|
|
1962 m. 6 birželis
Antanas Klimas — Kalbotyra JAV ir Europoje ...................................................... 233 J. Sakevičius, M.I.C — Visuotinio Bažnyčios susirinkimo laukiant ................. 239 Stasys Santvaras — ūkana uoste, Akmuo, Kodėl aš juoda, širdies lopšinė, Metai (eil.) ............................................................................ 245 Vincentas Liulevičius — Lietuvių tautinės vėliavos spalvos ............................. 247 Vladas Jakubėnas — "Aida", nauja Čikagos operos premjera ........................... 252 Dalia Kučėnienė — Vėtra (eil.) ................................................................................. 258 P. Gaučys — Naujoji brazilų poezija ...................................................................... 259 Iš brazilų poezijos: Mario de Andrade — Improvizacija mirus berniukui; Ronald de Cervalho — Trejybės turgus; Ribeiro Couto — Elegija; Cecilia Meireles — Serenada, Kai žiūriu; Roul Bopp —Negras; Alphonsus de Guimaraens Filho — Kalnų rožė; Murilo Mendes — Aš tave skelbiu, Poeto pašaukimas; Augusto Meyer — Sparnuoti žodžiai; Augusto Federico Schmidt — Sonetas, Jūra; Jorge de Lima — šventasis Kristupas Kolumbas; Manuel Bandeira — Mirusi naktis; Vinicius de Morais — Praeinanti moteris (eil.) Išvertė P. Gaučys.
KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI J. Bl. — Liūne Sutema: Nebėra nieko svetimo ......................................................... 270 A. G. Giedraitis — Apie elementorių Ė ...................................................................... 271
MENAS P. Jurkus — Viešpateis Atsimainymo bažnyčia Maspethe ..................................... 274
VISUOMENINIS GYVENIMAS L. Balzaras— Pasiruošimai antram kultūros kongresui ......................................... 277 PASTABOS: M. Vaitkus — D-ro Petro Mačiulio patikslinimų patikslinimai ... 278
Įvykiai ............................................................................................................................... 280
šis numeris iliustruotas Maspetho lietuvių Viešpaties Atsimainymo parapijos bažnyčios nuotraukomis. Bažnyčią statė architektas Jonas Mulokas; vidų jrengė (altoriai, statulos, žibintai, vitražai ir t.t.) — dail. V. K. Jonynas. Visos nuotraukos V. Maželio
JUNE, 1962 Al DAI - ECHOES, cultural magazine published monthly, except July and August, by the Franciscan Fathers, Kennebunkport, Maine. Subscription $6.00, single copy 60c. Second-class postage paid at Kennebunkport, Maine and at additional mailing offices.
|
KALBOTYRA JAV IR EUROPOJE |
|
|
|
Parašė ANTANAS KLIMAS
|
Mokslinė kalbotyra prasidėjo tiktai 19-me šimtmetyje. Daugiausia pasidarbavo šioje srityje vokiečiai, danai, vėliau prancūzai, švedai, norvegai, islandiečiai ir anglai. Daugiausia buvo padaryta lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros srityje, tik vėliau buvo nuodugniau pradėtos tyrinėti ugro-finų kalbos, o po to, .jau 9-jo šimtmečio pabaigoje, pradėtos tyrinėti ir kitos pasaulio kalbų šeimos, pirmiausia tos, kurios jau turėjo savo rašytinę tradiciją, o vėliau ir kalbos, kurios dar savo rašytinių paminklų ir neturėjo.
Ir 20-jo šimtmečio pradžioje lyginamoji indoeuropiečių kalbotyra dar vis užėmė centrinę kalbininkų darbų vietą. Beveik visi Europos ir JAV universitetai turėjo tuo laiku šios disciplinos katedras. Tuo laiku be abejonės europiečiai mokslininkai turėjo pirmaujančią vietą ne tik indoeuropiečių kalbų tyrinėjimo darbe, bet taip pat ir kitose kalbotyros srityse. Nemaža jų dalis persikėlė ir į JAV, kur toliau tęsė savo moksliniuis darbus, daugiausia tačiau skelbdami savo tyrinėjimų rezultatus Europos kalbotyros žurnaluose ir knygose. Tik lotynų ir graikų kalbų tyrimo darbe buvo prasikišęs vienas kitas JAV kalbininkas.
|
Skaityti daugiau...
|
VISUOTINIO BAŽNYČIOS SUSIRINKIMO LAUKIANT |
|
|
|
Parašė J. SAKEVIČIUS, M. I.C.
|
Nepaprastas įvykis prieš mūsų akis — visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuris prasidės m metų spalio 11 d. Svč. Marijos Motinystės liturginėje šventėje Vatikano Šv. Petro bazilikoje ir vadinsis antruoju Vatikano susirinkimu. Bažnyčios istorijoj tokių susirinkimų iki šiol Jau buvo 20. Pirmuosius aštuonis sušaukė Romos-Bizantijos imperatoriai Rytuose, bet nutarimus patvirtino popiežius. Vėlesnius Vakaruose jau šaukdavo popiežiai. Dabar visuotinis Bažnyčios susirinkimas aptariamas kaip iškilmingas viso pasaulio vyskupų susirinkimas, sušauktas popiežiaus ir jo vadovaujamas, drauge aptarti ir leisti įstatymus, kurie liečia bendrus Bažnyčios reikalus.
Normaliai visuotiniame Bažnyčios susirinkime dalyvauja vyskupijas valdantieji vyskupai. Be to, paprastai kviečiami ir tituliniai vyskupai, kardinolai, abatai ir vienuolijų vyriausieji vadovai (generolai). Taip pat kviečiami patariamuoju balsu žymesni teologai, bažnytinės teisės žinovai ir kiti.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė STASYS SANTVARAS
|
ŪKANA UOSTE Mes kopiame į baltą karo laivą — Mes didžią viltį kaupiame širdy. Akim kažkur pagaunam erdvių spragą blaivą, Toli sužviegia sirena skardi.. . Tai laimė šaukia- ten? Ir siela trokšta Surinkti džiaugsmą tą visu balsu — — Bet pažvelgi į liekantį pakrančių bokštą — Krūtinėj, lyg rudens nakty, tamsu ... Kaip motiną, paliekam gimtą žemę, Dumble subyra krištolo sapnai Ir ko lemtis taip rūstauja, ir ką ji lemia, Keleivi neramus, ar tu žinai? ... Ir mes, it vėliavų juodų pavėsy — Kaip įkapinė skraistė — ūkana Kas daros uoste — nei matysi, nei girdėsi, Širdy, kaip vėtra, klykaus aimana...
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ TAUTINES VĖLIAVOS SPALVOS |
|
|
|
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS
|
a. Mažojoj Lietuvoj. — Narbutas apie lietuviškas spalvas sako, kad raudona yra Lietuvos spalva, o balta — Prūsijos ir žalia — Žemaičių. Tokių spalvų vėliavą vartojo Prūsų Lietuva nuo 1660 metų. Ją iškabindavo dar ir Hitlerio valdymo metu. Nuo 1829 m. šias spalvas vartojo ir Karaliaučiaus universiteto studentų korporacija "Lituania", kaip savo korporacijos spalvas. Tos pačios spalvos nuo 1885 m. pasidarė ir "Birutės" draugijos spalvomis. Tokiu būdu šios spalvos pasidarė tautiniu simboliu.1
b. Jungtinėse Amerikos Valstybėse. — Kai Jungtinėse Amerikos Valstybėse prisirinko lietuvių ir pradėjo savaimingą tautinį kultūrinį darbą, sekdami kitų tautų pavyzdžiui turėjo įsitaisyti ir savo junginiams vėliavas. Čia užtinkame net keleriopą spalvų derinį: balta-mėlyna, žalia-balta-raudona, geltona-žalia-raudona, tamsiai mėlyna-žalia-raudona ir t.t. Pavyzdžiui, beveik visų spalvų išlikę šarfuose (kurių daugelis yra Pasaulio Lietuvių Archyve), tik sunkiau nustatyti tikslią datą, kada jos pradėtos vartoti ir kada baigtos.
|
Skaityti daugiau...
|
AIDA NAUJA ČIKAGOS OPEROS PREMJERA |
|
|
|
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS
|
Trumpas, vieno pastatymo ir trijų spektaklių lietuviškos operos sezonas per paskutinius penkerius metus priklauso prie ryškiausių Čikagos lietuvių muzikos gyvenimo reiškinių. Pernykščiame sezone operos pastatymui neįvykus, visuomenėje buvo jaučiamas lyg kažkoks trūkumas. Oficialiais duomenimis operos kolektyvo veiklos sustabdymas pernai buvo įvykęs dėl reikalo pasiruošti dainų šventei, nes operos pastatymai išsemdavo kolektyvo energijos ir laiko išteklius. Gal buvo ir kitokių, psichologinių priežasčių, kaip choristų nuovargis dėl įtempto darbo, pastačius ketverių metų būvyje "Rigolet-to", "Faustą", "Carmen" ir "Trubadūrą". Tokia veiklos pertrauka turi savyje pavojaus elementų. Amerikoniškos, mėgėjais ir pusiau mėgėjais paremtos "mažosios" operos kompanijos stengiasi bet kuria kaina, net vykdant žemo lygio deficitinius pastatymus, tęsti reguliarią veiklą. Argumentas yra: "Once we stop nobody will come any more", gi "nebeatėjimo" šmėkla pasirodė buvusi nereali Čikagos lietuvių tarpe: po metų pertraukos operos kolektyvas susirinko stipresnis ir gausesnis naujam atsakingam uždaviniui: G. Verdi "Aidos" pastatymui.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė DALIA KUČĖNIENĖ
|
VĖTRA
Tavo delne gondolos šešėlis slenka. Deimanto rasa nusėtos bangos nyksta. Sustingo laiko pulsas dabarties liepsnoj. Tyla banguodama su dangumi dainuoja. Tarp ąžuolo ir sepulkro jinai niūniuoja. Ugnim liūliuojanti jūra mirga tylumoj.
Lūpose trykšta išsirpusių vynuogių kekės. Gintarinio medaus kupinos linguoja keistos gėlės. Aprikosų šakos žemėn svyra, lenkias. Alsuoja saulė — auksiniam vualiuje. Spinduliais varsto debesų sūkurius danguje. Tolimai, nežinomai kelionei jinai rengias.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė P. GAUČYS
|
Pirmusyk prabylant, apie brazilų poeziją, pravartu atkreipti dėmesį į brazilų etinę sudėtį, kuri apsprendžia žmogaus išvidinį gyvenimą, kuriantį poeziją. Iš visų Lotynų Amerikos tautų brazilas mažiausia europietis savo krauju, kuriame yra tokia didelė dalis indėnų, negrų, bei mišrių. Negras, pavergtas ir pažemintas, atnešė į brazilų poeziją Afrikos pakrančių tvaskančius paveikslus, dar labiau sustiprino lytinę gaidą jau savaime sensualioje portugalų rasėje. Kartu su tuo jis atnešė ir gedulingą muziką bei kenčiančios sielos ritmo jausmą, savo kosminį siaubą ir visas Afrikos džunglių šmėklas. Indėnas (tingus, turįs didelę vaizduotę, bet piktavalis) — anais laikais buvęs kalnų ir plokštakal-nių, lygumų ir girių valdovas, šiandien tėra tik savo buvusios didybės kapų sargas užsidaręs savo protėvių liūdesyje, kentėtojas; jo sieloje aidi upių skundas ir paslaptingų girių šnabždesys. Iš čia liūdesio gaida, skambanti beveik visoje brazilų poezijoje. Taip pat jis skiriasi ir nuo kitų Lotynų Amerikos tautų, gyvenančių La Platos srityje, nes šiose beveik visiškai nėra neeuropinio kraujo, ir nuo tų, gyvenančių plokštakalniuose bei Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros pakraščiuose, nes šiose, didesne dalimi, etniniai elementai dar tebėra nesusilie-ję. Čia indėnas bei mišris vis dar neįsileidžia-mi į kultūrinės veiklos sritį, o Brazilijoje vyksta harmoningas visų rasių sugyvenimas, paveldėtas iš Portugalijos.
|
Skaityti daugiau...
|
MARIO DE ANDRARE
Miręs, švelniai ilsisi tarp karsto gėlių. Yra tokių akimirkų, kad žmogus, begyvendamas šį turtų troškimo ir žiaurių kovų gyvenimą, atbunka norams ir rūpesčiams. Tada akimirkai sustojęs, visu kūnu atsidūsta, pasimetusi galva paliauna kurti vaizdus ir palengvėle ateina užmiršimas. Kas tada besidžiaugs jį supančiom rožėm? Gražiu peizažu, pro kurį automobilis prabėga? Mintimi, jį darančia didvyriu? Kūnas tada esti kaip ant baldo užmestas šydas, pusiaukelyje sustabdytas mostas, Mostas, kurį esi užmiršęs. Miręs, pamažu užsimiršta tarp karsto gėlių. Neatrodo miegąs, nei sakau, kad laimingas sapnuoja, — jis yra miręs. Vieną gyvenimo akimirką dvasia užsimiršo ir sustojo. Staiga išsigando aplink save aidinčių raudų, gal pajuto didelę netvarką, palikus gyvenimą tokį stiprų ir tokį jauną, pasipiktino ir daugiau nebepajudėjo. O dabar daugiau nebepajudės.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė J. Bl.
|
Liūne Sutema: NEBĖRA NIEKO SVETIMO. Chicago, 1962. Išleido Jūrų Skautijos Korporacija Gintaras. Tiražas 500 egz. Aplanką piešė Dalia Lukošiūnaitė. Koks Liūnės Sutemos balsas, koks savitumas ?
Ar jos poezija "dainuoja" ? Arba "deklamuoja" patetiškai ir pakiliai? Ne. Ji kalba. Intymiai, negarsiai, bet šiltu ir savitu balsu, kuris verčia tikėti jos nuoširdumu. Autentiškas, savitas, nemeluotas ir nemėgdžiotas kalbėjimas. Ar ji primena kurį kitą mūsų poetą ar poetę? Gal iš dalies Nagį, gal kita prasme Šlaitą, bet neryškiai — nenurodysi kuo. Gal viena kitu tematiniu elementu ji gimininga vienam, gal tuo intymiu, gero draugo pašnekesio tonu bei ritmu — kitam. Bet esmingai — ji nieko neprimena. Tik save pačią iš ankstesnio rinkinio, "Tebūnie kaip pasakoj". Nes nuo debiutinio rinkinio į šį naująjį — "Nebėra nieko svetimo" — veda lygi ir tiesi linija, ir noris pabrėžti — kylanti, tyrėjanti linija.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė A.G. Giedraitis
|
Pedagogai visais amžiais jieškojo ir tebejieško būdų, kaip lengviau ir greičiau galima būtų išmokyti vaiką skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Visaip bandyta ir gražios pažangos padaryta. Bet ar gana jau bus ir tos? Be abejo — ne.
Neseniai yra pasirodęs Igno Ma-lėno elementorius Ė. Autorius jį labai ilgai ruošęs — tai irgi atsidėjęs jieškojo geriausio būdo. Iki šiol apie jį jau buvo spaudoje kelios mintys. Norėčiau ir aš ką pridėti. Tiktai man terūpės daugiausia kalba, prasmė, estetika.
Mažam vaikui turėtume kalbėti ir rašyti aiškiai ir suprantamai
|
Skaityti daugiau...
|
H. Tautvaišienė: TAUTŲ KAPINYNAS SIBIRO TUNDROJE. Išleido Amerikos Lietuvių Socialdemokratų Sąjungos Literatūros Fondas. New Yorkas, 1962 m. 135 p. Kaina $1.25.
Kotryna Grigaitytė: VEIDU PRIE ŽEMĖS. Novelės. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1962. 205 p. Kaina $2.00.
Pulgis Andriušis: DAINA IŠ KITO GALO. Nidos Knygų Klubo leidinys Nr. 37. Londonas, 1962 m. 134 p. Kaina 1 dol.
Dr. Juozas Prunskis: VYRAI KLYSTKELIUOSE. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1962 m. 307 p. Kaina $3.00.
|
Skaityti daugiau...
|
VIEŠPATIES ATSIMAINYMO BAŽNYČIA MASPETHE |
|
|
|
Parašė P. Jurkus
|
Gegužes 27 d. iškilmingai pašventinta nauja lietuvių Viešpaties Atsimainymo parapijos bažnyčia Maspet-he, N.Y. Parapija įkurta 1908 m. Jau tuomet buvo pasistačiusi bažnyčią, kuri bent du kartus degė. Po antro gaisro nupirkta šv. Stanislovo bažnyčia 1926 m. Parapijos steigėjas ir pirmas klebonas buvo kun. M. Petkus. Jį pakeitė kun. A. Milukas. 1933 spalio 1 d. čia klebonauti atkeltas prel. Jonas Balkūnas. Jis ir pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statymu, nes tuometinė bažnytėlė buvo sena ir maža. Pradžioje pastatė rūsį, kurį ir naudojo kulto reikalams, gi pačią bažnyčią pavertė parapijos sale. Naujos bažnyčios statybos darbus sutrukdė prasidėjęs antrasis pasaulinis karas. Pokario metais prel. J. Balkūnas vėl telkė lėšas statybos fondui ir ėmė organizuoti pačius statybos darbus.
Planus parengė amerikietis architektas. Bet tuo laiku su savo kūrybingais darbais jau buvo pasireiškę naujieji ateiviai — lietuviai architektai ir dailininkai. Prelatas matė jų darbus, matė, kaip jie daug kuo išsiskiria iš kitų šio krašto pastatų. Pasitaręs su specialistais, prel. J. Balkūnas atsisakė nuo jau parengto projekto ir pasikvietė lietuvius. Šis apsisprendimas buvo didžiai laimingas, nes naujai pastatytoji bažnyčia yra meno kūrinys, apie kurį verta kalbėti, kurį verta pamatyti. Ji daug kuo išsiskiria nuo šio miesto ir nuo šio krašto moderniųjų pastatų. Reikia pasidžiaugti prel. J. Bal-kūno drąsa, kad jis savo didžiojo paminklo statybą išimtinai patikėjo tik lietuviams. Statybos planus parengė architektas Jonas Mulokas, kaip konstrukcijos inžinierius dirbo Kozmas Balkus, statybos darbus vykdė kon-traktorius Jonas Stankus, vidaus dekoravimą atliko dail. V.K. Jonynas, bažnyčios frontonui statulą sukūrė A Marčiulionis. Tai rodo, kad, esant pilnam pasitikėjimui, ir lietuviai yra pajėgūs atlikti didelius ir sudėtingus darbus kaip ir amerikiečių senos statybos bendrovės. Be to, ši lietuvių menininkų sukurta bažnyčia visada bus meilesnė lietuviui, suprantamesnė, artimesnė jo širdžiai. Ir be didelių pastangų lietuviai menininkai savaime įneša lietuviško elemento, kuris saviškius džiugina, o svetimuosius labiau patraukia.
|
Skaityti daugiau...
|
PASIRUOŠIMAI ANTRAM KULTŪROS KONGRESUI |
|
|
|
Parašė L. Balzaras
|
1961 m. balandžio mėn. 29 d. Toronte posėdžiavo LB JAV ir Kanados centro valdybos bei kultūros fondo atstovai. Posėdyje nutarta antrą kultūros kongresą šaukti Čikagoje 1962 m. liepos mėn. pradžioje.
Kongreso sušaukimo paruošiamiesiems darbams atlikti komiteto pirmininku buvo numatytas M. Krikščiūnas. Pirman posėdžiui sušaukti iniciatyvos ėmėsi tuometinis LB kult. fondo pirmininkas J. Švedas. Posėdis įvyko 1961 m. spalio mėn. 29 d. Cicero. Jame dalyvavo: P. Gaučys, V. Jakubėnas, P. Maldeikis, B. Babrauskas, A. Kurauskas, Kanados kult. fondo atstovas L. Balzaras ir J. Švedas.
Lapkričio 18 d. posėdyje sužinojus apie M. Krikščiūno atsistatydinimą, pirmininko pareigas pastoviai perėmė P. Gaučys. Sekretorium buvo išrinktas J. Balzaras. Jau pirmame posėdyje kongreso data iš liepos mėn. pradžios buvo nukelta į rugsėjo 3 ir 4 dienas, nes liepos mėn. oras Čikagoje yra labai karštas ir tvankus, be to, laikas tam įvykiui pasiruošti buvo per trumpas.
|
Skaityti daugiau...
|
PASTABOS DR. PETRO MAČIULIO PATIKSLINIMŲ PATIKSLINIMAS |
|
|
|
Parašė M. Vaitkus
|
"Aidų" 1962 metų 2 numery gerb. dr. P. Mačiulis ima į nagą mano atsiminimų pluoštą apie arkiv. Pr. Karevičių ("Aidai" 1958 m. 7-8 num.). Manau, "Aidų" skaitytojams bus į-domu sužinoti, kaip man atrodo tie gerb. daktaro patikslinimai.
Jie liečia tris mano atsiminimų vietas: 1) vysk. Karevičiaus ingre-są Kaune, 2) vyskupo susitikimą su arkiv. Ratti ir 3) vyskupo Karevičiaus apsilankymą pas Hertlingą, Hindenburgą, Liudendorfą. Tuos dr. P. Mačiulio patikslinimus ir aš pakedensiu ta pat eile.
1. Dėl vysk. Karevičiaus ingreso Kaune: prieš rašydamas apie tą įvykį, kreipiaus į mūsų garbingąjį prelatą Kazimierą šaulį, kad man tiksliai aprašytų tą ingresą, ką beatsi-mindamas. Jis man aprašė. Ir aš tiksliai pacitavau tą prelato aprašymą anoj savo atsiminimų vietoj. Prelato laišką, žinoma, laikau kaip dokumentą ir mielai jį, kam įdomų, parodysiu. Kiekvienas galės įsitikinti, jog net žodis "ištvojo" ten yra paties prelato šaulio pavartotas, o ne "vaitkiš-kas", kaip jį g. daktaras vadina. Tad be reikalo daktaras mane įtarinėja, rašydamas: "Toliau eina aprašymas, neva (mano pabraukta. M. V.) paskolintas iš prelato K. šaulio laiško ... Jis teigia, kad po "žemaitiškai augštaitiška" kalba pasakyto pamokslo lenkiškai vyskupas nė žodžio. Tai netiesa, — greičiausiai M. Vaitkus netiksliai nusirašė prel. šaulio laišką."
|
Skaityti daugiau...
|
* Birželio 2-3 d.d. Clevelande įvyko LB Tarybos suvažiavimas. Svarstyta tolimesnės veiklos planai. Ypatingas dėmesys atkreiptas į Lietuvių Fondo ugdymą. Apie tą suvažiavimą plačiau ateinančiame "Aidų" numeryje.
* Krikščionių Demokratų suvažiavimas įvyko Clevelande birželio 16 -17 d.d.
* Birželio pradžioje Lietuvių Fondas jau buvo pasiekęs 30,000 dol. Didžiausią sumą — 2000 dol. — yra į-nešęs fondo iniciatorius dr. Antanas Razma. Daugiausiai aukų sudėjo Illinois valstybės lietuviai gydytojai. Kovo 14 d. Lietuvių Fondas (Lithua-nian Foundation) buvo legaliai inkorporuotas kaip ne pelno korporacija, kuriai skiriamos aukos gali būti nurašomos nuo pajamų. Gegužės. 12 d. adv. Alg. Kėželis šį teisinį dokumentą Lietuvių Fondo Tarybos posėdyje perdavė L. Fondo valdybai. Tame posėdyje jau numatyta Investavimo komisija, taip pat sudaryta ir pelno skirstymo komisija, kuri metų pabaigoje turės paskirstyti susidariusį iš kapitalo pelną. Valdyba jau sutvarkė sąskaitų bylas, narių įmokėjimo kartoteką ir kitas knygas. Lietuvių Fondo adresas: 7243 So. Albany Ave., Chicago 29, Illinois.
|
Skaityti daugiau...
|
"Aidų" leidėjai išreiškia didžią padėką dr. Antanui Razmai (Wilmington, 111.) už 25 dol. auką žurnalui palaikyti. Taip pat dėkoja "Aidų" garbės prenumeratoriams: Pr. Aver-kai iš Bostono, C. P. Baltrukoniui iš Philadelphijos; "Aidų" rėmėjams: J, Grybinui, J. Tryčiui ir K. Brenciui iš Čikagos.
|
Jau galima registruotis į
ŠV. ANTANO GIMNAZIJĄ
Kennebunkporte, Maine
ateinantiems mokslo metams
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C. Redakcijos nariai — Leonardas Apdriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas Meninė priežiūra — Telesforas Valius Leidžia — Tėvai Pranciškonai Administracijos adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
|
|
|
|
|
|