| |
|
|
1964 m. 2 vasaris
Prieš 46 metus (Lietuvių Vyriausios Tarybos atsišaukimas 1918m.) ........ 49
B. J. Kasias — Sovietinė tautybių politika ........................................................ 52
Balys Auginas — Jaunystė (Eil.) ......................................................................... 60
Dr. Povilas Rėklaitis — Nežinomas 17-to
amžiaus vario raižinys su lietuvišku įrašu .......................................................... 61
Anatolijus Kairys — Gėlė ir uola, Pradžia, Pamaldos po
atviru dangum, Dėkingoji žaizda, Joninės, Mano tėvy duona,
žmogus, kuris gyveno, Ačiū Tau, Dieve (Eil.) ................................................... 66
V. Vaitiekūnas — Padėtis okupuotoje Lietuvoje .............................................. 68
Antanas Kučas — Gediminaitis — Alegėnu kalnų apaštalas .......................... 74
KŪRYBOS PASAULY
KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug. Raginis — Leono Švedo poezija .................................................................. 87
A. PI. — Dvidešimties metu kova už Lietuvos laisva ........................................ 83
"Dirvos" novelės konkursas ................................................................................ 88
MOKSLAS
Jurgis Gimbutas — Lietuvių namo reikšmė už Lietuvos ribų ......................... 89
Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — Lietuva Romos lenkų
Istorinio Instituto darbuose .................................................................................... 91
MENAS
St. Goštautas — V. K. Jonynas ............................................................................... 94
VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Rimvydas — Ryšiai su tauta ............................................................................. 95
ĮVYKIAI ................................................................................................................ 96
|
|
Skaityti daugiau...
|
Pirmajam pasauliniam karui užsitęsus ir Rusijai aiškiai pralaimint, stiprėjo viltys ir galimybės Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Lietuviai taip pačioje Lietuvoje, taip ir svetur (Amerikoje, Šveicarijoje ir kt.) suskato sparčiai veikti. Neatsiliko ir Rusijon nuo karo veiksmų pasitraukusieji. 1917 Petrapilyje buvo sudaryta Lietuvių Tautos Taryba (apie ją žr. Lietuvių Enciklopedija XVI, p. 86-88, ir M. Yčas, Rusijos lietuvių pastangos kovose už Lietuvos nepriklausomybę — Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 2. laida, I 1955), kuri 1917 V 27 sušaukė visos Rusijos lietuvių seimą Petrapilyje. Seimui dėl nesutarimo išsiskirsčius ir neišrinkus vadovaujančio politinio Rusijos lietuvių organo, lietuvių partijų atstovai (beje, nedalyvaujant socialdemokratams), kiek vėliau Voroneže sukviestame suvažiavime išrinko Lietuvių Vyriausiąją Tarybą Rusijoje, kuri, deja, neilgai tegavo veikti, nes jos nariai buvo greitai bolševikų areštuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOVIETINĖ TAUTYBIŲ POLITIKA |
 |
 |
 |
Tautybės principas yra vienas iš pagrindinių Sovietų Sąjungos konstitucinės santvarkos teoretinių principų. Įvairios tautos yra Sovietų federacinės santvarkos bazė. Tautybių principas ir tautų apsisprendimo teisė buvo priimta ir pripažinta sovietinės valstybės steigėjų ir buvo inkorporuota į įvairius pagrindinius valstybinius ir tarptautinius Sovietų Sąjungos dokumentus ir aktus. "Daugiatautinė valstybė", "tautų laisvoji sąjunga", "lygiateisių respublikų sąjunga" yra nuolat užtinkami išsireiškimai sovietinėje teisėje, politinėje literatūroje ir bendroje sovietų socialinėje teorijoje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad sovietinė tautos-tautybės sąvoka nieko nesiskiria nuo bendrai pasaulyje priimto tautos sąvokos supratimo. Giliau nepažįstą sovietinės teorijos vakariečiai ir iliuzijų pilni rytiečiai mano, kad Sovietų Sąjunga surado lemiamą sprendimą į-vairių tautų sugyvenimui vienoje valstybinėje formoje ir labai lengvai užtikrino tautų apsisprendimo teisę įvairioms tautinėms respublikoms, sudarančioms socialistinę, sovietinę federaciją.
Tikrenybėje tautybė ar tauta pagal sovietinę teoriją nėra vertybė in se ir net nėra žmonijos egzistencijos tam tikra organinė forma. Tauta yra tik tam tikra dalis, atžvilgis bendros ekonominės — materialinės žmonijos struktūros.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BALYS AUGINĄS
|
Kiekvieną pavasarį
Matau magnolijos medį,
Nuogą —
Be lapų apsiausto,
Smilkantį saulės žiedus
Žemei — — —
Kiekvienas žmonijos medis —
Leidžia daigus gyvybės
Ir geria pavasarį —
O, jaunyste —
Tavo šaknys
Išdygę danguj,
Tu idealų žiedais
Džiugini žilstančią žemę —
Kaip magnolijos
Smilkstantis medis! — —
|
|
NEŽINOMAS 17-to AMŽIAUS VARIO RAIŽINYS SU LIETUVIŠKU UŽRAŠU |
|
|
|
|
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS
|
 Vario raižinių arba graviūrų iš XVII ir XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje būta gan daug. Mūsų senaisiais vario raižiniais domėjęsis grafas Konstantinas Tiškevičius savo dvare Lohoiske buvo surinkęs ne tik jų didelę kolekciją, bet turėjęs nemažą skaičių net senų originalinių vario plokščių, nuo kurių nesunkiai galėjo padaryti naujų atspaudų ir išleisti atskiru leidiniu.1 Šiame Tiškevičiaus veikale sutinkame pavardes Balcevičiaus, Mižutavičiaus, Čerskio ir kitų Lietuvos raižytojų. Norint kalbėti apie mūsų krašto grafikos praeitį, neišvengiamai teks pasiremti lenkų barono Eduardo Rastawieckio jau 1886 m. išleistame Lenkijos ir Lietuvos grafikų žodyne sutelktąja medžiaga.2 Sis Rastawieckio veikalas tebėra pagrindinis šaltinis ne tik mums išeivijoje besidomintiems Lietuvos grafikos praeitimi, bet ir Lietuvoje šia tema dirbantiems specialistams. Savo veikalą Rastawieckis sudarė, remdamasis tiek senesnėje literatūroje paskelbtais duomenimis, tiek ir savo paties raižinių rinkiniu. Dar Rastawieckio laikais raižinių išaiškinimui buvo plačių galimybių. Surasti naujų, Rastawieckio žodyne neminimų, originalinių raižinių, kuriuos pagal jų į-rašus būtų galima identifikuoti, kaip kilusius iš Lietuvos, vėliau darėsi vis sunkiau, matyti, dėl to, kad raižinių pirmykštės laidos buvo labai mažos. Nepriklausomoje Lietuvoje mūsų vietinės raižybos paminklų buvo šiek tiek surinkęs prof. Paulius Galaunė, kuris jų j ieškojo ne tik Lietuvoje, bet Rusijoje ir Lenkijoje. Knygoje "Vilniaus meno mokykla" prof. Galaunė reprodukavo 12 Vilniaus raižytojų darbus pagal originalus iš savo rinkinio/1 Vakarų Europos rinkiniuose ar grafikos prekyboje užtikti darbų, kilusių iš mūsų senosios valstybės ar kalbos erdvės, atrodo beviltiškas dalykas. Kiek vilties duoda spėjimas, kad už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ribų Prūsijos arba Mažosios Lietuvos teritorijoje ryšium su ten išaugusia religine protestantų literatūra lietuvių kalba galėjo atsirasti, nors ir negausi, raižyba, kurios su Prūsijos valstybės palikimu šis tas galėjo būti išgelbėta, nuo 1945 metų bolševikų antplūdžio evakuojant į Vakarus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANATOLIJUS KAIRYS
|
GĖLĖ IR UOLA
Trijų veiksmų koegzistencinė drama
PIRMAS VEIKSMAS
Gėlė
Esi šios dramos neatskiriama dalis,
Kaip smelkiantis gyvenimo kartumas ar
Kaip paslaptis mus dengianti dabar.
Uola
Tylėk, Gėle, tylėk arba atleisk,
Kaip nepražydusios atleidžia kietai uolai,
Nes tu man ne sesuo ir aš ne tavo brolis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PADĖTIS OKUPUOTOJE LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė V. VAITIEKŪNNAS
|
Iliustracija bendro sovietinio plano
Okupuotos Lietuvos tikrovė yra tik iliustracija Sovietų Sąjungos politikos bendro ilgų metų plano, vykdomo labai sistemingai ir atkakliai. Politiniu atžvilgiu šis planas siekia Sovietų Sąjungos visų nacijų —Lietuva taip pat laikoma sovietine nacija — "visiškos vienybės" ir sovietinių respublikų sienų visiško išnykimo. Ūkiniu atžvilgiu šis planas siekia tautinius ūkio interesus visiškai subordinuoti vadinamiems "klasiniams" arba "visasąjunginiams" ūkio interesams, t. y. Maskvos diktuojamiems ūkio interesams. Kultūriniu atžvilgiu šis planas siekia tautinę kultūrą pakeisti vadinama "bendražmogiš-ka komunistine kultūra", į kurią turi susilieti Sovietų Sąjungos pavergtų ir okupuotų tautų kultūros. Tiek politiniu, tiek ūkiniu, tiek kultūriniu atvilgiais rusams priklauso specialus vaidmuo.
Šis Kremliaus planas yra daug daugiau kaip vien tik tam tikri politiniai, ūkiniai, kultūriniai rėmai okupuotai Lietuvai. Šis planas sykiu yra ir vedamosios gairės bei uždavinys, ir kiekvieno okupantui prieinamo politinio, ūkinio, kultūrinio veiksmo ar reiškinio pats turinys. Šio plano stabdys ir priešas politinėje srityje yra tautinės nepriklausomybės idėja, ūkio srityje — vadinamas "ūkinis vietininkiškumas", t. y. Lietuvos ūkio reikalų atsižvelgimas, kultūros srityje — tautinės specifikos kėlimas kūryboje arba vadinamos "nacionalistinės ir religinės atgyvenos".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
GEDIMINAITIS - ALEGENŲ KALNŲ APAŠTALAS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS KUČAS
|
 Nuostabus kraštas
Jeigu kam teko kada nors keliauti per Pennsilvaniją, tas negalėjo nepastebėti jos grožio. Kalnais išvagotas ir slėniais išraižytas kraštas beveik neturi tiesaus kelio. Išsiraitę vingių vingiais, keliai linguoja upių bei upelių pakraščiais, kopia ir leidžiasi kalnų skardžiais, ir tarsi pranyksta staigiuose posūkiuose. Visą krašto vidurį yra apglėbę Alegėnų kalnai, pagrindiniu savo svoriu kiek palinkę į vakarus, sudaro eilę iš žiemių į pietus bėgančių kalnagūbrių ir juos lydinčių slėnių. Vakarų pusėn jie nusileidžia gausiais plokščiakalniais, o rytiniame šone jie turi greta vingiuojančius palydovus—Apalačių (Appalachian) kalnus, kurie slūgsta žemyn, kol pavirsta pietų rytų Pennsilvanijos lyguma, atsiremiančia į Delevaro upę.
Pennsilvanijos įkūrėjas (William Penn) ją vadino "gera ir derlinga žeme", dar visai nenuvokdamas, kas slepiasi jos viduriuose. Geležies rūda ir anglis dar ilgai miegojo, apsiklosčiusios miškais ir akmens uolomis. Tik XIX amžiaus pradžioje žmogus ėmė raustis į žemės gelmes. Gimė pramonė. Vakaruose augo Amerikos plieno karalystė su sostine Pittsburgu, o antracitą (kiečiausią anglį) Scrantono, Wilkes-Barre ir Shenandoah ruože atskubėjo kasti lietuvis. Kraštą apraizgė geležinkelių bėgiai ir elektros vielos. Pramonė ir turtai kilo šuoliais. Pennsilvanija, kaip retai kuris kitas kraštas, gaminosi visko ir džiaugėsi ūkiniu savarankiškumu. 1960 m. statistika sako, kad JAV šeimoje ji yra trečia pagal gyventojų skaičių (11,319,366) ir 33-čia savo plotu (46,333 kv. mylios, beveik dvigubai didesnė už Lietuvą). Jos medžiaginiai ir kultūriniai laimėjimai būtų pradžiuginę ir patį William Penną, kurio vardą nešioja ši valstija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Leonas švedas, SUGRĮŽIMAI Į SODOMĄ IR GOMORA. Išleido Vaiva. Čikaga, 1963 m. 131 p. Kaina 4 doleriai.
Leonas švedas pasivaideno Amerikos lietuvių tarpe, vienam kitam laikraštyje pasirodė su savo poezija Ir vėl išnyko, iškeliaudamas, kaip laikraščiai informavo, į Lenkiją, kur Jau nuo seniau gyvena pasitraukęs poetas Juozas Kėkštas.
Dar nepasirodžius Leono švedo knygai, kurios teatmušta kuklus šimtas egzempliorių, buvo girdėti balsų apie jo poeziją, kaip originalesnį žodį. Perskaičius jo rinkinį, reikia tarti, kad autorius turi savo pasaulį — niūrų, be perspektyvų, be idealų. Antra vertus, jis savo trumpes-niuose eilėraščiuose primena kitą iš naujesnių poetų — Algimantą Mackų. Primena ne tik tuo, kad griebiasi tokių išsigalvojimų, kaip "švilpia Iškastruotą Mozarto motyvą", bet ir tuo, kad Leono Švedo daugelio eilėraščių abstraktinis ir intelektualinis pradas yra tokios pat struktūros, kaip A. Mackaus, būtent, jų posmas atremtas rezonavimu, racionaline į-tampa, kuri nevisada spontaniškai atėjusi. Gal ne be reikalo Leonas Švedas vienoje vietoje kalba apie Picasso, abstraktinio meno pionierių. Žinoma, niekas nenuneigia, kad dėl buvimo yra poetų, kurie savo intelektualinius polinkius geba iškelti į didelės poezijos, išgyvento meno plotmę. Ilgai literatūroje nejieškant, čia būtų galima priminti intelektualinio grožio poveikį Paul Valery lyrikai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DVIDEŠIMTIES METŲ KOVA UZ LIETUVOS LAISVĘ |
|
|
|
|
Parašė A. Pl.
|
Savo veiklos dvidešimtmečiui atžymėti Vlikas išleido anglų kalba knygą "Twenty Years' Struggle for Freedom of Lithuania". Tai yra tarsi oficialaus pobūdžio leidinys. Jo pradžioj yra Lietuvos himno anglų kalba vertimas, o po to seka visų keturių Vliko pirmininkų — St. Kairio, Myk. Krupavičiaus, J. Matulionio ir Ant. Trimako — trumpi bendro pobūdžio pareiškimai apie kovą už Lietuvos laisvę. Greta to taip pat įdėtos jų fotografijos ir trumpos biografinės žinios.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Autoriams suteikiama neribojama teisė novelės temą, turinį ir pobūdį patiems pasirinkti.
Novelės rankraštis privalo būti ne trumpesnis, kaip 16 standartinių mašinraščio puslapių spaudai, praleidžiant vieną tarpą. Pageidaujama, kad novelė nebūtų ilgesnė, kaip 50 mašinraščio puslapių, tačiau toleruojama išimtys, atsižvelgiant į novelės siužetą ir meninę vertę.
Paskutinė rankraščiui įteikti data: 1964 metų kovo mėnesio 31 d.
Adresas rankraščiams siųsti: Dirva, Novelės konkursas, 6907 Superior Ave., Cleveland, Ohio, 44103.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Alfonsas Tyruolis: METŲ VINGIAI. Lyrikos rinktinė. Išleido Liet. Knygos Klubas, Chicago 1963. 176 p. Kaina $3.00.
Jeronimas Ignatonis: LŪŽIAI. Romanas. Išleido Liet. Knygos Klubas, Chicago 1963, 301 p. Kaina $3.00.
Pulgis Andriušis: PURIENOS PO VANDENIU. Išleido Nida. Londonas, 1963. 158 p. Kaina 1 dol.
Vyt. Alantas: DRAMOS VEIKALAI (Buhalterijos Klaida. — Aukštadvaris. — Ragiečio šaltinėlis. — Visuomenės Veikėjai. — šiapus uždangos.—Sąmokslas prieš Savuosius. — žodžiai iš Anapus. — Penkios minutės prieš dvyliktą. — Kyla Vėtra Ūkanose). Išleido Srovė. Čikaga, 1963. 385 p. Kaina 5 dol. Knygą galima užsisakyti ir pas autorių: 15369 Freeland, Detroit, Mich. 48227.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ NAMO REIKŠMĖ UŽ LIETUVOS RIBŲ |
|
|
|
|
Parašė Jurgis Gimbutas
|
(Gustav Raenk: Die Bauernhausformen im baltischen Raum. 120 psl. 58 pav. Holzner Verlag, Wuerzburg 1962. Marburger Ostforschungen Band 17, herausgegeben von Hellmuth Weiss Im Autrage des Johann Gottfried Herder - Forschungsrates e. V.).
Nauja žinomojo estų etnologo dr. G. Raenko knyga apie senuosius Pabaltijo žemdirbių gyvenamuosiue trobesius skiria ypatingos reikšmės žemaičių namui ("nums, noms"). Jau nuo XVI a. pakankamai dokumentuotas istoriniuose šaltiniuose bei aprašymuose ir pavieniui išlikęs iki i X a. pradžios, namas padeda spręsti tokias namotyros problemas, kaip trobos ir pirkios kilmė, ugniavietės kaita, Lietuvos kaimynų ir Skandinavijos senosios kaimo statybos raida. Dr. Raenk, dabar profesoriaująs Stockholme, yra jau ne pirmas mokslininkas už Lietuvos ribų, atkreipęs dėmesį į namo raktinę poziciją namotyroje. Bet Raenko knyga yra pirmoji, suėmusi visumon senuosius ir naujuosius tyrinėjimų duomenis apie visus Pabaltijo gyvenamųjų trobesių tipus ir išryškinusi iki šiol gerokai supainiotas pažiūras į jų kilmę ir papplitimą. Taip pat svarbu, kad Raenko veikalą išleido Herderio Institutas vokiečių kalba. Tatai užtikrina tos knygos paplitimą pasaulyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVA ROMOS LENKŲ ISTORINIO INSTITUTO DARBUOSE |
|
|
|
|
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M
|
Prel. Valeriono Meyštovičiaus pastangomis jau prieš kelis metus Romoje susiorganizavo lenkų istorinis Institutas, kuris nagrinėja istorinius klausimus ir rūpinasi istorinių studijų bei šaltinių leidimu. Į instituto susirinkimus kartais pakviečiami ir Romos lietuviai istorikai, o jo studijose ir šaltinių rinkiniuose randame daug tiesiogiai ir netiesiogiai Lietuvą liečiančos medžagos, dėl to tiems, kurie domisi Lietuvos istorija, labai pravartu su šiais lenkų istorinio Instituto darbais susipažinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. K. JONYNAS Jo parodos New Yorke, Fordhamo universitete, proga 1963 m. gruodžio I - 20 d. |
|
|
|
|
Parašė St. Goštautas
|
Lietuvių menas gyvena mitais. Pasistatę porą dievaičių, linkčiojam ir kartojam senas panegirikas. Aplink juos, kaip spiečius, buriasi visi mūsų dailininkai.
Kiekviena tauta turi savo mitus ir legendas, bet bando juos suprasti. Mes bandom juos kartoti. Nieko negali būti sunkesnio, kaip sudaužyti mitus. Sunkiausia kai ant jų laikosi visas mūsų vidutiniškumas.
Gal už tai mes iki šiol neturim jokios padorios meno istorijos. Būtų laikas mūsų fondams ką nors apie tai pagalvoti. Nebūtų tai malonus darbas, nes iš 120 ar 150 surašytų j mūsų sąjungas dailininkų įeitų kokia dešimta dalis. Tokia "ikonoklas-to" rolė negali būti niekad maloni. Tos rūšies studija būtų laiko ir pinigų nuostolis. Bet jeigu kalbėsim apie nuostolius, tai mes dabar turim gyventi iš nuostolių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Rimvydas
|
Praėjusiais metais opus santykių su lietuviais Lietuvoje klausimas tebebuvo diskutuojamas. Būta pažangos tuo atžvilgiu, kad publicistinius, dažnai poleminius, jausmais nudažytus laikraštinius straipsnius pakeitė rimtesni svarstymai žurnalų puslapiuose (Metmenys, Į Laisvę, Margutis). Rimčiausiai ir plačiausiai šis klausimas svarstytas "Metmenyse" (Nr. 6) net dviem straipsniais. Abiejų autorių (A. R. ir K. Drungos) esmėje pasisakoma už ryšių su lietuviais Lietuvoje palaikymą priimtinomis sąlygomis. Abiejų pasisakoma prieš kai kurių mūsų žmonių defetistinį nusistatymą tuo klausimu, kuris siūlo tenkintis tik nieko nesakančiais privačiais laiškais bei siuntiniais. Tik kai A. R. mano, kad tų platesnių nei asmeninių ryšių galima būtų siekti kultūrinių apsikeitimų keliu, tai K. Drunga eina toliau, neatmesdamas net santykiavimo su "kolaborantais" galimybių, jei būtų reikalo. Jis rašo: "Santykiavimas su kolaborantais ar, nuogai sakant, pasinaudojimas jais yra viena iš galimybių. Nesimato nieko, kas verstų iš esmės amesti tą galimybę". Arba: "Bet koks santykiavimas su okupacinės valdžios įstaigomis Lietuvoje kiekvienam laisvam lietuviui visada bus ypatingai nemalonus ir sunkiai virškinamas... Vienok gali būti padėčių, kur tai galėtų atrodyti reikalinga".
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Vasario 16-toji ir šiemet buvo iškilmingai paminėta Vašingtone maldom ir kalbom. Atstovų Rūmuose maldą kalbėjo kun. E. Abromaitis iš Čikagos, Senate — kun. J. Matutis iš New Haveno. šventės proga Valstybės Sekretorius Dean Rusk Lietuvos atstovui Vašingtone atsiuntė ' tokį sveikinimą: "Man tenka garbė perduoti jums Jungtinių Valstybių vyriausybės ir tautos nuoširdžius linkėjimus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo keturiasdešimt šeštos metinės sukakties proga. Amerikiečiai visada kovojo dėl laisvės ir apsisprendimo principų visom tautom ir smerkė jų prievartinį paneigimą visur, kur tai bebūtų. Jungtinių Valstybių vyriausybė, tvirtai ir nuosekliai atsisakydama pripažinti neteisėtą Lietuvos aneksiją, įvykdytą Sovietų Sąjungos, pagerbia lietuvių tautos atsidavimą laisvės ir teisingumo idealam. Mes esame tikri, kad lietuvių tautos ištvermingumas padės jai eventualiai laimėti jos teisėtus tautinės nepriklausomybės siekimus."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros Ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1964 metais premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR "AIDŲ" RĖMĖJAI |
|
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Kun. J. A. Kučingis, Los Angeles, Calif.; kun. K. Juršėnas, dr. B. Valadka, Chicago, III.; Alg. Tiškus, Buffalo Grove, III.; kun. Jonas Švagždys, Brockton, Mass.; kun. Vyt. Bitinas, Portsmouth, N.H.; dr. St. Petrauskas, kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N. J.; J. Skrinska, M.D., Willowick, Ohio; Jurgis Gedaugas, Seattle, Wash.; Rimantas Jurkus, Lively, Ont.; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont.; A. A. Tamošaitienė, Kingston, Ont., Canada.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė p'riežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — AIDAI, 680 Bushwick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington, D.C. 20028
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
