|
|
1974 m. 2 vasaris
Parašė ALBERTAS GERUTIS
|
Šis straipsnis yra praplėstas tekstas paskaitos, kurią autorius skaitė Baltų Instituto II konferencijoje Stockholme 1973 birželio 8-11.
Federacijos tarp dviejų ar daugiau valstybių esmę sudaro ta aplinkybė, kad susitariančios šalys savo suvereninių teisių dalį paveda naujajai teisinei bendrijai. Sąjunginės valstybės išsižada iki tam tikro laipsnio savo suverenumo, kurį už jas vykdo centrinė (federalinė) valdžia.
Sovietų Sąjungos 1936 gruodžio 5 konstitucija, kuri savo laiku buvo liaupsinama kaip nūn mirusio ir didelės dalies savo aureolės netekusio Stalino "genialus" kūrinys, buvo Baltijos valstybėms primesta in globo, kai jos buvo smurtu paverstos sovietinėmis respublikomis. Tokiu būdu net tie vietiniai komunistai, kurie pritarė savosios valstybės egzistencijos sužlugdymui ir pajungimui Maskvai, negalėjo nė kiek įtaigoti, kaip turėjo būti nustatyti santykiai tarp Sovietų Sąjungos ir okupuotųjų valstybių. Teisės, kurias Sovietų Sąjungos organai iš anksto sau rezervavo, buvo be mažiausio atitinkamų valstybių atsiklau-simo įtrauktos į naujai sudarytųjų sovietinių respublikų konstitucijas. Tos konstitucijos buvo pagal tą patį Maskvoje paruoštą pavyzdį išverstos į trijų baltų tautų kalbas. Jos nėra tų tautų kūriniai. Švedijoje gyvenąs jaunas estų publicistas Andrės Kueng, lankęsis savo tėvų žemėje, norodo, kad estų poetas Johann Vares-Barabus, paskirtas Estijos ministru pirmininku, kai Maskvos kariuomenė 1940 m. vasarą užėmė Estiją, 1946 m. nusižudė iš apmaudo, kad Estijai nepalikta nė riboto savarankiškumo, kaip to tikėjęsi estų komunistai. 1
|
Skaityti daugiau...
|
Arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniuje (1940 - 1947) |
|
|
|
Parašė VIKTORAS PAVALKIS
|
Pratarties vietoje 1932 m. keturi klasės draugai, baigę Vilkaviškio kunigų seminariją, nuėjome atsisveikinti vysk. M. Reinį — mūsų psichologijos profesorių. Ta proga jis mums kalbėjo apie kunigui tinkantį santūrumą. Jis stebėjosi, kad net jauni kunigai turį paprotį pavaišinti . pas save atsilankančius dažnus svečius ne tik gėrimais, bet ir šprotais ... Aš buvau paskirtas vikaru i Lazdijus. Už poros metų Reinys atvyko į Lazdijų^ vizituoti Žiburio gimnaziją. Jis aplankė ir mane perduoti man žodišką paskyrimą rūpintis vietiniais ateitininkais, kurie tais laikais veikė nelegaliai. Jį paprašiau sėstis ir sakau: "Ekscelencija! Žinau, kad esate abstinentas, tad 'skaidriosios' nesiūlau. Bet šprotų, jei ir turėčiau, Jums neparodyčiau". Čia aš jam priminiau, ką iš jo buvau girdėjęs prieš du metus. Vyskupas nusišypsojo ir sako: "Laikai pasikeitė. Savo sugebėjimu dirbti ir taupyti tauta padarė didelę pažangą". Tam pavaizduoti jis man papasakojo kitą įvykį. Jis pasiūlęs dviem Kauno universiteto profesoriams kartu su juo išsinuomuoti automobilį ir išvažiuoti atostogų, lankant įvairias Lietuvos vietas. Vienas iš profesorių — Pranas Dovydaitis, deja, nepritaręs pasiūlymui, nes vasaros metu ūkininkai dirbą laukuose ir, pastebėję vyskupą su profesoriais važinėjant mašina, pasipiktintų. Tačiau vėliau Dovydaitis pakeitęs savo nuomonę, nes Kaune pamatęs mašina vežant iš miesto šiukšles. Dovydaitis tada pagalvojęs, kad, jei jau "automobilis" yra naudojamas šiukšlėms vežioti, tai niekas nepasipiktinsiąs, jei pamatys vyskupą su profesoriais sėdinčius vietoj šiukšlių...
|
Skaityti daugiau...
|
AKADEMIJA TAUTOS KRYŽKELĖSE |
|
|
|
Parašė JUOZAS BRAZAITIS
|
Pranešimas minint Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 50 metų sukaktį Akademijos suvažiavime Bostone 1973 rugsėjo 2
Įž.: Iš kurios pusės ir kuriame fone nušviečiama Akademija. I: Nepriklausomos Lietuvos problemos (kultūrine, politinė, moralinė, egzistencinė) ir Akademijos vaidmuo jų sprendime. II: Išeivijos probelmos (pasaulėžiūrinė, tautinė, išeivinės egzistencijos įprasminimas, ir Akademijos paralelinė talka jų sprendėjam. III: Patirties sugestijos dabarčiai: pusiausvyros gairė svarstymuose), idėjinės propagandos reikalas (veikloje).
Pusšimtis metų jau yra pakankama perspektyva L.K.M. Akademijos vaidmeniui vertinti. Iš kurios pusės į Akademiją žvelgti, kokiame fone jos veikimą nušviesti, sugestijų radau prel. A. Dambrausko žodžiuose. Dambrauskas, Akademijos pirmininkas, 1936 m. atidarydamas antrą "Mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimą", kalbėjo: "Būsime laimingi, jei šis suvažiavimas pažadins Tamstas pagilinti savo ideologinę orientaciją, pagausinti savo gimtojo krašto pažinimą ir apskritai sustiprinti tuo intelektualinį savos tautos pajėgumą" (Suvažiavimo Darbai II, 458).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VLADAS ŠLAITAS
|
RAMUSIS DŽIAUGSMAS
I Vasara buvo gaisras. Dabar, po vasaros, liko tiktai rudens debesų nelinksmumas. Laukiu saulės. Tada išeisiu pasižiūrėti, kaip auksiniai plaukai bobų vasaros saulėje draikosi.
Jei surasčiau kur nors prieškarinį auksinį pinigą, tai nueičiau ir nusipirkčiau žibuoklių puokštę, ir pakviesčiau Jos Eminenciją, Bobų Vasarą, bobų vasaros šokiui.
Taigi vasara buvo gaisras. Bet aš nesudegiau. Ir kadangi nesudegiau, tai dabar ir ruduo man vis primena vasaros laiką. Laukiu saulės. Tada išeisiu pasižiūrėti, kaip auksiniai plaukai bobų vasaros saulėje draikosi.
|
Skaityti daugiau...
|
TAUTOSAKOS IR DRAMOS SĄLYTIS |
|
|
|
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS
|
Tautosakiškai nuspalvintos poezijos potvynis nuo penktojo dešimtmečio vidurio apsėmęs Pabaltijį, ir ypač Lietuvą, yra būdingas Rytų Europos menininkų romanso su folkloru reiškinys. Tačiau, kai apie tautosakos ir modernios poezijos sąveiką jau gausiai prirašyta, folkloro įtaka dramai dar prašosi nuodugniau tiriama. Paviršutiniškai žvelgiant, "tautosakinės" dramos Lietuvoje atrodė atliekančios vaikų ir lėlių teatrų repertuarus aptarnaujančių tarnaičių vaidmenį; be originalios kibirkšties ar didesnio meninio polėkio, jos tarsi tenkinosi savo tautosakinių šaltinių pritaikymu scenai ir populiarinimu. Bet, nuodugniau pasirausus, stambūs folkloro sluoksniai atsiveria ir svarbiuosiuose lietuvių dramos veikaluose, net ir realistiniais, istoriškai-filosofi-niais ar moderniais pakrikštytuose vaidinimuose.
|
Skaityti daugiau...
|
POKALBIS SU PROF. ANTANU SALIU |
|
|
|
Parašė K. Ostrauskas
|
(Tęsinys iš praeito numerio) Kiek žinau, profesoriau, esate praktiškas žmogus. Tad, tur būt, ne atsitiktinai labai daug dėmesio skyrėte ir praktiniam lietuvių kalbos darbui? Jau tokia mano buvo prigimtis, kad visą laiką buvau įsitikinęs, jog kalbininko darbas, jo darbo rezultatai turi būti prieinami visuomenei. Kalbininkas yra patarėjas kalbos reikalu visuomenei, rašto žmonėms. Dėl to man teko įsijungti iš karto taip pat į praktiškąjį, kasdieninį kalbos darbą. Sofija Čiurlionienė turėjo savo vadinamus literatūrinius šeštadienius. Tuose šeštadieniuose vertėjai, autoriai savo raštus, vertimus skaitydavo. Jiems reikėjo kalbininko, kuris kartais vienu ar kitu atžvilgiu patartų. Prašė mane. Mielai sutikau, tuose šeštadieniuose dalyvaudavau. Juose dalyvavo Mykolaitis, paskui kaip vertėjas dalyvavo vėliau užsienio reikalų ministras Urbšys. Labai uolus dalyvautojas buvo velionis Viktoras Kamantauskas, kuris rūpinosi taip pat praktiškais kalbos reikalais, leisdavo knygeles — Kalbėkime lietuviškai, Kaip barbarizmų vengti. Tolau būdu jis visados atsinešdavo klausimų spręsti degamus, kasdieninius kalbos reikalus. Ten gimė ir Gimtosios kalbos — to bendrinės kalbos laikraščio — idėja. Tada pradėjome jį leisti. Pirmoji redakcija buvo sudaryta iš Čiurlionienės, Talmanto, aš taip pat buvau redakcijos narys. Vėliau darbas buvo praplėstas, prof. Skardžius įsijungė. Ir taip ta Gimtoji kalba pasidarė vienu iš svarbiausių praktinės kalbos patarėjų, ėjo ji labai sėkmingai dideliu tiražu. Sakydavo, kad įstaigose vis pamatysi ant stalo Gimtąją kalbą: valdininkai ir raštininkai varto, skaito, komentuoja. Ji ištvėrė iki sovietų okupacijos. Sovietinės okupacijos metu ji turėjo būti pertvarkyta — perduota Akademijai. Bet atėjo vokiečių okupacija. Vokiečių okupacijos metu dėl popieriaus stokos vokiečiai nieku būdu nesutiko, kad ji būtų toliau leidžiama. Paskui ji buvo atgaivinta tiktai Amerikoje. Čia ėjo keletą metų. Daugiausia čia prie jos redagavimo ir leidimo prisidėjo Dambriūnas, bet dėl nepalankių sąlygų teko jai sustoti. Lietuvoj stalinizmo laikais tie klausimai buvo tabu. Tiktai vėliau atsirado žurnaliukas, vadinamas Kalbos kultūra, kuris ir dabar tebeeina. Paskutiniu metu pradėjo eiti ir Mūsų kalba, kurią leidžia Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Tai taip pat leidinėlis, skiriamas lietuvių kalbos praktikos reikalams.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VYTAUTAS P. ZUBAS
|
Šiltos Pacifiko vandenyno salos baltąjį žmogų visada domino. Menkai ši pasaulio dalis pažįstama dėl didelių atstumų: Filipinus nuo Panamos skiria 10,000 mylių vandens plotas, kuris tik oriniam susisiekimui ištobulėjus pasidarė lengvai įveikiamas.
68 milijonų kv. mylių Pacifiko vandenynas dengia trečdalį žemės rutulio. Šitame plote išbarstyta dešimtys tūkstančių salų, kurių dalis, kaip Japonijos, Filipinų, Indonezijos ir Aleutų, priskiriamos Azijos ar Amerikos kontinentams. Tačiau ne mažiau kaip 10,000 salų, atokiau nuo šitų žemynų, sudaro Okeaniją. Šitam geografiniam vienetui priklauso ir Australija, N. Zelandijos bei N. Gvinėjos salos, kurias atmetus Okeanijos plotas sumažėja iki 50,000 kv. mylių su apie 1.5 milijono žmonių. Nedidelės salos ir sudaro "romantiškąją" Okeanijos dalį.
Salos išmėtytos grupėmis, daugiausia pietų vakarinėje vandenyno dalyj. Tik 4 grupės randasi šiaurinėj dalyj, iš kurių didžiausia yra Havajų grupė. Okeanijos gyventojai skirstomi į tris rasines grupes, kurių kiekviena skiriasi į dešimtis skirtingai kalbančių genčių. Didelėj N. Kaledonijos saloj kalbama 23 kalbom.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vytautas Vaitiekūnas
|
AMERIKOJE buvo toliau ieškoma patvarios atramos tarptautinio atlydžio politikai. Pasak buv. valstybės pasekretoriaus Katzenbacho, dar visai neseniai Jungtinių Valstybių užsienio politką apsprendusi Sovietų Sąjungos grėsmė JAV saugumui ir amerikiečių išpažįstamom pagrindinėm vertybėm. Todėl Jungtinių Valstybių politikai didelio poveikio turėję Pentagono sluoksniai ir visuomenės nuotaikos. Netgi prezidentai buvę tapę "visuomenės politinių aistrų belaisviais", ir jiem nebuvę įmanoma laisvai rinktis tarptautinės politikos ėjimų. Katzen-bachą pratęsdamas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas K. Rush paaiškina, kad šio meto tarptautinė politika esanti įžengusi į naują aplinką ("environment"), kuri esanti labai skirtinga nuo buvusios šeštame ir septintame dešimtmetyje. Aštuntojo dešimtmečio tarptautinė aplinka esanti painiai sujaukta ir teki, bet ir savitarpiškai angažuojanti. Ją apsprendžiantieji veiksniai esą komp-likuotumas, difuzija, kaita ir paradoksai. O jos esminės savybės esančios savitarpiškas prisitaikymas ir susilaikymas ("mutual accomodation and restraint"). Savo metu tarptautinius santykius dominavęs antagonizmas šioj naujoj tarptautinėj aplinkoj savo vietą užleidęs tapatingų interesų veiksniui. Naujosios tarptautinės aplinkos ligšioliniai vaisiai esą įtikinamai patrauklūs: JAV pasitraukimas iš Vietnamo, arabų-Izraelio problemų sprendimo perkėlimas iš karo fronto į diplomatų stalą, Chase Manhattan banko kontora Maskvoje, etc.
|
Skaityti daugiau...
|
Baltijos valstybės ilgamečio Amerikos diplomato |
|
|
|
Parašė Juozas B. Laučka
|
Šių metų pradžioje miręs amerikiečių žymus diplomatas Charles E. Bohlen pernai išleido savo memuarus Witness to History, 1929-1969 (W.W. Norton and Co., New York, 1973). Ši atsiminimų knyga domina ir mus.
Nors Charles E. Bohlen save vadina tik istorijos liudininku, tačiau jo atsiminimų knyga lengvai įtikina, kad kai kuriais atvejais jis buvo istorijos kūrėjas. Deja, be reikalo jis dažnai buvo tik liudininku. Tokia jau ne vieno diplomato dalia — tylėti, kai jo nesiklausiama, nors ir daromi labai svarbūs sprendimai, pasiremiant tik asmeniškais sumetimais, klaidinga intuicija, momento nuotaikų sūkuryje. Bohlenas, įstojęs Amerikos užsienio tarnybon 1929 m., praėjus dvejiems metams po to, kai jis baigė Harvardo universitetą, diplomatinėje karjeroje žingsnis po žingsnio kopė vis aukštyn. Svarbiausi jo, kaip ambasadoriaus užsienyje, postai buvo Manila, Paryžius ir Maskva. Iš diplomatinės tarnybos pasitraukė 1969 m., išeidamas pensijon.
Iš pat pirmų tarnybos dienų Bohlenas apsisprendė būti Sovietų srities žinovu, todėl dar anksti išmoko rusų kalbą, kurią jis lengvai ir laisvai vartojo. Puikiai jis valdė ir prancūzų kalbą nuo pat jaunystės dienų, todėl jam nereikėjo vertėjų, kai teko kalbėtis su de Gaulle ar Chruščiovu. . .
|
Skaityti daugiau...
|
PRŪSŲ AKMENS PAMINKLAI BARŠTYNE |
|
|
|
Parašė A. Malijauskas
|
Senojoje prūsų Bartos srityje, po II pasaulinio karo prie Lenkijos prijungto Barštyno (vok. Barten-steino, lenk. Bartoszyce) miesto skvere stovi grupė prūsų paminklų, kurią sudaro dvi akmens figūros ir akmens dubuo. Apie tuos paminklus pateikia šiek tiek žinių Lenkijoje išleista knyga "Bartoszyce". (R. Hry-ciuk, M. Petraszko: Bartoszyce, Wy-dawnictwo Pojezierze, Olsztyn, 1969).
|
Skaityti daugiau...
|
DOKUMENTAI LIETUVOS BYLAI |
|
|
|
Parašė s. A. Girnius
|
VLIKo rūpesčiu ir lėšomis išleistas prof. Bronio J. Kasi o redaguotas dokumentų rinkinys The USSR — German Aggression Against Lithuania (Robert Speller and Sons, Publishers, Inc., New York 1973. 543 psl., kaina 15 dol.).
Šioje stambioje knygoje pirmą kartą yra atliktas didelis ir svarbus darbas — surinkti visi pagrindiniai dokumentai, kurie rodo sąlygas ir įvykius, kaip Lietuva prarado nepriklausomybę ir buvo inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Dokumentų atranka atspindi Kaslo mokslinį paruošimą — tarptautinės teisės mokslus: kaip teisininkas jis gina Lietuvos bylą — imasi įrodyti, kad Lietuva turi teisę būti nepriklausoma. Iš pradžių jis dokumentuoja, kad iki 1939 m. Lietuvos santykiai su sovietais buvo geri.
Tik tais metais Sovietų Sąjunga slaptai susitarė su Vokietija ir 1940 m. be jokios provokacijos užgrobė Lietuvą. Pagal visą eilę įvairių sutarčių ir tarptautinių pareiškimų, kuriuos Kasias pateikia knygos paskutiniame skyriuje, šitoks Sovietų Sąjungos elgesys yra teisiškai nusikalstamas. Todėl kiti kraštai neturėtų pripažinti Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą.
|
Skaityti daugiau...
|
TREČIOJI A. GUSTAIČIO KNYGA |
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
Ne vienas "rimtojoje" lyrikoje pripažintas poetas yra sukūręs ir humoristinių, kupletinio pobūdžio "dainuškų", nors nebūtinai jas, kad ir slapyvardžiu pasirašytas, spausdinęs rinkiniuose ar periodinėje spaudoje.Satyrinių posmų ar ištisų eilėraščių rastumėm ir mūsų poezijos pradininkų (Donelaičio, Strazdelio, Baranausko, Maironio), ir moderniosios poezijos tūzų (Aisčio, Brazdžionio, Radausko) rinkiniuose. Sunkiau betgi būtų įmanoma surasti poetų, kurie satyrinę ar humoristinę poeziją yra pasirinkę savo kūrybos svarbiausiąja šaka ar vien tik joje besireiškią. Iš tikrųjų, jei kalbėtu-mėm apie tuos, kurie šį žanrą iškėlė iki bendrojo mūsų "rimtosios" poezijos lygio, tur būt, galėtumėm apsistoti ties dviem vardais: neseniai Lietuvoje mirusio Teofiliaus Tilvyčio ir vien išeivijoje plačiau reikštis pradėjusio Antano Gustaičio. Jeigu pirmasis jų iškilo ilgesnio met-ražo "epiniais" kūriniais — satyrinėmis poemomis, tai antrasis — satyrine humoristine lyrika, kuri, kaip jau minėta, žengia vienoje gretoje su visa kita poezija.
Pernykščių metų gale pasirodę "Saulės šermenys" (išleido Chicago-je A. Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 108 p.) yra trečiasis Antano Gustaičio eilėraščių rinkinys.
|
Skaityti daugiau...
|
SUVAŽIAVIMO DARBAI I. Liet. Kat. Mokslo Akademijos I suvažiavimo (1933) paskaitų, redaguotų J. Ereto ir išspausdintų Kaune 1935, antrasis leidimas — Romoje 1973 perspausdintas fotomecha-niniu būdu ir LKMA išleistas El. Mic-keliūnienės lėšomis. 542 psl., kaina 12 dol. Šiame tome duodama J. Ereto studija "Katalikai ir mokslas" (1-288) ir 14 straipsnių: J. Pankauskas rašo apie naująsias psichologijos sroves, J. Ambrazevičius — Maironio religinę poeziją, Pr. Penkauskas — Lietuvos istorijos šaltinių leidimą, Ed. Turauskas — Valstybės ir bažnyčios santykius, G. Valančius ir K. Ambrazaitis — O. Spanno sociologiją, M. Ruginienė — moters būklę viduramžiais ir jos emancipaciją, J. Ur-manas — ūkio sistemos krizę, Pr. Sa-mulionis — prel. A. Dambrauską ir kt.
Alexander Kurschat / Aleksandras Kuršaitis: LITAUISCH-DEUTSCHES I )ERTERBUCH/LIETUVIŠKAI-VO-KJŠKAS ŽODYNAS, IV TOMAS. Redakcinė kolegija: W. Wissmann (mi-įr E. Hofmann, bendradarbiaujant A. Kuršaičiui ir H. Krick. Išleido Van-denhoeck und Ruprecht leidykla, Goet-tingen 1973. 2305—2778 psl. (sukaktu-vininkas-žvizdras). Kaina DM 155.-
Dr. Pranas Skardžius: LIETUVIŠKI TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ATITIKMENYS. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas LF lėšomis. Chicago 1973. 98 psl.
|
Skaityti daugiau...
|
A. K. Bertulis, Hot Springs, Ar.; Rita Bureikienė, St. Raštikis, Los Angeles, Ca; dr. Stasys Kudokas, Santa Monica, Ca.; Jonas Prakapas, Baker-field, Ca.; kun. J. Grigonis, Groton, Ct.; Stepas Blynas, Bridgeport, Ct.; A. Kindurys, Gulfport, Fl.; Jonas Jankauskas, St. Petersburg, FL; J. Gliosas, kun. Alf. Grauslys, kun. P. P. Juknevičius, kun. M. Kirkilas, Mečys Krasauskas, Rožė Kriaučiūnienė, M. Kvedaras, kun. J. Lechavičius, J. Litvinas, A. Norvilas, Anelė Prunskytė, Kaz. Rimkus, M.D., Zigmas Rumšą, A. Sirutis, Al. Smilga, Petras P. Spetyla, Jonas Spurgis, Stasys Tiškevičius, Jonas Tricys, Z. Valavičius, Elena Veleckienė, Chicago, II.; P. Mikalauskas, A. Orvidas, Jonas Paltarokas, Cicero, II.; Juozas J. Ardys, Bloomington, II.; J. Kavaliūnas, Be-verly Shores, In.; Anicetas Grigaliūnas, Davenport, Io,; J. Dačys, Teof. Janu-kėnas, Dorchester, Ma.; A. Keturakis, Petras Pilka, Stasys Santvaras, Juozas Vembrė, So. Boston, Ma.; Juozas Jusys, dr. Ina Užgirienė, Worcester, Ma.; dr. V. E. Vengris, Baltimore, Md.; Kaz. Daugvydas, Juozas Leščinskas, Jonas Rugienius, Vacys Urbonas, N.N., Detroit, Mi.; N.N., Mi.; Pranė Balandienė, Warren, Mi.; N. Cirtautas, Wyandotte, Mi; Vincas Vaičiūnas, Kalamazoo, Mi.; kun. J. J. Patašius, Great Falls, Mt; kun. V. Karalevičius, Jersey City, NJ: Renata Alinskienė, Ridgevvood, N.Y.: kun. dr. M. Cyvas, Albany, N.Y.: Alf. Dargis, Rochester, N.Y.; J. Gruodis, Monticello, N.Y.; Regina Kudzmienė, VI. Ingelevicius. P. Povilaitis, Great Neck, N.Y.; kun. Antanas Kardas, Nevv York City; J. P. Pažemėnas, Queens Village, N.Y.: kun. Vacys Širka, Bolton Lan-ding, N.Y.; kun. J. Tautkus, Omaha, Ne.; Ant. Gailiušis, Philadelphia, Pa; Pranas Joga, Akron, Oh.; Ant. Alkaitis, Jonas Naujokaitis, Vac. Ročiūnas, Petras Titas, Paulius Žygas, Cleveland, Oh.; Jonas Cipkus, Vacl. Kasakaitis, Willowick, Oh.; Birutė Ciplijauskaitė, Madison, Wi.; VI. Skirmuntas, Kenosha, Wi.; Jonas Adomaitis, Montreal, Que.; dr. Vilius Fidleris, Deep River, Ont; B. Stonkus, Delhi, Ont.; Ant. Gurevičius, P. Skablauskas, Toronto, Ont., Canada; J. Grigaitienė, Jonas Juška, Altona, Vic; V. Kazokas, Bankstovvn, NSW; Jonas Mu-lokas, Kensington, Vic; Agnė Lukšytė, Sydney, NSW; J. Vebrys, Adelaide; P. Vaičaitis, Maribyrnong, Vic; dr. Izid. Kaunas, Mitcham, Vic; Jonas Janulaitis, Turner, ACT., Australia.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėja
|
|
|
|
|
|