Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. V. Brizgys — Bažnyčios visuotinojo Vatikano II susirinkimo išvakarėse .. 341
Juozas Kralikauskas — Lietuvio rašytojo situacija dabar tremtyje .......................... 346
Juozas Mikuckis — Miražai negrįžtamieji, Vieną rytą,
Tu atėjai, Vienuolyno bokšte .......................................................................................... 350

P r. Gaidamavičius — Mirė Lietuvos Jobas (A.a. arki-
vyskupą T. Matulionį palydint) ...................................................................................... 352

Vladas šlaitas — Apie daiktus (eil.) ................................................................................ 357
Jonas K. Kapys — Žygimanto Vazos "Auksinės lėkštelės" ........................................ 358

KŪRYBOS PASAULY
LITERATŪRA
J. B. — William Faulkner (1897-1962) ............................................................................. 364

KNYGOS IR ŽURNALAI
Myk. Biržiška — Mea kulpa ........................................................................................... 366
K. Milius — Partizaninis karas gintaro pakrantėje ..................................................... 367
A. G. — Alfonso Tyruolio Sacra Via .............................................................................. 367
Antanas Kučas — Amerikos lietuvių spaudos pionierius ........................................ 368

MENAS
Mikas Šileikis — Dail. Alfonso Dargio paroda ........................................................... 370
Mikas Šileikis — Dail. K. Zapkaus paroda .................................................................. 370
J. Žilevičius — B. Dvarionio "žibutė" ............................................................................ 371

RELIGINIS GYVENIMAS
L. A. — II Vatikano susirinkimas .................................................................................... 372
J. Z. — "Exul Familia" dešimtmečio kongresas Romoje ............................................. 372
Dr. J. Grinius — Krikščionių religijos stovis Sov. Sąjungoje ir Lietuvoje ............. 374

VISUOMENINIS GYVENIMAS
S t. Barzdukas — Iš LB Tarybos sesijos ........................................................................ 376
Be n. Babrauskas — Lietuvių Fondo laukia reikšmingi darbai ............................... 378
A. Bit. — L.F.B. studijų savaitė lietuviškai tikrovei pažinti ....................................... 379
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS VISUOTINIO VATIKANO II SUSIRINKIMO IŠVAKARĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   

Popiežius Jonas XXIII

Juo artesnė visuot. Bažnyčios susirinkimo diena, tuo vis didesnis viso pasaulio juo susidomėjimas. Paskutinėmis dienomis kai kurių kraštų visoje spaudoje net nepaprasti politiniai ir moksliniai įvykiai buvo palikti antroje eilėje.

Visuotinio susirinkimo pravartumo mūsų laikams mintis negimė staigiai. Apie jį ilgai kalbėta, ypatingai popiežiaus Pijaus XI laikais. Pijaus XII pontifikatas praėjo pasaulinio politi-tinio kataklizmo atmosferoje, buvo netinkamas laikas visuotiniam susirinkimui. Pijaus XI laikais ir vėliau, visuotinio susirinkimo reikalingumo ir jo tikslumo klausimu nebuvo vienos nuomonės. Vieni buvo už jo reikalingumą, tikslumą. Kiti sakydavo, kad mūsų laikais nesą reikalo šaukti visuotinio susirinkimo, nes Apaštalų Sostas ir be tokio susirinkimo turi visas priemones žmonijos reikalams, nuomonėms sekti, analizuoti ir, kas reikalinga, patvarkyti.

Popiežius Jonas XXIII Visuotinio susirinkimo klausimą išsprendė pačioj pradžioje savo pontifikato: paskelbė jį šaukiąs. Kas ką tuo klausimu anksčiau begalvojo, dabar visiems aišku, kad visuotinis susirinkimas bus labai didelės reikšmės įvykis. Jeigu jame bus svarstomi ir tvarkomi reikalai, kuriuos Apaštalų Sostas galėtų svarstyti ir be visuotiniojo susirinkimo, tai tų pačių klausimų sprendimas paprastu keliu daugeliu atvejų nebūtų sukūręs tos psichologinės atmosferos, kokią susikūrė belaukiant visuotinio susirinkimo, ir kokia dar susikurs, jam vykstant.

Visuotinis susirinkimas krikščionybės istorijoje neeilinis ir nedažnas įvykis. Šis yra iš eilės 21-sis. Pirmasis įvyko kažkada tarp 47-50 metų, dalyvaujant apaštalams ir turbūt būreliui jų pagelbininkų ar įpėdinių. Vadovavo jam šv. Petras. Antras įvyko jau tik 325 metais. Vėliau X, XI, XVII, XVIII šimtmečiuose nebuvo nė po vieną susirinkimą. IV, V, XVI šimtmečiuos buvo po du ir XII, XIII bei XV šimtmečiuose po tris susirinkimus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIO RAŠYTOJO SITUACIJA DABAR TREMTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KRALIKAUSKAS   
1. Slavų grėsmė Lietuvai per 500 metų.

Šiurpiai susiaurėjo lietuvių tautos žemė: atimta dideli etnografiniai plotai rytuose, pietuose ir vakaruose. Per 500 metų pasibaisėtinai aptirpo gyvybinė lytis, ant kurios plaukia istorijoje mūsų tauta. Aplink 20 a. Lietuvą — lietuvių kapinynai. Kokia Lietuva buvo — ir kokia ji šiandie bepalikus!

Ir kuo daugiau įsigilini, tuo vis aiškiau matai šią niūrią tiesą: slavai yra pagrindinė lietuvių tautai grėsmė ir visų svarbiausioji problema. Jie šimtmetis po šimtmečio tirpdė lietuvių tautą ir jos teritorinę erdvę. Lietuvių ir slavų santykio problema tebekėlė didelio rūpesčio net ir nepriklausomoje Lietuvoje. Šios problemos bei grėsmės akivaizdoje rutuliosios ir mūsų tautos ateitis.

Slavai vis kėsinosi ir tebesikėsina į lietuvių žemę, arba plotą: per okupaciją ir kolonizaciją. Slavai buvo ir tebėra didžiai pavojingi lietuvių kalbai bei tautybei: lietuvių nutautinimas lenkinant ir rusinant. Slavai prievartingai bei paniekinamai slopino ir tebeslopina lietuvio dvasią bei kultūrą. Slavai naikino ir tebenaikina lietuvių fizinę gyvybę: išplėšdami pragyvenimo reikmenis, persekiodami, kalindami, žudydami, vergais bei katorgininkais išgabendam (Būdinga, kad jau visų ankstyviausiame lietuvių istorijos šaltinyje — Nestoro metraštyje "Po-viestj" — užrašyta, jog "rusams duoklę moka" Lietuva ir Neroma, t.y. lietuviai augštaičiai ir žemaičiai. Iš to pat metraščio žinome ir pirmąjį istorinį Lietuvos užpuolėją grobti bei žudyti: tai slavai, žiauraus Jaroslavo vedami 1040 m.)
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ]UOZAS MIKUCKIS   
MIRAŽAI NEGRĮŽTAMIEJI

I

Sapnų duktė, duktė miražo,
Tau tolumoje ošia bangos,
Bet meilės pinasi žabangos —
Nerimsti spinduliuos ant pliažo.

Sapnų duktė, duktė miražo,
Tarp meilės kylančių žabangų,
Atsiminei kadaise brangų
Gėlingą klonį, klonį gražų.

Atsiminei upelį, šilą,
Kur mūsų širdys meilėn kilo —
Ir saulė aš tapau vaizduotėj ...
Aš saulė . . . Kas gi tu? Gal būti,
Pavasarį žydėt žibutė
Vasario saulės išbučiuota.
Skaityti daugiau...
 
MIRÉ LIETUVOS JOBAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. GAIDAMAVIČIUS   
A. a. arkivyskupą T. Matulionį palydint

Jau antrą kartą pasklido žinios apie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirtį. Pirmąjį kartą jo mirtį paskelbė "Tides" agentūra 1948 m., matyt, gavusi žinių iš Sov. Sąjungos. Dabar vėl išgirstame, kad arkivyskupas T. Matulionis mirė Lietuvoje rugpjūčio 20 d. Žinia atėjusi iš Vatikano. Jei pirmoji žinia buvo sutikta su rezervais, tai šiuo atveju ir abejingieji neabejoja. Keista tiktai, kad tokio vyro mirties paskelbimas buvo pernelyg kuklus — tartum užgeso dar vienas pėstininkas pakelėje , o žygis tęsiamas toliau. . . Didžioji spauda neprabilo savąja artilerija. Ji, tiesa, paminėjo trumpose informacijose kaip eilinį įvykį, kai kurie paskelbė platesnius straipsnius, bet toli gražu neatskleidė tos Jobo dramos, kuri šiandieną ne vaidinama, o pergyvenama Lietuvoje. Svetimiesiems gal ir sunku įsijausti, susidomėti — jie turi sau artimesnių problemų, bet ir iš mūsų pačių pusės dar nepadaryta tiek, kad Lietuvos drama būtų suprantama vakariečių masėms. Vergai supranta laisvę, bet laisvieji nesupranta vergijos.

Su apgailestavimu reikia konstatuoti ir tylos sąmokslą ne tik okupuotoje Lietuvos spaudoje, bet ir laisvojoje. Tiktai katalikiškos minties periodikoje pasirodė straipsniai, įvertiną arkiv. Matulionio asmenį, jo kančią ir jo herojiškai atkaklią kovą su fizine ir dvasine vergija. Nekatalikiškoji lietuvių išeivių spauda nesusidomėjo ne tik kankinio asmenybe, jo moraline didybe, bet ir jo tautine kova. Ar tai stoka jautrumo, ar tai atbukimas moralinėms vertybėms, ar pagaliau ignoravimas?
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
APIE DAIKTUS

Nors daiktai sensta,
nors kėdės nugarėlė išsišeria,
nors išgverusios durys girgžda,
nors tinkas
trupa ir krinta žemyn nuo lubų,
tačiau nei vienas
iš šių augščiau suminėtų daiktų
savo senatvės nepastebi,
nes jie gyvena tik esamajam laike,
nes jų pasaulyje
nėra nei buvusio laiko, nei būsimo laiko.
Saldžią malonę
slepia daiktai nebylioj ir pusiau ištrupėjusioj
būtent, [savo širdy,
malonę
užsimiršt ir užmiršti,
malonę
nemokėti palygint,
malonę
nemokėti atskirti
šiandienykštės dienos
nuo dienos,
kuri kartą yra praėjusi.
Skaityti daugiau...
 
ŽYGIMANTO VAZOS "AUKSINES LĖKŠTELES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS K. KARYS   
I.
Nė vienas istorinės Lietuvos valdovas nėra mušdinęs tiek auksinių monetų, kiek jų mušdino Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaikštis (1587-1632). Be to, jo auksinės monetos, vienos muš-dintos Lenkijos pinigų kalyklose Lenkijai, kitos — Vilniuje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, arba ir tos su "mišraus pobūdžio" legendomis (vienodai tikusios apyvartai abejose susijungusiose valstybėse), pasižymėjo nepaprastu dailumu bei retai menišku aniems laikams štampų išgraviravimu. Mušdino Vaza ir smulkesnių auksinukų, koki vyravo jo pirmatakų (Žygim. Augusto, Stepono Batoro) laikais, tačiau stambiausios 10 dukatų vertės monetos — "portugalai" — visas kitas tiesiog masiškai nu svėrė.

Gausa mušdintų auksinių pinigų turėtų kaip ir liudyti, jog XVII a. pradžioje Lenkijos ir .„Lietuvos valstybės stovėjo ant stiprių ekonominių pagrindų. Bet tai gryna iliuzija. Valdovo dvarui, bajorams, stambiems pirkliams, augštiesiems valdininkams, tiesa, niekad nieko nestigo; bet masės gyventojų, miestiečių ir valstiečių, įvairiais mokesčiais sunkiai apkrautos, vos besilaikė ir, apie ką kita nekalbant,, mito pelų duona, lapais ir dilgėlėm ... Beveik nenutrūkstama grandine vykę karai su švedais. Maskva, Padnieprio kazokais, turkais rijo "paskutinius jungtinio krašto'" ūkio išteklius; bajorų "rokošai", religinės kovos tarp katalikų, protestantų, stačiatikių, dažni badmečiai, savos ir svetimų kariuomenių sauvaliavimai1 etc. laikė "rzeczpospolitos" vidaus politiką savotiškame paralyžiuje. Baudžiavinis ūkis davė valstybės iždui tiktai "bado pajamas", kiek nuo tuščio skilvio buvo įmanoma atimti. O tie, kas galėjo mokėti, mokesčius, galėjo jų ir išvengti. Ir tas p(ats. "valstybės iždas", Žygimanto Vazos laikais yos pradėjęs atsiskirti nuo senojo, kone valdovo asmeninio iždo, kaip paprastai turėjo skylių, pro kurias nemaža pinigo nubirdavo toli gražu ne svarbiesiems valstybės, bet asmeniniams valdančiųjų reikalams.
Skaityti daugiau...
 
WILLIAM FAULKNER (I 897 - 1962) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. V   

Vienų metų būvyje amerikiečių literatūra neteko dviejų savo stambiausių dabarties beletristų. Pernai liepos pradžioje tragiškai savo gyvenimą baigė Ernest Hemingway, o šiemet, širdies priepuolio ištiktas, atsiskyrė Faulkneris, kitas šiandienines amerikiečių prozos milžinas.

Kadaise jisai kalbėjo:
"Ką mes esame padarę, niekada neatitiko ir nebeatitiks pavidalo, to tobulybes sapno, kurį mes paveldė-jome gimdami ir kuris verčia mus ir visada vers siekti, net ir po kiekvienos naujos nesėkmes, kol pagaliau nerimas mus paliks ir ranka nusileis nurimusi".

Ranka, kuri paraše šiuos žodžius, pagaliau nusileido nurimusi. Willia-mas Faulkneris mirė liepos 6 dieną, paryčiu, savo mažame Misisip-pės valstybes miestelyje — Oksforde. Tačiau jo sukurtame kosmose, kurį jis pavadino indėnų žodžiu Yok-napatawpha apskritimi, tebėra gyvybė, nesiliaujantis, antlaikinis judesys.
Skaityti daugiau...
 
MEA CULPA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Myk. Biržiška   

1956.1.3 Vaclovui Biržiškai pasimirus, kelių jo paliktų ir labiau ar mažiau spaudai parengtų veikalų išleidimas, tikriau rūpinimasis jų likimu visų pirma teko man, jo broliui, kaip ne tiek tebesančiam, kiek tik jau buvusiam lietuvių literatūros istorikui, tad giminingam brolio bibliografijai, seniai jau jam virtusiai biobibliografija. Ne tik biografiniai bet ir biobibliografiniai veikalai, kad ir kaip būtų jie mums svarbūs ir reikalingi, plačiai visuomenei, suprantama, nėra patrauklūs, tad ir nelengva gauti jiems leidėjų. Kas gi šoks į aiškiai nepelningą, tikriau net į nuostolingą biznį! Kad ne Lituanistikos Instituto pirmininko Petro Joniko sumanumas ir Kultūros Fondo materialinis ir moralinis leidimo parėmimas, svarbiausias brolio Vaclovo veikalas "Aleksandrynas" (šiuo tarpu I dalis) nebūtų galėjęs pasirodyti. Tačiau ir populiaresni jo veikalai gauna pasirodyti tik bičiulišku parėmimu, kaip štai 1953-1957 m. "Senųjų lietuviškų knygų istorijos" 2 dalys Čikagos Lietuvių Literatūros Draugijos leidiniu arba 1960 m. "Praeities pabiros" "Kario" leidėjų, tebeatsimenančių jų autorių kadaise buvus kariu.
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANINIS KARAS GINTARO PAKRANTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Milius   
Iš pavadinimo kai kas gali pamanyti, jog tai yra knyga, panaši į J. Daumanto "Partizanus už Geležinės Uždangos". Tačiau tai nėra vien tiktai partizaninio lietuvių pasipriešinimo prieš sovietus aprašymas. Pirmajame skyrely (6-11 pp.) duodamos pagrindinės žinios apie kraštą ir trumpai suminimi svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai nuo seniausių laikų iki antrojo pasaulinio karo. Toliau dviejuose skyreliuose (12-31 pp.) pavaizduojama, kaip Lietuva tapo nacių-sovietų sąmokslo auka bei kaip ji priešinosi sovietų kėslams ją prisijungti; taip pat trumpai aprašomas Lietuvos nepriklausomybės atstatymas 1941 metais ir lietuvių priešinimasis nacių užmačioms. Tiktai po to (32-105 pp.) imama pasakoti apie Lietuvos Laisvės Armijos susidarymą bei jos žygius prieš sovietinius okupantus ir jų pakalikus. Tai yra atliekama ne chronologine tvarka, bet pavaizduojant, kaip Lietuvos Laisvės Armija laikėsi prieš NKVD bei komunistų aktyvistus, kaip ji kovojo prieš masines lietuvių deportacijas bei rusų kolonistų įkurdinimą Lietuvoj ir tt. Po to nušviečiamos sovietų pastangos sunaikinti Lietuvos Laisvės Armiją ir jos ryšius su Vakarais. Paskutiniuose dviejuose skyreliuose iškeliamas tolimesnis pasyvus lietuvių priešinimasis ir įspėjami kiti kraštai, kad juos gali ištikti panašus likimas.
Skaityti daugiau...
 
ALFONSO TYRUOLIO SACRA VIA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. G.   
Knygelė atrodo gana poetiškai: kukliu, baltu viršeliu.plona, talpinanti 32 Romos sonetu (nejučiomis prisimena Krymo sonetai).
Pradžioje autorius paaiškina, kad šių sonetų priežastis yra jo kelionė Romon šventaisiais 1950 metais. Tai, iš tiesų, ir yra piligrimo-turisto įspūdžiai, padalinti į du skyrių. Pirmosios dalies sonetai liečia daugiausiai šventąsias vietas: S. Pietro in Vaticano, Scala Santa, Kaliksto katakombos, S. Cecilia ir Trastevere ir t.t. Antroje dalyje prabyla turistas, susižavėjęs Romos meno kūriniais bei kūrėjais — Mykolu Angelu, Ra-faeliu, Bemini, istoriniais paminklais — Koliziejus, Panteonas, istorinėmis vietomis ir t.t.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PIONIERIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
1962 metų pradžioje pasirodė Vlado Mingėlos knyga apie kun. Antaną Miluką (1871.VI.13-1943.III.19). Autorius joje nušviečia kun. Miluko gyvenimą ir darbus, drauge pavaizduodamas Amerikos lietuvių visuomenini, tautinį, politinį, religinį ir kultūrinį gyvenimą, kuriame kun. Milukui teko aktyviai pasireikšti.

Knygos pradžioje autorius skaitytoją nukelia į kun. Miluko gimtinę — šeštokų apylinkes (23-67 p.). Antroje dalyje koncentruojasi jo visuomeninėje veikloje Amerikoje XIX a. gale ir XX a. pradžioje (71-172 p.), o trečioje dalyje nupasakoja apie žymiausią kun. Miluko veiklos sritį — spaudą (177-228 p.). Paskutinės dvi dalys telkiasi apie jo patriotinę veiklą (231-302 p.) ir jo gyvenimo saulėleidį (307-331 p.). Priedų skyrius apima kai kurių dokumentų foto nuotraukas, kun. Miluko leidinių sąrašą ir bibliografiją.
Skaityti daugiau...
 
DAI L. ALFONSO DARGIO PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   

Balandžio 28 — gegužės 5 d. Čiurlionio galerijoje Čikagoje įvyko dail. Alfonso Dargio tapybos paroda. Rengėjas — Čiurlionio galerija. Į parodos atidarymą atvyko nemažai vietos inteligentijos-meno mylėtojų ir bičiulių. Paroda susidomėjimas buvo didelis, nes dail A. Dargis, dar Vokietijoje būdamas, "žemaičių vestuvėmis" plačiai pagarsėjo. Reikia pabrėžti, kad A. Dargio kūryba ne tiktai mūsiškė visuomenė, bet ir kitataučiai domėjosi.

Parodą globojo Lietuvių scenos darbuotojų sąjungos Čikagos skyrius, pirmininkės S. Adomaitienės vadovaujamas. Ji atidarė parodą, pasakydama gražią kalbą.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. K. ZAPKAUS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   
Birželio 16-24 d.d. Čiurlionio galerijoje Čikagoje įvyko jauno dailininko Kęstučio Zapkaus pirmoji individuali tapybos paroda. Rengėjai — Lietuvių Akademikų Skautų Sąjūdis. Parodą atidarė dr. Edvardas Kaminskas. Su dailininko kūryba supažindino dail. Alg. Kurauskas. Čiurlionio galerijos vardu pasveikino Mikas Šileikis.

Dail. Kęstutis Zapkus su savo pirma paroda vietos lietuviams bei kitataučiams padarė gražų įspūdį. Čikagos dienraščio Daily News meno kritikas Franz Schulze, plačiai rašydamas apie jaunojo lietuvio kūrybą, be kita ko sako: "The show, at the Čiurlionis Gallery, 5620 S. Claremont Ave., features 24-year old Kęstutis Zapkus in an array of paintings and drawings that are sufficiently inventive in conception and mature in handling to suggest that he migh properly be accorded a place among the company of first-rate young painters in America". Amerikos meno žurnalas Art News spalio nr. pareiškė apie K. Zapkų: "Jis neabejotinai atrodo, kaip didžiulio pažado menininkas".
Skaityti daugiau...
 
B. DVARIONO "ŽIBUTĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   
Pernai Lietuvoje išleista B. Dvariono "žibutė pirmoji pražydo" (Vilnius, 1961 m. 36 p.), chorui rinkinys. Jame yra penkios dainos ir "Penki chorai" — penki liaudies posakiai (gal patarlės).

Prof. Balys Dvarionas daugiausia rašo instrumentalinius kūrinius, operą, kantatas ir t.t. čia yra pirmas jo rinkinys, išleistas vien tik chorui, šis dainų rinkinys, a capel-la, yra vertas choro dėmesio, nes kūrėjas įdomiai rašo chorams, vartoja naująsias priemones ir naujuosius būdus lietuviškų chorų literatūroje, liaudies melodijas ar jų nuoaidžius. JAV gyvenantieji mūsieji kompozitoriai (pvz. prof. VI. Jakubėnas, J. Kačinskas, J. Gaidelis) irgi pana-alai rašo. Matyti, autorius puikiai pa žįsta balsinę medžiagą, retai kur vartoja chorinę akrobatiką, daugiausia rašo diatoninėje plotmėje.
Skaityti daugiau...
 
II VATIKANO SUSIRINKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuris vadinamas Vatikano II susirinkimu, spalio 11 d. pradėtas Romoje didžiomis iškilmėmis. Šv. Petro aikštė nuo ankstaus ryto buvo pripildyta maldininkais. Jų tarpe matėsi būriai dvasininkų: kunigų, vienuolių — vyrų ir moterų. Pasaulis dar niekad nebuvo regėjęs tokios didingos procesijos, kuri vingiavosi nuo Vatikano rūmų bronzinių durų iki šv. Petro bazilikos. Su mitromis bei arnotais ėjo 81 kardinolas ir apie 2700 arkivyskupų, vyskupų, patriar-kų, suvažiavusių, iš viso pasaulio. Jų eilėse akį traukė Rytų apeigų bažnytiniai dignitoriai, apsirėdę savo ypatingais drabužiais. Eisenos gale buvo nešamas popiežius Jonas XXIII, apsisiautęs brangia kapa ir užsidėjęs augštą mitrą.

Artėjant popiežiui į baziliką, choras giedojo himną Tu es Petrus — Tu esi Petras. Viduje iškilmės buvo tęsiamos mišiomis, kurias laikė kardinolų kolegijos dekanas kard. Eugenijus Tisserantas. Per pamaldas specialiose vietose sėdėjo 80 valstybių specialūs atstovai. Italijai atstovavo pats prezidentas. Be to, arti altoriaus iškilmes sekė 28 krikščioniškų religijų atstovai — nekatalikai. Ten buvo atstovaujama visoms didžiosioms protestantų sektoms ir kai kurioms ortodoksų bažnyčioms. Maskvos patriarkas atsiuntė du stebėtojus. Specialią vietą turėjo žurnalistai, suvažiavę čia iš viso pasaulio rinkti informacijų savo krašto spaudai. Didžioji jų dalis buvo nekatalikai.
Skaityti daugiau...
 
"EXSUL FAMILIA" DEŠIMTMEČIO KONGRESAS ROMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ž.   
Kaip jau iš seniau buvo skelbta ir tam ruoštasi, rugpjūčio mėn. 3-7 dienomis Romoje įvyko, Konsistoriali-nės Kongregacijos pravestas, emigrantų ir tremtinių kongresas, Pijaus XII išleistos konstitucijos "Ex-sul Familia" dešimtmečiui paminėti.

Nežiūrint vasaros karščių, kurie Romoje būna ypatingai jaučiami ir miestas paprastai ištuštėja, plačios organizacijos daugelio gyvenime gyvai jaučiamos išganingos "Exsul-Familia" įtakos, na, ir Amžinojo Miesto bei krikščionybės centro patrauklumo dėka kongreso dienos sutraukė virš 5,000 asmenų. Vien tik iš šiaurinės Amerikos ir Kanados atvyko apie pusantro tūkstančio. Iš Europos valstybių, suprantama, žymiai daugiau. Dalyvių tarpe, kartu su eiliniais tremtiniais ir emigrantais darbininkais, maišėsi ir augšti dvasiškiai bei šiaip tautinio ir tarptautinio masto asmenybės: iš Belgijos Malinęs - Bruselio arkivyskupas kard. Suenens, Tournai vyskupas Himmer, vyskupas tremtinys latvis Sloskans; iš Prancūzijos Mo-naco vyskupas Rupp; iš Šveicarijos St. Gallen vyskupas Hasler, iš Anglijos Nottinghamo vyskupas Ellis, be to, Anglijoje prisilaikantys baltgu-džių ir ukrainiečių vyskupai Sipo-vič ir Hornyak; iš Vokietijos pabėgėlių ministerijos viceministeris; iš J.A.V. bių vysk. Swanstrom, N.C.W. C. direktorius. Tautybėmis daugiausia buvo italų, kurie per eilę metų buvo emigravę į visus pasaulio kraštus ir dabar mielai pasinaudojo proga aplankyti savo gimines Italijoje, šalia kongreso jie netgi turėjo tikslą paminėti 75 metų veiklos jų emigrantų globai Msgr. Scalabrini įsteigtos ir dar ir šiandien tebeveikiančios specialios draugijos. Iš tremtinių dalyvavo atstovai visų tų tautybių, kurių kraštai šiandien yra už geležinės uždangos. Tarp jų ir lietuviai. Apskaičiuota, kad lietuvių grupė viršijo pustrečio šimto žmonių: 75 iš Vokietijos, 54 iš Anglijos, 25 iš Prancūzijos, 21 iš Šiaurinės Amerikos bei Kanados, likusieji iš pačios Italijos.
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONIŲ RELIGIJOS STOVIS SOV. SĄJUNGOJ IR LIETUVOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   
Vienas didžiausių rūpesčių nuoširdiems krikščionims Vakarų pasauly — religijos persekiojimai Sovietų Sąjungoj ir jos pavergtuose kraštuose. Todėl pravartu dažniau susipažinti su tais įspūdžiais, kokius Vakarų tikintieji turėjo progos susidaryti Sov. S-goj apie religijos stovį. Vienas tokių krikščionių, stačiatikių teologijos studentas K. A. Elčani-novas 1961 m. praleido 5 savaites Maskvoj, kaip vertėjas prie Prancūzijos parodos, kuri ten buvo nuvežta. Per tas 5 savaites jis turėjo progos sutikti daug krikščionių ir su jais pasikalbėti. Jo įspūdžių išspausdintų "Christ und Welt" savaitrašty (1962. III. 30), svarbesnes vietas čia pirmiausiai ir perduodame.

"Krikščionybė iš sovietinio gyvenimo taip toli išstumta, — rašo K. A. Elčaninovas, — kad ji yra tapusi savotiška mitologija, kuri nesužadina nei neapykantos, nei intereso, daugiausia gal smalsumą. Krašte krikščionybė ir Bažnyčia iš kasdieninio gyvenimo išjungtos ir pagal sovietinių piliečių nuomonę neturi jokio ryšio su gyvenimu, šito pasiekta persekiojimais, auklėjimu ir melais. Tik antireliginiuose susirinkimuose ir antireliginėje literatūroj religija tėra viešai svarstoma. Kas tačiau bent kiek giliau pažiūri, greitai pastebi, kad religijos yra visur. Tikinčių yra visose sovietinės visuomenės "klasėse", pradedant policininku, kuris kryžių nešioja paslėpęs po uniforma, viešbučio valytoja, a-kademijos nariu, kuris pamaldų vis vyksta į skirtingas parapijas, ir baigiant chemijos inžinierium, kuris pažįsta Sergijaus Bulgakovo (buv. marksisto, vėliau stačiatikių dvasiškio, mirusio Paryžiuj, J. G.) sofio-logijos plonybes ir Povilo Florens-kio raštus.
"Aišku, kodėl pamaldas cerkvėse telanko moterys daugiau negu 50 metų amžiaus. Jos neturi ko bijoti. Visi kiti piliečiai gali visko netekti — tarnybos, stipendijos ir net laisvės. Tuo paaiškinamas diskretiškumas tų, kurie tiki Dievu, vis tiek, ar jie būtų universitete, arba fabrike .. . "Neseniai patyriau, kad mano artimiausias draugas yra stačiatikis", man prisipažino jaunas inžinierius. "Aš nejieškau jokio kontakto su kitais krikščionimis", prisipažino viena jauna studentė . ..
Skaityti daugiau...
 
IŠ LB TARYBOS SESIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Barzdukas   


JAV Lietuvių Bendruomenės lll-sios Tarybos antrosios Clevelando (1962. VI. 2-3) sesijos dalyviai: 1 eilėj iš k. Prez. vicepirm. Alf. Mikulskis, vicepirm. dr. Alg. Nasvytis, O. Ivaškienė, Garbės Teismo pirm. J. Šlepetys, Prez. pirm. St. Barzdukas, PLB Valdybos pirm. dr. J. Sungaila, dr. B. Matulionis, CV pirm. J. Jasaitis, vicepirm. V. Adamkavičius; 2 eilėj iš k. Bostono apyg. atstovas V. Mačys, A. Giedraitis, St. Dzikas, CV ižd. Z. Dailidka, Prez. sekr. V. Kamantas, T. Blinstrubas, CV švietimo vadovas Jer. Ignatonis, dr. A. Razma, V. Volertas, CV narys A. Kėželis, KF sekr. V. Micas; 3 eilėj iš k. V. I zbickas, Chicagos apyg. pirm. K. Drunga, J. švedas, Hartfordo apyg. pirm. K. Bagdonas, Br. Shotas, dr. P. Kisielius, dr. V. Vardys, A. Mackus.
V. Pliodzinsko nuotrauka

Trys darbotvarkes taškai
JAV Liet. Bendruomenes Tarybos sesijos 1962 birželio 2-3 Clevelande pagrindinis dėmesys krypo į tris darbotvarkės taškus — į Bendruomenės veiklos planus bei darbus, į Bendruomenės vietą Lietuvos laisvės kovoje ir į Lietuvių Fondo organizavimąsi bei finansus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ FONDO LAUKIA REIKŠMINGI DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ben. Babrauskas   
Keliolikos metų pakako mums stipriau atsiremti į naująją žemę ir taip pat apsigalvoti, kaip tas gyvenimas tiksliau panaudotinas lietuvių kultūrai įamžinti.

Niekad jokie išeiviai neturėjo tiek daug kultūros kūrėjų — rašytojų, menininkų, mokslininkų, kiek mes jų turime. Didelė mūsų tautinė nuodėmė būtų neišnaudoti savų kultūrinių pajėgų, kurios juk tam ir pasitraukė į laisvę, kad čia galėtų nevaržomi, pagal savo žinojimą, supratimą ar jautimą kurti bei perduoti savo žinias ateinančioms kartoms.

Idealu būtų, kad tie žmonės būtų išlaisvinti nuo 9-10 valandų darbo ir galėtų atsidėti vien kūrybai ar mokslui. Bet tai, žinoma, ten svajonė, graudi svajonė, kadangi įvyk-dytina, o ne įvykdoma. Tačiau liūdniausia yra tai, kad mūsų kūrėjai jų pačių kietai sutaupytu laiku, vakarais ar naktimis, sunkiomis sąlygomis šį tą, o iš tikrųjų palyginti labai daug sukuria ar parašo, tik nėra, kas jų tuos mokslo larbus ar kūrinius priima, t.y. išleidžia, tariant įamžina. Norėti, kad rašytojas ar mokslininkas, parašęs knygą,, pats ją savo lėšomis išleistų, būtų tiesiog įžūlu Tad ir prel. Mykolas Krupavičius, aktyviai dalyvavęs Lietuvių Fondo organizaciniuose posėdžiuose, viename iš jų tiksliai ir teis'.ngai pastebėjo, jog to fondo pajamų didžioji dalis pirmoje eilėje turės būt skiriama lietuviškai knygai.
Skaityti daugiau...
 
L.F.B. STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVIŠKAJAI TIKROVEI PAŽINTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Blt.   
Didelių organizacijų suvažiavimai gali tapti tušti ir nereikšmingi, jei nėra gerai suorganizuotos programos, kur numatyti pagrindiniai klausimai ir visų jie tokiais pripažinti. Po jų gali eiti mažiau svarbūs dalykai. Kiekviename suvažiavime, kuris skiriamas darbui, o ne pasilinksminimams, turi būti vienas pagrindinis klausimas, į kurį nukreipiamas viso suvažiavimo dėmesys, pavedant jį nagrinėti parinktiems paskaitininkams, sugebantiems iškelti esmines tezes, kurias galima diskutuoti.

Pagal ši principą buvo suorganizuota L.F.B. studijų savaitė š.m. rugpjūčio mėn. 5-12 dienomis Vasa-gos vasarvietėje, Kanadoje. Dabartinėje padėtyje mūsų pagrindinis rūpestis yra: tautinės egzistencijos išlaikymas, lietuviškos kultūros kūrimas ir Lietuvos išlaisvinimas, šis rūpestis buvo sutelktas į pagrindinį klausimą: Maironis ir mes savuose laikuose. Mūsų padėtį apsprendžia mūsų lietuviškasis tvirtumas tiek tėvynėje, tiek išeivijoje, todėl pagrindinė tema buvo suskirstyta į tris klausimus: Maironis ir jo laikai, rezistencija tėvynėje ir išeivijoje.
Apie Maironį ir jo laikus kalbėjo prof. J. Brazaitis. Referentas, turėdamas gilų istorinių įvykių ir literatūrinių įtakų supratimą, įdomiai išdėstė Maironio įtaką istorinėje tėkmėje. Didžiausia ji buvo caro pavergimo metu, nemažėjo nepriklausomybę atgavus ir visu ryškumu iškilo, dabar tautai esant pavergtai ir jos daliai išsklaidytai įvairiuose kraštuose.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Kultūros kongresas, rengiamas JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių, vyksta lapkričio 22-24 Čikagoje. Bendrajame posėdyje įžangines paskaitas skaito dr. J. Grimus ir dr. J. Puzinas. Atskiruose sekcijų posėdžiuose paliečiami aktualiausi dabarties kultūros klausimai. Kongreso proga rengiama reprezentacinė dailės paroda ir simfoninis koncertas, kuriam diriguos Jeronimas Kačinskas.

* Prof. Mykolas Biržiška, nepriklausomybės akto signataras, Kauno bei Vilniaus universitetų rektorius, lietuvių literatūros tyrinėtojas, mirė rugpiūčio 24 Los Angeles, Calif. švęsdamas savo 80 gimtadienį. Visuomenės lėšomis iškilmingai palaidotas iš Šv. Kazimiero bažnyčios.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Švaistas: ŽIOBRIAI PLAUKIA. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1962. 233 p. Kaina $2.50.
Juozas Kralikauskas: TITNAGO UGNIS. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1962.
šventas Tėvas Jonas XXIII: MOTINA IR MOKYTOJA. Enciklika. Vertė kun. P. Dambrauskas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Čikaga, 1962. 115 p. (77-115 p. yra kun. dr. P. Brazio MIC studija — Enciklikos "Mater et Magistrą" mintys ir gairės — spausdinta "Aiduose").
Kan. Antanas Steponaitis: TĖVYNĖJE IR PASAULY. Prisiminimai ir apybraižos. Brooklynas 1962 m. atspaude pranciškonų spaustuvė, įriS-ta, 319 p.
Dr. B. Matulionis: Generolo gydytojo VLADO NAGEVIČIAUS gyvenimo ir darbų apžvalga. Leidėja Veronika Nagevičienė, atspaude Immacu lata Press Putname, 1962 m., įrišta, 374 p.
LITHUANIA LAND OF HEROES. Red. Léonard Valiukas, išleido Lietuvių Dienos" 1962 m., teksto 88 p.. iliustracijų 90 p.

 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1960 ir 1961 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai PDF Spausdinti El. paštas
MAIRONIO PORTRETAS
"Aidų" administracijoje galima įsigyti atspaudą dail. V. K. Jonyno piešto Maironio portreto, kuris buvo š.m. 7 nr. viršelyje. Atspaudas originalo dydžio (16x13), gerame popieriuje, su dailininko parašu. Kaina 10 dol. Visas iš portreto gautas pajamas dail. V. K. Jonynas dovanoja "Aidams". Visi kviečiami šį portretą užsisakyti.

PADĖKA
JAV LB Kultūros Fondas "Aidams" paremti dovanojo 50 egz. "Aleksandryno" I tomo. Leidėjai už tokią nuoširdžią paramą Kultūros Fondui reiškia giliausią padėką.

 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd.. Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D.C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai