|
|
1947 m. 8 lapkritis
Parašė ANTANAS MACEINA
|
Turinys: Įvadas. — 1. Kultūrinis totalizmas. — 2. Kultūros vadavimasis iš politikos. — 3. Kultūrinės demokratijos esmė. — 4. Kultūrinės demokratijos pasiūlymai.
|
Skaityti daugiau...
|
Sparnuotoji našlaitė, skaisti gėlių plaštake, Kaip greitai tu užgesi, gamtos altoriuj žvake, ir amžinai išnyksi, papildžius dulke skaičių, kaip okeaną platų, išnykusių našlaičių... Nepasiges net niekas per milijardus metų, nepaminės net vardo visoj didžioj visatoj, nors tu darei vien gera — grožybe guodei akį, skaisčioji saulės dukra, nežydinti plaštake... Kodėl gi aš bijausi ištirpti būvio jūrėj, jei ji, tas grožio šypsnis, išnykti amžiams turi? ašai, kuris po tyru dangaus safyro stogu gamtos šventojoj menėj per amžių sėjau bloga? kuris iš viso lobio paliksiu viena verta, kad, kai po žemės žygių sugrįšiu žemėn kartą, iš savo kūno syvų ir jos šventų puvėsių, gal būti, išdaiginsiu žmonėms našlaitę šviesią...
|
LIETUVIŲ KALBA IR JŲ SENOVINĖ KULTŪRA |
|
|
|
Žmogaus kalba yra ne tik geriausia jo sielos bei dvasios išraiška, bet tuo pat metu ir žymiausia jo gyvenimo bei praeities liudininkė. Analizuodami atskirus kalbos duomenis, mes galime patirti, kaip kuri tauta senovėje yra gyvenusi, su kuo bendravusi, kokia yra buvusi jos kultūra ir t.t. Tad kalba sumaningam tyrinėtojui yra neišsemiamas praeities archyvas, iš kurio jis gali gana daug ką sužinoti. Jis gali net tokių paslapčių atskleisti, kurios kitų šaltinių yra visai nepasiekiamos.
|
Skaityti daugiau...
|
Nepriklausomos Lietuvos įnašas į tarptautinį ūkį |
|
|
|
Parašė DIPL. EKON. P. JUOZAITIS
|
Laisvės kovomis, užtrukusiomis iki 1921 m,, atgavusi nepriklausomybę, Lietuva kuone visą kraštą turėjo atstatyti iš karo griuvėsių vien savo jėgomis ir gyventojų energija bei darbu. Paveldėtos rusų pinigų sistemos griuvimas ir paralelinės okupacinės vokiečių markės katastrofiška infliacija nušlavė visas krašto taupmenas. Abu didieji kaimynai, ypač Sovietine Rusija, merdėjo politinėj ir ūkinėj suirutėj. O karo nuostolių atlyginimo Lietuva negavo nė vieno skatiko, nors jų vien žemės ūkis turėjo per 2 milijardus litų. Užsienis į atsikuriantį mažą kraštą žiūrėjo su dideliais rezervais, materialiai efektyviai jo neparėmė.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė PAULIUS JURKUS
|
Kaip keista, žeme, kad mane užbaigsi
Šventa tyla,
Kaip žiedą poilsiui užskleisi
Ties krūtine sava.
Nutils daina kaitrios vidurdienio kelionės,
Ir vakaras ateis ramus,
O iš laukų, surinkę derlių žmonės,
Sugrįš į protėvių namus.
Užkurs jie seną židinį ir nuvalys dulkėtą langą
Ir liūdesj kaip stiklą jie sukuls,
O iš laukų sugrįš avelių bandos
Ir klevo taikiame šešėlyje suguls.
|
Skaityti daugiau...
|
Kunigaikščio Vittorio (Antras „Stella Maris“ veiksmas) palociuose menkas kambarys, kuriame, lyg kalėjime, uždarytas Adalbertas. Baldų tematyti kušetė, stalas, pora kėdžių ir uždanga atitverti pastovai paveikslui tapyti. Naktis.
ADALBERTAS uždangai pakilus, vaikšto neramus po kambarį, protarpiais įsiklausydamas į muziką, kurios aidai silpnesnėmis ir stipresnėmis bangomis atsklinda iš viršaus, o kartais arčiau pasigirsta išdykęs juokas).
VITTORIO (įeina lydimas tarno; kai šis, padėjęs ant stalo vazą su vynu ir taure, išeina, jis kreipiasi į Adalbertą). Tai nemiegi?
ADALBERTAS. Jūs patys matote, šviesybe. Taip linksma, kad net šokti noris.
VITTORIO (nusijuokęs ir padėjęs ant stalo trikoję žvakidę). Malonu, kad nors mano muzika tave gerai nuteikia. Bet aš čia pas tave — dėl to eilėraščio. Ar pats ateisi puoton, ar reikės jį duoti kam nors kitam skaityti?
|
Skaityti daugiau...
|
ORGANIZUOKIME MENINĘ VEIKLĄ |
|
|
|
Parašė V.K. JONYNAS
|
Kas mūs ateity laukia — nežinome. Tačiau, nežiūrint ką mums rytojus beatneštų, yra būtina jau šiandien planingai ir apgalvotai viskam pasirengti. Lankydami Vokietiją Amerikos lietuviai, o taip pat ir daugelis svetimšalių yra gėrėjęsi mūsų liaudies menu ir jo savumais. Savo praktiška paskirtimi šios rūšies dirbiniai, neabejotinai, visur susiras pirkėjų, o jų dirbėjai, lengvesnį duonos kąsnį. Neabejotinai kils sumanymas šios rūšies gaminius surinkti ir suorganizuoti parodas Vokietijoje ir Amerikoje, o eilei jos gamintojų atsiras affi-devitai ar kiti keliai išvažiuoti svetur. Kadangi individuali emigracija yra rekomenduotina, kaip reali galimybė, kyla klausimas, kaip toks įvairių specialistų neorganizuotas išsibarstymas gali veikti mūsų tolimesnę kultūrinę veiklą. Aišku — neigiamai. Kas yra darytina, kad neigiamybės būtų pajungtos mūsų interesų labui? Vienintelis kelias tinkamo organizacinio plano parengimas ir jo vykdymas.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VINCAS KAZOKAS
|
„Aš buvau visose gyvenimo,
viršūnėse“ R. M. R.
„Iš nedaugelio žmonių, kuriuos aš pažinojau, Rilke yra vienas iš paslaptingiausių ir labiausiai užburiančių“, rašo savo atsiminimuose apie Rilkę Paul Valery, vienas iš artimiausių Rilkės draugų dar iš ano meto, kada Rilke, būdamas Rodin'o, to devynioliktojo amžiaus pabaigos Mykolo Angelo, asmeniniu sekretorium, gyveno Paryžiuje. Ir iš tikrųjų, juo arčiau susipažįsti su Rilkės asmeniu įr jo kūryba, juo labiau Įsitikini, kad jis yra jeigu ne vienas iš didžiausių, tai tikrai giliausias šio modernaus laikotarpio poetas. Giliausias, nes Rilke bandė ne vien tiktai parodyti mums daiktus dienos šviesoje, bet drauge siekė jis atskleisti pačią daiktų sielą, iškeldamas jų buvimo ir prasmės ryšį su visa būtimi transcendentinėje plotmėje. Visas moderniojo žmogaus nervingumas, jo nerimas, jo tikėjimo ir Dievo ilgesys yra Rilkės poezijoje išsakytas. Negana to. Rilke turėjo dar magišką užburiantį žodį. „Ir jeigu žodis „magiškas“ turi kokią prasmę, tai pabrėžiu, kad Rilkės visa asmenybė, jo balsas, jo žvilgsnis, jo laikysena ir mostas, žodžiu, viskas jame turėjo Kažką kerinčio“, rašo apie jį jau minėtasis Paul Valery. Štai, jau dvidešimt metų, kai Rilke pasitraukė iš gyvųjų, tačiau jis nenustojo buvęs mūsų tarpe: jis yra lygiai taip gyvas, kaip ir prieš dvidešimtį metų, nes žodis, įkvėptas ir turįs sielą, nemiršta. Jis neša drauge su mumis, kaip sako Jean Rousselot, šias sunkias ir nykias dienas, jis mums primena, kad poezija yra kažkur jaunystės raudoje ir kad ji tebėra gyva ir nebesudrumsčiama.
|
Skaityti daugiau...
|
FRAGMENTAS IŠ „PADAVIMO APIE KORENTO KRISTUPO RILKE'S MEILĘ IR MIRTĮ“ |
|
|
|
Parašė Rainer Maria Rilke
|
T.Valius. R.M. Rilkes iliustracija (medž. raiž.)
* * *
Tasai von Langenau priešų apsuptas, bet visiškai vienas. Baimė išskleidė aplinkui jį didelę aikštę, ir jis sustoja jos vidury, po lėtai liepsnojančia savo vėliava.
Pamažu, tartum susimąstęs, žvalgosi jis. Daug marga ir svetima mato jo akys. Sodai — mąsto jisai ir šypsosi. Bet staiga jis jaučia, kad akys žvelgia į jį, regi vyrus ir supranta, kad tai pagonių šunes —: ir metasi jų viduriu su savo žirgu.
Bet kai svetimieji jį dar kartą apsupa, jis mato vėl tiktai sodus, ir šešiolika jų lenktų kalavijų, kurie virš galvos jo sublyksi vienas po kito, lyg spinduliai, jam atrodo tik šventė.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė EYVIND JOHNSSON
|
Po pietų mes paliekame Gabrielio sodybą ir, kol dar nesutemo, išskubame į jo ežerėlius, pilnus margųjų Lašišų ir į jo trobelę. Jis eina pirma karvių išmintu takeliu. Takelis, kai jis vinguriuoja upės pakraščiu, vietomis yra kietas ir puikus, bet įėjus į liekną, pasidaro duobėtas, o dabar, ištisą savaitę palijus, šlapias ir permirkęs. Ant nugaros jis nešasi seną šikšninį maišą, — tai pats istoriškiausias visame Trondelagene, kaip kad jis sakydavo, — vienoje rankoje laiko ilgą, jau.pilką ir suskilusį bambukinį meškeriakotį ir šniūrą menkėms, — ir šie istoriški, — antroje gi mandoliną, suvyniojęs į iš burinio audeklo pasiūtą maišelį.
|
Skaityti daugiau...
|
Baltrušaitis tebelaukia vertėjo |
|
|
|
Parašė Henr. Radauskas
|
VERTINIMAI
XIX-ojo amžiaus pabaigoj Europos mene ir literatūroj sunku būtų rasti ką nors panašaus į to meto rusų poezijos žydėjimą. Jis savo talentų gausumu ir sąjūdžio jėga tegalėtų būti lyginamas nebent su tos pat epochos tapybos klestėjimu Prancūzijoje: tiek čia, tiek ten iškyla nepaprastai daug didelių talentų, aplink kuriuos grupuojasi visa eilė mažesnių. Jei prancūzų tapyboj kovojanti revoliucinė srovė (grynai menine prasme) buvo impresionizmas ar jam artimos srovės su tokiais dideliais vardais, kaip Manėt, Renoiras, Monet, Cėzanne'as ar Van Goghas, tai rusų poezijoje tuo metu prieš sustingusias sąlygines poezijos formas sukyla simbolizmas, kurio vadu yra Briusovas. Jis tą sąjūdį perkelia į Rusijos dirvą iš Prancūzijos, versdamas Verlaine'ą ir rašydamas originalias eiles, kurios dėl savo miglotumo pradžioje kritikų buvo puolamos ne mažiau, negu Paryžiuje neturį aiškaus piešinio iš spalvotų dėmelių sudaryti impresionistų paveikslai.
|
Skaityti daugiau...
|
Katalikybės ateitis Indijoje |
|
|
|
RELIGINIS GYVENIMAS
Ką būtų galima pasakyti apie katalikybės ateitį Indijoje? Ir ką apie tai byloja patys Indijos katalikai? Išsamų šios rūšies klausimus atsakymą mėgina duoti katalikų žurnalo „The Month“ apžvalgininkas H. Roper, kuris nurodo, kad, norint suprasti indus ir katalikybės tame krašte ateitį, ją reikia lyginti su Did. Britanija. Kalbant apie katalikybę Indijoje, visuomet reikia turėti galvoj D. Britanijos katalikus ir ją pačią įsivaizduoti tokdo dydžio, kaip Europą.
Indija iš bendro 400 milijonų gyventojų skaičiaus turi tik 4,5 mil. katalikų ir truputį mažiau į įvairias sektas susiskaldžiusį protestantų. Didžiąją jos gyventojų masę sudaro vad. indusai, kurių yra per 300 mil., ir per 90 milijonų machometonų. Ir tie patys indų katalikai, panašiai, kaip kad Europoje, net pačiuose Indijos pietuose, kur jų yra! daugiausia, nesudaro vienalytės kompaktiškos masės: juos vienus nuo kitų skiria dar skirtingi drabužiai, provincijų papročiai ir net kalba, nors šiaip, palyginti, katalikai su protestantais sudaro vieną iš mokyčiausių ir daugiausia apsišvietusių Indijos gyventojų sluoksnių ir tarpusavy kalba angliškai.
|
Skaityti daugiau...
|
Naujoji amerikiečių literatūra |
|
|
|
LITERATŪRA
Naujoji amerikiečių literatūra, giliau ją paanalizavus, rodo, jog esame atsiradę naujos eros išvakarėse. Literatūros įvykiai nesikartoja, jiems nėra jokio kelio atgal. Ir čia, tame nuolatiniame pažangos vyksme, pradeda vis daugiau ryškėti naujosios amerikiečių literatūrinės kartos dvasinis veidas. Kai kurie amerikiečiai su „Harper's Bazar“ literatūros apžvalgininku N. Arvinu priešakyje čia, šitame tarp abiejų pasaulinių, karų laikotarpyje, įžiūri tam tikrą panašumą su literatūrinės kūrybos periodu amerikiečių pilietinio karo metu.
|
Skaityti daugiau...
|
Dailininkas Kazimieras Varnelis |
|
|
|
MENAS
Mūsų meno plėtotėje sutinkame ištisą plejadą žemaičių dailininkų. Vienas tokių yra ir Kazimieras Varnelis, dar jaunas dailininkas, tik trisdešimtąjį metą varąs. Jis yra gimęs ir augęs sename žemaičių vyskupų rezidencijos mieste — Alsėdžiuose. Jo tėvas, — Kazimieras, liaudies menininkas: tapytojas ir skulptorius. (K. Varnelis bene yra vienintelis šios rūšies fenomenas, kilęs iš liaudies menininkų dievdirbių šeimos).
Maišydamas tėvui dažus, paduodamas kaltus ir teptukus, pradėjo pats piešti. Jo talentas jį nuvedė vargingais keliais į mokyklą. Dailininkas Kazimieras Varnelis yra baigęs Kaune Meno Mokykloje dekoratyvinio meno klasę pas dail. St. Ušinskį.
|
Skaityti daugiau...
|
Šių dienų anglų kompozitoriai |
|
|
|
Šių dienų anglų muzikos gyvenimas yra labai intensyvus. Tai yra vienas iš našiausių kompozitorinės kūrybos periodų. Prieš 10 metų Anglija netekusi tokių žvaigždžių, kaip Edwardas Elgaras, Frederikas Delius, Gustavas Holstas, tačiau dabar jų paliktą spragą visai sėkmingai yra užkamšą naujosios kartos muzikai.
Iš naujosios kompozitorių generacijos senųjų meisterių pirmoj eilėj tenka pažymėti Ralfą Vanghaną-Williamsą, savo simfonijomis, ypač 4-ja ir 5-ja, padėjusį moderniajai anglų muzikai kertinį akmenį, ir, kai visai teisingai pastebi moderniajai muzikai kelti skiriamas Melos žurnalo apžvalgininkas K.W. Bartlettas, davusį geriausia, kas iš viso pastarojo dešimtmečio simfoninėj muzikoj buvo sukurta. Nors jų autorius eina jau 71 metus, tačiau jo muzikinė kūryba nerodo dar jokių senumo ar pavargimo žymių. 1936 m. išleido kantatą „Dona nobis Pacem“, vieną iš įspūdingiausių choro veikalų, tikrą taikos maldą.
|
Skaityti daugiau...
|
Saulės energija mokslo tarnyboje |
|
|
|
Faktas lieka faktu, jog gausėjant žemėje žmonių skaičiui (dabar jų yra apie 2.240 mil.), neproporcingai didėja energijos pareikalavimas. O jos šaltiniai nėra neišsemiami. Todėl tenka rūpintis naujų energijos šaltinių suradimu. Iš akmens anglies, naftos, vandens kritimo ir kitų anksčiau sutaupytų atsargų šaltiniai vis tėra antraeiliai. Tiesa, kad žemėje yra 50 kartų daugiau akmens anglių, negu jų iš viso buvo suvartota. Tačiau jos paklausa nuolatos įauga ir dėl savo gyvenimo komplikuotumo mes suvartojame 100 kartų daugiau energijos, negu jos iš tikro mūsų kūnui reikia. Civilizacijai išaugus kituose žemynuose ir apėmusiai atsilikusias tautas, ta paklausa dar kelis kartus padidės. Tuo tarpu naujų akmens anglies klodų ir naftos versmių suradimas toli gražu jos neįstengia pasivyti. Tad pasaulinės energijos išteklių atsargos, turint galvoj dabartinį pasiūlų ir paklausų santykį, aiškiai veda į bankrotą. Kur jieškoti išeities? Visų energijos šaltinių tyrinėtojų akys krypsta į visatą, pirmoj eilėj į saulę. Dr. L. N. S a r b a c h a s amerikiečių Nature Magazine žurnale mėgina duoti atsakymą į šį klausimą, pažymėdamas, jog žmonių suvartojimui tuo būdu atsiveria iki šiol dar netikėti galimumai. Visą problemą sudaro, kaip tą saulės energiją sugauti. Metų laikai ir jų įtaka, turint galvoj moderniąsias technikos priemones, čia jokio reikšmingesnio vaidmens nevaidina.
|
Skaityti daugiau...
|
Koks bus ateities laikraštis |
|
|
|
Kai San Francisko mieste posėdžiavo Sąjunginių Tautų konferencija, didžiulis ,,New York Times“ dienraštis su savo specialia laida, išleista New Yorke, konferencijos dalyvius pasiekė greičiau, nei savo nuolatinius abonentus New Yorke. Kaip tat pavyko padaryti? Pasirodo, viena. New Yorke atspausdintą laikraščio egzempliorių pavyko perduoti radiograma į San Prancišką ir ten rotacine mašina išspausdinti. Ką tąsyk padarė „Times“, tą ateityje, amerikiečių mėnesinio žurnalo „American Mercury“ tvirtinimu, bus galima padaryti ne tik jam vienam, bet ir daugumai laikraščių — ne tik bus galima, bet net reikės. Kodėl? To reikalaus skubumas ir ištobulėjusi žinių perdavimo technika. Laikraščiai turės turėti savo siųstuvus, o jų abonentai specialius priimtuvus, reikalingą, popieriaus kiekį, ir galės per radiją perduodamus laikraščius su iliustracijomis čia pat atsispausdinti. Ta procedūra vadinama faksimile arba sutrumpintai ,,Fax“. Tuo būdu faksimilė ateity bus svarbiausias laikraštinis veiksnys. Tai bus patobulintas laikraštis, kaip kad televizijos aparatas, galinąs radio klausytojus ne tik girdėti, bet ir matyti programos atlikėjus radiofone.
|
Skaityti daugiau...
|
Šių metų pabaigoje Suomija turės dailiųjų menų ir mokslo akademiją, susidedančią iš 12 narių. Kartu įsteigiamas ir 200 stipendijų fondas, kurių kapitalo dydis 40 milijonų suomių markių. Pasiūlymas buvo iššaukęs ir opoziciją, bet rugsėjo 23 d. seimas akademiją patvirtino, dabar tereikia tik prezidento parašo.
Jau 1939 m. buvo Suomijai nusprendus įsteigti akademiją, bet dėl paskutiniųjų metų įvykių turėjo tai atidėti iki 1950 m. Akademijos ir stipendijų tikslas buvo padėti dvasinei gamybai, kuri per visą respublikos laiką faktinai kovojo su dideliais ekonominiais sunkumais. Daugelis jaunų mokslininkų ir menininkų, ypač infliacijai prasidėjus, buvo priversti palikti savo sritis. Labiau subrendę mokslininkai yra priversti savo laiką pašvęsti pragyvenimo uždarbiui, kas labai apsunkina susikoncentruoti savo tikrajam gyvenimo uždaviniui.
|
Skaityti daugiau...
|
* N. Ulme įvyko ukrainiečių mokslininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 142 profesoriai ir docentai. Rūpinamasi, kaip mokslines ukrainiečių jėgas išlaikyti kiek galint daugiau sutelktas, krūvoj.
* Švedijoje mirė visų žymiausių latvių muziejų organizatorius prof. F r. B a l o d i s. Velionis buvo žymus istorikas, skaitęs paskaitas Rusijos, o vėliau Latvijos universitetuose.
* Tarptautinė folkloro ir meno komisija į savo tretįjį tarptautinį kongresą spalio 1—5 d. Paryžiuje pakvietė taip pat latvių prof. K. Kemdzinį, vieną iš jos steigėjų, skaityti kongrese eilės paskaitų.
|
Skaityti daugiau...
|
Milano kardinolo „Baltoji knyga“ |
|
|
|
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS
1943 m. italų gyvenime buvo laimingi: buvo nuverstas fašistų, režimas, Badoglio persimetė į anglų pusę, buvo nutraukta ginklo brolybė su vokiečiais. Ypač neaiškus tuo metu santykiai susidarė šiaur. Italijoje, kur italų tautiniam gyvenime tuo metu svarbų vaidmenį teko suvaidinti aukštesniems Bažnyčios dignitoriams.
Romoje gyventojai tuo metu aiškiai žinojosi neliksią be Apaštalų Sosto globos. Kai 1943m., rugsėjo 8 d. karalius ir Badoglio pabėgo pas Santarvininkus, gausiai susirinkusios Romos gyventojų minios pradėjo prašyti šv. Tėvo, kad vėl būtų atstatyta bažnytinė valstybė, į kurią blogiausiu atveju įeitų bent Roma su artimiausiomis apylinkėmis. Netenka nė aiškinti, kiek tokie, nors ir gražiausiai pareikšti, gyventojų pageidavimai turėjo realios vertės. Tačiau tai, iš kitos pusės, negali vis dėlto nuneigti fakto, jog romėnai dabar popiežių laikė savo tikrąja galva, kuriam ypač spontaniška pagarba ilgai nesibaigiančiomis ovacijomis buvo pareikšta jam belankant smarkiai per bombardavimus nukentėjusias Romos bažnyčias.
|
Skaityti daugiau...
|
* Liet. Žurnal. Sąjungos valdyba, be savišalpos fondo, įsteigė dar premijų fondą, iš kurio bus sumokamos premijos geriausiai redaguojamiems tremties laikraščių redakcijoms ir atskirų premijuotų straipsnių autoriams. Užsienio ir DP spaudai informuoti steigiamas informacijų biuras.
* JAV savaitinis „N e w L e a d e r“ rašo, kad baltams tremt. atsirado nauja erdvė, būtent — Pietų Sachalinas ir Kurilų salynas. Iš Lietuvos iki šiol ištremta 65.000, iš Latvijos 62.000 ir iš Estijos 61.000 žmonių.
|
Skaityti daugiau...
|
A I D A I — Lithuanian Cultural Magazine — E C H O E S Authorized by Headquarters European Command Civil Affairs Division No. 8. — November, 1947 Editor and publisher — Jonas Sakevičius Printed by Haas & Cie., Augsburg _________________________________________
Red. leidėjas — Jonas Sakevičius. Redaktorius — Kazys Bradūnas. Redakcijos adresas: Munchen 27, Lemontstr. 21, administracijos — Augsburg, Hochfeld, D.P. Baltic Camp. Numerio kaina 6 RM.
|
|
|
|
|
|
|