvo paskelbta ateizmo savaitė. Ką tai reiškia? Vadinasi, visą savaitę veiks knygų bei piešinių parodos ateistine tematika, klasėse bus pravedami susirinkimai — valandėlės su šūkiu "Religija — liaudies opiumas", iškabinėti plakatai su K. Markso ir Lenino mintimis apie religiją ir t.t. Aktyviausieji bus apdovanoti kukliomis dovanėlėmis, pvz., knyga "Biblijos linksmybės" ir pan. Štai toks sutrumpintas ateistinės savaitės turinys.
Visam mokyklos antireliginiam auklėjimui vadovavo mano klasės auklėtoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Jai kažkaip puikiai išeidavo svetimom rankom žarijas žarstyti, dėl nieko nesijaudinti ir visuomet likti pagirtai mokyklos direktoriaus kaip aktyviai, visur suspėjančiai komunistei, pareigingai dirbančiai užklasinį auklėjamąjį darbą. Ką gi, amžinai jaunam — platūs horizontai! Tik "dirbk" ir norėk!
Tur būt, jos idėja buvo pravesti aiškinamąjį darbą pradinėse klasėse, t. y. spaliukams. Ir iš tikrųjų gražiai skamba: "Vyresnieji spaliukų draugai pionieriai padeda atsikratyti religiniais prietarais". Žodžiu, prasidėjo reidai į mažąsias klases. Nuo vieno tokio reido ir man nepavyko išsisukti. Pasirišau kaklaraištį, vadinamąją "silkę", pasiėmiau iš bibliotekos nurodytą pasakų knygutę ir drauge su dar vienu "pasmerktuoju" bei auklėtoja nuėjome į klasę. Veiksmas vyko po pamokų, todėl visi mudu laikė "pasmerktaisiais".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS DEŠIMTAS SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė Alfonsas Nakas
|
Nežinau, kaip ilgai LKMA X suvažiavimui ruošėsi Romoje reziduojanti vadovybė, bet suvažiavimui rengti komitetas Detroite dirbo ištisus metus. Pirmąjį posėdį dr. Justinas Pikūnas sušaukė 1975 lapkričio 22. Iš viso tereikėjo, rodos, nedaugiau tuzino posėdžių, bet dr. J. Pikūno rūpestingai parinkti komiteto nariai tarp kiekvieno posėdžio vis ką nors nuveikė. Tūpčiojimų, kuriuos vadiname "dviem žingsniais pirmyn — vienu atgal", nepasitaikė. Pradinio užmojo — dalį programos adikti University of Detroit patalpose — atsisakymas lietuvių Dievo Apvaizdos parapijos kultūros centro naudai irgi reakcijos nesukėlė. Suvažiavimas įvyko 1976 lapkričio 24-28. Techninė dalis praėjo sklandžiai iki galo. Kai uždaromajame posėdy LKMA pirmininkas džiaugėsi, jog Šis suvažiavimas laikytinas vienu iš geriausiai pavykusių, tai manau, kad jis bus turėjęs galvoje visų pirma kaip tik techninę pusę.
Dabar, kai "užgeso žiburiai, nutilo mūsų puota", belieka tik apie suvažiavimą papasakoti tiems, kurie jame nedalyvavo. Papasakoti — ir gal dar vieną kitą subjektyvų žodelį nuo savęs primesti.
Suvažiavimo programa
Negaliu suprasti, kodėl paskaitų programą iki paskutinių mėnesių buvo taip sunku sudaryti? Mūsų (ruošos komiteto) posėdžiuose iki šios vasaros galo dr. J. Pikūnas pranešinėdavo, kurios sekcijos vadovo dar trūksta, arba kurių sekcijų vadovai teberankioja savo paskaitininkus. Kai bene rugsėjy buvo pranešta, jog visos sekcijos turi jau visus paskaitininkus ir mes ėmėme ruoštis programos spausdinimui, tai prasidėjo pakeitimų pakeitimai. Pakeitimai tęsėsi net programą išspausdinus. Tokie dideli, kad turėjome programą perspausdinti iš naujo. Pagaliau ir paskutinės redakcijos programoje, paskelbtoje "Drauge" ir "Tėviškės Žiburiuose", dar šiek tiek buvo pakeitimų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. Žoromskis
|
Enciklopedinių datų ir kitokių nuotrupų galima rasti leidiniuose. Mano uždavinys tebūnie kitoks: bent trumpomis apybraižomis aptarti Kajetono Sklėriaus kaip dailininko vertę. Gausiai datuotos medžiagos apie Šklėrių turi Lietuvių Enciklopedijos XXVIII t., 1964 m. Vilniuje išleistas jo darbų albumas, 1965 m. Augustino Savicko išspausdinta knyga "Peizažas lietuvių tapyboje", Alfonso Nako ilgokas straipsnis Draugo 1976 spalio 16 laidoj ir t.t.
Prieš pradėdamas, nors ir prabėgom, iškelti Kajetono Sklėriaus kaip dailininko vertę, stabtelėsiu ties vienu įdomiu klausimu: kodėl apie šio tapytojo palikimą kalbama kur kas mažiau, negu apie M. K. Čiurlionio ar M. Dobužinskio? Man Kajetonas Šklėrius yra toks pat didelis dailininkas, kaip M. K. Čiurlionis ar M. Dobužinskis. Jis, kaip ir anie du, gimęs prieš šimtą metų, o vis dėlto kažkodėl nutylimas, lyg būtų menkesnis. Mano galva, Kajetoną Šklėrių laikyti antraeiliu būtų didelė klaida, nes jis yra tarptautinio lygio akvarelistas, kol kas, atrodo, nė vieno lietuvio akvarelisto nepralenktas nei svetur, nei Lietuvoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ CHICAGOS MUZIKINĖS PADANGĖS |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
1. Romos Mastienės rečitalis
Chicagoj rudens lietuviškąjį muzikinį sezoną pradėjo solistė Roma Mastienė rugsėjo 20 rečitaliu Jaunimo Centre.
Mastienė pirmąjį savo rečitalį yra suruošusi 1960 metais. Nuo to laiko ji- dalyvavo eilėje lietuviškų operų bei operečių ir yra įvairiausiomis progomis koncertavusi JAV, Kanadoje ir net Pietų Amerikoje. Šių metų rečitaliui solistė pasirinko platoką įvairuojančių reikalavimų programą.
Pradėta barokine Haendelio arija iš operos "Ottone" ir keturiomis austrų kompozitoriaus Hugo Wolf romantiškomis tobulai meniškai išbaigtomis dainomis. Toliau ėjo melodingos, taip pat romantiniam stiliui artimos, amerikiečių kompozitorių J. Carpenter, M. Tyson, S. Bar-ber ir R. Hageman dainos, davusios solistei dėkingų progų parodyti savo muzikinį brandumą ir sceninės išraiškos sugebėjimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Lietuvių Dienų žurnalo 25 m. leidimo sukaktis paminėta spalio 17 kultūriniu pobūviu Ambassador viešbutyje Los Angeles mieste. Pagrindiniai kalbėtojai buvo Bernardas Brazdžionis ir Ignas Medžiukas. Susilaukta daug sveikinimų žodžiu bei raštu. Lietuvių Dienų leidėjas nuo pat pradžios — Antanas Skirius. Pirmasis redaktorius — Juozas Vitėnas. Ilgiausiai žurnalą redagavo Bernardas Brazdžionis (17 metų). Trejetą metų vyriausia redaktore buvo Dalila Mackialienė. Yra ir daugiau asmenų, dirbusių Lietuvių Dienų redakcijoje. Visi jie buvo paminėti ir pagerbti. Dabar žurnalą redaguoja redakcinė kolegija. Pobūvyje dainų programą atliko sol. Janina Čekanauskie-nė, akompanuojant Raimondai Apeikytei.
— Kanados Tautos Fondo atstovybė lietuvių politinei veiklai sutelkė 26,000 dol. Tos sumos 16,000 dol. A. Firavi-čiaus pastangomis surinkta Toronto apylinkėje. Įnašą įteikė atstovybės pirm. J. Vaičeliūnas Vliko seime Washingtone gruodžio 4-5.
— Lietuvių televizija Chicagoje sausio 8 veiklos dešimtmetį paminėjo pobūviu, kurio programą atliko akt. V. Žukauskas. Lietuvių televizijai per tą dešimtmetį vadovauja A. Siutas. Pusvalandžio programa lietuvių kalba būna kas sekmadienį.
— Prof. Juozui Eretui, mokslininkui, žurnalistui ir visuomenininkui, spalio 18 suėjo 80 m. amžiaus. Jubiliatas yra gimęs 1896 Bazelyje, Šveicarijoje. Kūrybingiau s io gyvenimo jėgas jis atidavė Lietuvai, profesoriaudamas Kauno universitete, judindamas katalikus intelektualus ir savo dinamiška dvasia pasiekdamas visą Lietuvos jaunimą. Jis yra Lietuvių Rašytojų Draugijos garbės narys. Gyvena Bazelyje, Šveicarijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Alaušius
|
(Tęsinys iš 1976 ra. gruodžio mėn.)
3. Inžinieriaus P. Lėlio atsiminimai
INŽ. PETRAS LELIS: Lietuvos keliu. 1910-1973 metai. Toronto, 1973 (faktiškai 1974). 264 psl., 6 dol.
Esame įpratę atsiminimų laukti pirmiausia iš politikų kaip viešojo . venimo žmonių. Betgi ne viena politika sudaro visą gyvenimą. Visos jo sritys turi savo vertę. P. Le-lis, berods, pirmasis iš inžinierių pateikia šios profesijos žmogaus .--įminimus (prof. S. Kairio atsiminimai iš esmės buvo politiko, o ne
žinieriaus memuarai). Jau tai sudomina šiais atsiminimais.
Iš tiesų, daugiausia skaitytojui naujesnės informacijos pateikiantieji kaip tik yra tie knygos puslapiai, kuriuose autorius aprašo savo profesinį darbą. Baigęs Dotnuvos žemės ūkio technikumą 1924, autorius dirbo kaip kultūrtechnikas prie melioracijos darbų. 1930 įsigijęs Prancūzijoj Caen universitete inžinieriaus diplomą, ligi pat pasitraukimo iš Lietuvos turėjo apskrities inžinieriaus pareigas, ilgiausiai Panevėžyje. Iš šio darbo jis ir pateikia duomenų, kiek per jo metus kurioj apskrity pastatyta mokyklų, nutiesta nitų etc. Charakterizuoja savo viršininkus vidaus reikalų ministerijoj, apskričių viršininkus ir savo bendradarbius. Nesivaržydamas apie juos pasako savo nuomonę. Nekartą, atrodo, pasipiktinęs pastebi senosios kartos viršininkuose, rangovuose ir kituose rusų kalbos neatsikratymą. Ypačiai nejaukų įspūdį palieka 180-me puslapy aprašytas Tauragės Lietuvos Banko rūmų pastatymo balius. Žodžiu, autorius visai nelinkęs ką nors iš savo patirties dengti ir tuo būdu tikrovę dailinti. Įdomu skaityti ir apie tai, kaip okupacijų — rusų ir vokiečių — metais reikėjo verstis.
Tačiau protesinio darbo atsiminimai neužima nė pilno ketvirtadalio šioj knygoj — vos apie 60 puslapių iš 264. Būtų tikę jiems daugiau vietos skirti — ne tik sausai išvardinti tai, kas kur padaryta, ar aprašyti "įspūdingesnius" baigtuvių atšventimus, bet ir iš platesnės perspektyvos apžvelgti savo darbo srities rūpesčius ir pažangą nepriklausomybės metais. Ryškesnį vaizdą apie vykusią pažangą sunku skaitytojui susidaryti, nepateikus platesnio žvilgio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė M. G.
|
VLADAS VIJEIKIS: Saigūnas. Tėviškėlė, Chicago, 1976. 156 psl., 20 paveikslų, iliustruota Vlado Vijeikio.
Tai istorinė apysaka, taikyta vienuolikos su viršum metų vaikams. Knyga įdomi — pilna nuotykių, įtampos. Herojai ne kartą pakliūva į kryžiuočių kalėjimus ir turi pabėgti, ne kartą jie turi gintis nuo užpuolimo.
Jaunasis Saigūnas — tai gabus, narsus Gedimino pasiuntinys. Jis turi giliai į vokiečių žemes nunešti Gedimino laišką. Pavojinga kelionė vaizdžiai aprašyta, skaitytojas pajunta tais laikais lietuvių bei vokiečių žemėse viešpatavusią neramią nuotaiką.
Ypač pasisekę įvairių žmonių charakterių apibūdinimai: štai karštas Saigūno tėvas Vismantas, ramus, bet žodžiais įgnybti mokąs Jūragis, kryžiuočių iš Lietuvos pagrobtasis vienišas Fundenas, kilnusis kryžiuotis Bergardas, kovingas, užsispyręs žemaitis Juodis, kerštingas Vaišilgas, apgaulingas kryžiuotis Glocas Ras-terhausiškis. Gediminas pavaizduotas kaip išmintingas, galingas ir visų gerbiamas Lietuvos valdovas.
Du priekaištai. Knygoje pasirodo tik viena moteris, ir tai labai trumpai. Ji lieka neaiški, lyg moteris netiktų kilnių nuotykių aprašymui. O juk moters vaidmuo šitokiose knygose kaip tik svarbus, iškeliąs karingųjų vyrų charakterio kilniąją bei švelniąją pusę. Antra, knyga užsibaigia Gedimino žuvimu. To galingo valdovo mirčiai aprašyti neskirta nė pusės puslapio. Užtat knygos užbaiga atrodo per staigi, neišvystyta.
Nepaisant trūkumų, knyga tikrai įdomi. Kiekvienas berniukas turėtų ją pavartyti.
M. G.
|
Pranas Naujokaitis: LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA. IV tomas (1944-1975). JAV LB Kultūros Taryba, Chicago. 1976. 579 psl., 10 dol. Gaunama adresu: A. Kareiva, 7030 So. Rockwell, Chicago, 111. 60629.
Vitalija Bogutaitė: PO VASAROS. Eilėraščiai. Išleido Ateitis. Aplankas — Zitos Sodeikienės. 1976, 72 psl. Kaina 4 dol.
Aldona Veščiūnaitė: ŽODŽIAI KAIP SALOS. Eilėraščiai. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1976. Iliustracijos Viktoro Simankevičiaus. 64 psl.
Julius Sinius: DAINOS IR GIESMĖS BROLIAMS LIETUVIAMS (su gaidomis). Išleido Veronika Maminskaitė -Kulbokienė. Gaidas įgraviravo Jonas Zdanius. 1976, 100 psl.
Vida Augulytė ir Juozas Plačas: ŠIMTAS ŽAIDIMŲ DIDELIEMS IR MAŽIEMS. JAV LB Švietimo taryba, Chicago, 1976. 124 psl., 2 dol. Užsisakymui adresas: A. Kareiva, 7030 S. Rock-well St., Chicago, 111. 60629.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mecenatai. Po 100 dol.: kun. prof. dr. Pr. Ragažinskas, Centrą, NM.; kun. dr. F. Jucevičius, Montreal, Que., Canada; po 65 dol.: K. Gečas, Port Sydney, Ont., Canada; po 50 dol.: dr. M. C. Vygantas, Wilmette, IL.; K. G. Ambrozaitis, M.D., Chesterton, IN.; C. P. Baltrukonis, Philadelphia, PA.; po 42 dol.: Vincas Ramonas, Chicago, IL.; po 40 dol.: Simas Rutkus, Chicago, IL.; po 30 dol.: Birutė Girniuvienė, Allen Park, ML; kun. dr. Ig. Urbonas, Gary, IN.; J. Vidmantas, Elizabeth, NJ.; Marytė R. Shalins, Woodhaven, NY.; Juozas Mikaila, Detroit, Mich., LKM Akademijos X Suvažiavimo rengimo komiteto vardu — 25 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
