Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1947 m. 3 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Gražiūnas — Maironio didybė ...................................................... 96
A. Nyka-Niliūnas — Žodžiai nežinomiems prometėjiškos kovos
draugams: Aštuntoji elegija, Akmenukais žaidžiantys vaikai,
Herojaus gyvenimas ir mirtis, Šuo (eilėr.) ....................................... 100

Vaižgantas — „Tarp skausmų į garbę“ paskaičius ......................... 101
H. Nagys — Burlaiviai (eilėr.) .......................................................... 103
A. Maceina — Kultūros tragizmas (3) ............................................. 104
A. Rūkas — Lyjančią naktį (eilėr.) .................................................. 109
Vl. Proščiūnaitė — Profesorius Vizgirda (drama) ........................... 110
R. M. Rilke — Fragmentas iš „Padavimo apie korneto Kristupo
Rilke's meilę ir mirtį“ (Išvertė H. Nagys) ....................................... 114

Prof. Dr. J. Balys — Žalčių gerbimas senovės Lietuvoje ............... 115
Prof. Stp. Kolupaila — Gamtos sukrėtimai ir jų įtaka
žmonių gyvenimui ............................................................................. 119

Jul. Kaupas — Studentas iš Rudosios vaistinės (novelė) .............. 120
* * * — Ciano dienoraščiai .............................................................. 124

MŪSŲ BUITY
Aug. Molnas — Knyga apie didelius siekius ir sulkmenas ........... 127
A. K... as — Pirmo stovyklinio romano proga ................................ 128
L. M. — Alės Rūtos — Nakaitės debiutas .................................... 129
M. Alseikaitė — Gimbutienė — Lietuvių — hetitų kalb.
giminystė ir proistorė ....................................................................... 129


KŪRYBOS PASAULY
A. Mc. — Taktika kavoje su blogybėmis ....................................... 137
J. Pauperas — Bendruoju keliu ...................................................... 138
N. — Paul Claudel, Julės Romains ir Marcei Pagnol Prancūzų
Akademijoje ..................................................................................... 140

* * * — Literatūros premijos Jungtinėse Amerikos Valstybėse ... 141
N. — Charles Despiau ..................................................................... 142
* * * — Elektronų mikroskopas — naujausias išradimas ............. 143
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIO DIDYBĖ POETO 15 METŲ MIRTIES SUKAKTĮ MININT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Gražiūnas   


1. Nenykstančio populiarumo poetas


Maironis neabejotinai ligi šios dienos populiariausias lietuvių poetas, nors tasai jo populiarumas kartais kiek ir svyruoja. Didžiai jis išpopuliarėjo carinės priespaudos laikais. Nepriklausomybės laikais jo populiarumas nedaug buvo sumažėjęs. Naujoms nelaimėms užgriuvus tautą, Maironis vėl pasidarė labai prie širdies.

Dėl šio savo populiarumo Maironis ne kartą vadinamas didžiausiuoju lietuvių tautos poetu, tik dažnai šiai jo didybei taikomas gana savotiškas matas. Kadangi poeto populiarumas šiek tiek kyla arba mažėja ryšium su kai kurių jo poezijos idėjų didesniu ar mažesniu aktualumu, vienam kitam susidaro įspūdis, kad Maironis esąs didžiausias lietuvių poetas ne tiek dėl savo poezijos grynai literatūrinių ypatumų, kiek dėl jo idėjų aktualumo ir įtakos tautos gyvenime. Ypatingai po to, kai vienas kitas naujų literatūrinių madų apaštalas apie Maironio poeziją yra net su pašaipa pakalbėjęs, ne vienam išrodo, jog grynai literatūriniu atžvilgiu Maironis, turbūt, nėra jau taip labai didelis poetas.

Literatūros istorikas ir kritikas, žinoma, nesiryš teigti, kad Maironis yra didžiausias lietuvių tautos poetas, nes literatūros moksle iš viso nėra vietos „didžiausio“ poeto sąvokai. Poetų kuriamosios vertybės yra tiek įvairiarūšės, kad jokiu būdu neįmanoma savo tarpe jas palyginti ir konstatuoti, kuris poetas yra „didžiausias“. Juo labiau literatūros istorikas ir kritikas nevadins poeto didžiausiuoju dėl jo idėjų populiarumo, nes kartais didelės Įtakos gyvenime turi net ir nedidelės literatūrinės vertės dalykai, o kartais ir labai didelės meninės vertės literatūros kūriniai beveik jokios įtakos platesniame gyvenime neturi ir yra visai nepopuliarūs. Poeto idėjų populiarumas dar nėra jo kūrinių aukšto meninio lygio rodiklis.

Skaityti daugiau...
 
Žodžiai nežinomiems prometėjiškos kovos draugams PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.Nyka-Niliūnas   


AŠTUNTOJI ELEGIJA

Baisus yra pasaulyje likimas tų kelių ištikimų kovotojų,
Kurie apsisprendė atnešti žmogui Laimės Žiburio šviesos,
Kurie gyvenimo tamsybėse išdrįso išdidžiai prieš Dievą atsistoti
Ir atsigult ramiai, lyg poilsiui, karstuos,
Kuomet galėtų, kaip vaikai, ramiai prieš naktį žaisti,
Nematę nei gyvenimo, nei jo klastingai tykančių kelių.
Bet jie palieka mylimus Žaislus. Tegul jis tampa maistas!
Tiktai gyvenimas ir suradimas sau kovos keliu.

Tada su švyturiu gyvenimo tamsybėj atsistoja,
Nušviesdami likimo baudžiavą beeinančiajai dvasiai laisvės ir
šviesos kelius, Kol ji, viršum materijos iškilusi, artyn plasnoja
Prie nepasiekiamojo Laimės žiburio galingų spindulių,
Dainuodama revoliucingą dainą, kad žmogus pasauly gimė ...
Bet... nenumaldomi kovotojai jėgų jai; paskutinių palikti.
Todėl jie, grįždami namo, tamsos išėstomis akimis
Užsidega sau smegenis ir šviečia mums naktis,

Skaityti daugiau...
 
„TARP SKAUSMŲ Į GARBĘ“ PASKAIČIUS (Iš DIENINIO) PDF Spausdinti El. paštas
I.

1895, Mintaujoje. (Iš Vaižganto raštų IV tomo persispausdiname rašytojo įspūdžius, jam pirmą kartą paskaičius Maironio (S t. Garnio) poemą, vėlesniuos leidiniuos pavadintą „Jaunąja Lietuva“, kuri jau ir anuometiniame mūsų literatūros pasaulyje kėlė audrą.)

... Tikras pavasaris. Popietuvė. Kaitrūs saulės spinduliai sparčiai plėšo medžių pumpurėlius, o jų sakų kvapas veržte veržiasi vidun trobos. Oras iš giedros dreb ir drauge su kvepalais svaiginte žmogų svaigina.

Bevaldžias rankas nuleidęs, skaitomą knygą ant stalo pamiršęs, kėpsau plačiame krėsle. Kūnas ištižęs, kone apmiręs. Dvasia lyg Veržiasi aukštyn, į nežinomas sritis; veltui tačiau mėgintumei susekti, kame mintys klajoja. Geidimai varsto krūtinę; bet jie — neapriboti. Neapsakomas nuliūdimas aptraukė tik ką ramų bemintį veidą; tik nežinau, ko Stingu. Dieve, nejaugi aš jau tašla?

Skaityti daugiau...
 
BURLAIVIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   
ai pavasario drumsti upeliai

blaškė mano burlaivius mažus.
Mano juoką supo vėjas žalias,
purkštė kvepiančio lietaus lašus.

Ir atradęs ant akmens negyvą
sidabrinę žuvį aš verkiau...
Mano burlaiviai tolyn nuklydo,
sutaršyti vėjo ir lietaus.

O dabar mane likimo upė išmetė
numirusin krantan.
Ir nėra žmogaus, kuris suklupęs
šaltus sąnarius pridengtų man.

 
KULTŪROS TRAGIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
4. Netikros būties tragika

Kultūrą žmogus kuria dėl to, kad gamta neduoda nieko, kas reikalinga jam būti ir išsivystyti. Žmogus nepasitenka gamtiniais daiktais, nes jie atrodo jam netobuli, negražūs. Jis imasi juos pertvarkyti, perkeisti, perkurti, pakeisdamas juos tobulesniais: naudingesniais, gražesniais, teisingesniais. Kultūra todėl atsistoja ne šalia gamtos, kaip jos papildymas ar pagelbėjimas, bet vietoje jos, kaip naujas pasaulis Ir nauja žmogaus aplinka. Kultūra gamtą išskiria tuo būdu, kad ją pakeičia. Kur yra kultūra, ten nebėra gamtos. Kultūrinis pasaulis ir kultūrinis gyvenimas nestovi ant gamtinio pasaulio ir ant gamtinio gyvenimo, kaip rūmai ant pamato, bet gamta yra čia įimama iš vidaus ir įjungiama taip, kad ji nebetenka pirmykščių savo formų ir prisiima naujas. Juo labiau kultūra kyla aukštyn, juo plačiau ji apsupa gamtą, juo sėkmingiau ardo pirmykščius jos pavidalus ir juo sparčiau kuria naujų. Vietoje nepaliesto, nekalto gamtinio pasaulio vis labiau kuriasi žmogaus kūrinių pasaulis. Gamta nyksta iš mūsų akiračio. Ji pradeda egzistuoti ne kaip gamta, bet tiktai kaip materialinis naujojo pasaulio pagrindas. Savarankiškos egzistencijos ji netenka. Ji darosi palenkta žmogaus valiai ir jo kūrybos, užgaidoms. Istorinis žmonijos vyksmas yra vis didėjąs gamtos nugamtinimas ir jos palenkimas žmogui. Šiuo atžvilgiu kultūra yra pasekusi nuostabių rezultatų. Jau pasitaiko šalių — Europa beveik visa tokia yra, — kur laukinės gamtos nebėra, kur kiekvienas erdvės sklypelis, kiekvienas medis, net gyvuliai yra sukultūrinti. Kultūros tinklas žemės paviršiuje darosi vis tankesnis ir tankesnis. Šioje srityje kultūra eina nuolatinės ir nepertraukiamos pažangos keliu. Gamtos išskyrimas kiekvieną kartą darosi vis didesnis.
Skaityti daugiau...
 
LYJANČIĄ NAKTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Rūkas   

    ro atdarą langą lengvutis šniokštimas įeina

ir vaikšto aplinkui, kaip miegas, švelnus.
Už tolimo miško merginos begęstančią dainą
vėjelis, kaip žvakę vaškinę, užpūs.


Pakalnėse debesys slankioja sunkūs ir verkia,
patamsy užkliūdami medžių šakas.
Mieguistas akis nejučiom, nejučiomis užmerkiu,
ir rodos — paims kažikas ir nuneš...

Skaityti daugiau...
 
PROFESORIUS VIZGIRDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vlada Proščiūnaitė   

Pirmo veiksmo pirmas paveikslas iš to pat vardo dramos veikalo


(Šventadienio rytą tolumoje skamba bažnyčios varpai..Pro didelį laboratorijos langą matyt pavasarėjantis sodas. Pasieniais ant mažų staliukų — narveliai su triušiais. Vidury didelis, baltas rašomas stalas.)

VIZGIRDA: (dėlioja kartotekinius lapelius, retkarčiais žiūrėdamas pro mikroskopą, ar į įvairiaspalvį skystimą mažutėse kolbose.)

ALGIS: (tyliai pradaro duris ir, tėvui negirdint, ant pirštų galų priėjęs, puola ant kaklo) Tėtuk, ir aš noriu, ir aš, ir aš!

VIZGIRDA: (išsivadavęs iŠ sūnaus rankų, neatsisukdamas ir nenutraukdamas darbo) Ko gi tu nori, Algi? Palinkėti tėtei labo ryto?

ALGIS: Ne, tėtuke Aš labai atsiprašau. Žinoma, ir labą rytą, bet aš svarbiausia pro mikroskopą norėčiau...

VIZGIRDA: (staiga atsisukdamas) Pro mikroskopą.?... Tu norėtum tapti mokslininku, Algi?

Skaityti daugiau...
 
FRAGMENTAS IŠ „PADAVIMO APIE KORNETO KRISTUPO RILKE'S MEILĘ IR MIRTĮ“ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RAINER MARIA RILKE   






Telesforas Valius
R.M.Rilke's išliustracijos
(medžio raižinys)





Jojame, jojame, jojame, per dienas, per naktis, per dienas.

Jojame, jojame, jojame.

Ir dvasia visai jau pavargo, ir ilgesys — begalinis. Nebesimato kalnų, tikai retkarčiais vienišas medis. Ir bekraštės lygumos. Svetimos lūšnelės gūži ištroškusios prie užakusių šulinių. Jokio bokšto aplinkui. Ir vis tas pats reginys. Jau ir dviejų akių perdaug. Tiktai kartais nakčia atrodo kelias tarsi pažįstamas. Gali būti, kad tamsoje mes grįžtame atgal tuo pačiu keliu, kurt taip vargingai po svetima saule buvom nujoję. Gali būt. S aule čia kaitri, kaip pas mus pačiam viduvasary. Bet mes juk atsisveikinome vasarą. Moterų rūbai ilgai dar švytėjo žalumoj. Dabar be galo ilgai jojame. Turėtų būti ruduo. Bent ten, kur liūdnos moterys apie mus mąsto.

Išvertė Henrikas Nagys


 
ŽALČIŲ GERBIMAS SENOVĖS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PROF. DR. J. BALYS   

Kronikos ir seni raitai, palyginti, dažnai mini, kad senovėje prūsai, žemaičiai ir lietuviai „serpentes colere“ (gyvates garbina). Čia reikia iš anksto pastebėti, kad tos gyvatės yra ne kas kita, kaip nenuodingi ir nei žmonėms, nei gyvuliams nekenksmingi žalčiai! (lot. Tropidonotus natrix). Vienintelė Lietuvoje užtinkama tikrų gyvačių rūšis (Pelias bėrus) yra netinkama namuose .laikyti ne tik todėl, kad ji nuodinga, bet svarbiausia, kad ji ilgesni laiką nepakelia nelaisvės ir būdama sugauta veik visados nieko neėda. Tuo tarpu žaltys lengvai pripranta prie žmonių, dažnai jis pats savo noru apsigyvena ūkininko namuose ar tvarte, ypač šiltose paukštidėse, ir jeigu juo šiek tiek rūpinamasi, tai gana ilgai gyvena. Gyvulių žinovas Brehmas rašo („Iliustr. Tierleben“, 2. Aufl. Bd. 7 S. 366 t.t.), tad žaltys lengvai susidraugauja su žmonėmis, jis iš tikrųjų gėriai jam duodamą pieną ir net baltintą kavą. Pažymėtina, kad senuose laikuose žalčius ir gyvates priskirdavo-'prie keturkojų gyvių, turbūt, dėl to, kad jie žeme ropoja, tad netenka stebėtis, jei seni raštai mini lietuvių garbinamas „keturkojės gyvates“.

Skaityti daugiau...
 
GAMTOS SUKRĖTIMAI IR JŲ ĮTAKA ŽMONIŲ GYVENIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Iš istorijos žinome, kad audringi periodai sudrumsčia ramų ir taikingą žmonių gyvenimą. Seniau, kai istoriniai įvykiai buvo priskiriami karaliams, vieni jų gaudavo narsiųjų, didžiųjų, užkariautojų titulus, kiti — šventųjų, gerųjų ar tyliųjų. Senovės kronikos dažnai mini įvairius nepaprastus gamtos reiškinius, kurie lyg pranašaudavo naujas politines audras. Ypatingai šaltos žiemos ar kaitrios vasaros, miškų gaisrai, potvyniai, epidemijos ir epizootijos (gyvulių maras), badas, pagaliau paslaptingi kosminiai reiškiniai, kaip Saulės užtemimai, šviesos ratai aplink Mėnulį ir ypač uodeguotos kometos, — tai buvo artėjančių karų ar revoliucijų ženklai. Didžiausią baimę įvarydavo prietaringiems žmonėms pranašystės apie artimą pasaulio pabaigą, siejamą su paslaptingais įvykiais kosmose ar žemėje.
Skaityti daugiau...
 
Studentas iš Rudosios vaistinės PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julius Kaupas   

Didžiojoj Vilniaus gatvėj, išdidžiai vingiavusioj per pačią Kauno senamiesčio širdį, stovėjo aukšti niūrūs namai ir susimąstę žvelgė dulkėto stiklo langais į baukščius praeivius. Tačiau visų nepaprasčiausias pastatas stovėjo priešais ledų krautuvėlę. Tai buvo ruda medinė vaistinė, be galo sena, pastatyta, kaip tvirtina miesto kronikos, senovės burtininko Samanio. Jos langai žėrėjo keistais spalvotais vitražais, o duryse slypėjo išpiaustyti bauginantys veidai ir, rodės, vis piktai šypsojosi, kam nors mieste susirgus.

Tad nenuostabu, kad eidamas vėlai vakare per ištuštėjusią gatvę, kai jau ir ledų krautuvė būdavo užrakinta, visuomet nejaukiai pasijusdavai ties tuo senu namu. Jis dunksodavo tada, visas paskendęs tamsiuose nakties šešėliuose, ir tik didelis raudonas žibintas, kabojęs sienoje, paslaptingai nušviesdavo mįslingas jo duris.
Vieną vakarą skaidri šviesa, žibėjusi vaistinės languose, staiga užgeso, ir trys linksmi studentai, išėję ant drėgnu laiptelių, skubiai rakino duris. Mat tada iš dangaus krito šaltas lapkričio lietus, ir tuščia gatve tik vėjas, liūdnai dejuodamas, nešė pageltusius lapus.

Skaityti daugiau...
 
CIANO DIENORAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Galeazzo Ciano   
Viskas praeina, viskas. Visokie Džingischanai, Atilos, Hitleriai ir Mussoliniai. Kai tik pavergiamas žmogus ir pasikėsinama į jo dvasinę laisvę, atėjus laikui, griūva visokios prievartos ir diktatūros. Griūva net ir tada, kai apie griuvimą — tų žmogaus dvasios tironų paties siautėjimo ir tariamai didžiausio pasisekimo metu — niekas net pagalvoti nedrįsta. Toks neišvengiamas istorijos dėsningumas, tokia geležinė įvykių logika. Tą tiesą žinome visi. Kas dar nuostabiau, kad ją žinojo ir vienas iš Mussolinio ramsčių, jo žentas grafas Ciano, buv. ilgametis fašistinės Italijos užs. reikalų ministeris. Ne tik žinojo, bet ir pats ją savo galva apmokėjo. Dučės leidimu jis drauge su kitais fašistų vadais, lemtingą valandą stojusiais už Italiją, bet ne už Mussolinį, buvo sušaudytas neužrištomis akimis ir ne iš užpakalio, o veikiai jo pėdomis pasekė ir pats dučė. Hitlerio nė lavono niekas gerai neatpažino.
Skaityti daugiau...
 
Knyga apie didelius siekius ir smulkmenas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Molnas   


VERTINIMAI

J. Augustaitytė-Vaičiūnienė, Skeveldros. Eilėraščiai. Išleido Liudas Vismantas, 1946.

Dar viena poezijos knyga — jau Lietuvoje pasireiškusios vyresniosios mūsų kartos poetės, kurios žodis jau anuomet buvo paprastas, nuoširdus, nesiryžtas nieko naujo nei tematiniu, nei formaliniu požiūriu apreikšti. Ir šitą rinkinį būtų galima trumpai charakterizuoti: stengimasis paprastu ir širdingu žodžiu apdainuoti tremtinio lemtį, Lietuvą ir tikėjimą savos šalies prisikėlimu. Beveik visi eilėraščiai patriotinės tematikos, kartais pripinti religinių ir žmogaus buities motyvų. Nei tematikoje, nei jos apipavidalinime nieko originalaus ir negirdėto nerandame. Kitų mūsų patriotinės tematikos puoselėtojų be galo daug kartų visa tai išdainuota įprastomis, šabloninėmis priemonėmis; mes randame ir čia visus įprastinius dabartinės gausios patriotinės poezijos atributus: Nemuną, Padubysį, visą eilę žinomųjų vietovardžių, ta pat proga naudotinus simbolius (Vytį, Gedimino kalną, balandį su taikos šakele snape, Geležinį Vilką ir t.t.) ir visą Lietuvos augmeniją, pradedant ąžuolu ir beržu ir baigiant rūta ir ramunėle. Iš esmės nenorime ir negalime neigti nei mums brangių vardų nei simbolių, bet norėtųsi abejoti, ar visas šitas nuolatinis ligi nepakėlimo jų per-statinėjimas ir kartojimas įvairiuose linksniuose beveik kiekviename eilėraštyje jų taip nenudėvės, kad ir kasdieniam gyvenime niekas nebeįstengs jų be skaudaus kartumo ištarti. Tokiu būdu bus pasiektas visai priešingas rezultatas. Geriau rečiau minėti visus tokius žodžius, kurie ir be ilgų graudenimų daug pasako, jeigu neįstengiame rasti naujo ir gaivaus interpretavimo. Apie tai buvo mūsų kritikos jau ne kartą užsiminta. Tačiau patriotinės poezijos srovė liejasi vis taip pat gausiai (deja, tačiau nė kiek negilėja).

Skaityti daugiau...
 
Pirmo stovyklinio romano proga PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. K...as   
Medardas Bavarskas, Pilkieji namai — romanas. Schweinfurt 1947.

Iš šalies žiūrint, stovyklinis tremtinių gyvenimas nesiskiria nuo šiaip visų kitų žmonių gyvenimo. O kai, kam jis atrodo net geresnis, malonesnis, nes tremtiniai juk geriau pavalgo, mažiau dirba, turi net ir pramogų. Žodžiu, panem et cercenses užtenka. Taip bent iki šiol buvo. O vis dėlto tik vieni benamiai tremtiniai jaučia ir žino, ko vertas toks gyvenimas. Gyvenimas be pagrindo po kojomis, be aiškaus rytojaus, kada griebiamasi kokio naudingo darbo ar tik įsivaizduojama, kad naudingo, kad nenumirtų iš nuobodumo. Toks gyvenimas žmones niveliuoja, demoralizuoja ir smugdo. Kad gyvenimas būtų pakenčiamas, reikia turėti galimybę kurti. Bet gyvendamas stovykloj, žmogus nei planuoti ateičiai, nei reikšmingesnių vertybių sukurti negali. Išmestas iš normalaus gyvenimo vėžių, jis gyvena laukdamas. Bet kadangi neaišku, ar sulauks to, ko laukia, tai ir pats gyvenimas atrodo beprasmiškas.

Tokį žmogų žlugdantį stovyklos gyvenimą Medardas Bavarskas ir norėjo matyt pavaizduoti. Ir užsimota tai padaryti plačiau, giliau — ištisu romanu. Tema, sakytume, visai aktuali, ir medžiagos psichologiniui romanui turėtų netrūkti. Kaip tad konkrečiai tas stovyklinis gyvenimas, Bavarsko atvaizduotas, atrodo?

Skaityti daugiau...
 
Alės Rūtos – Nakaitės debiutas PDF Spausdinti El. paštas

Alė Rūta-Nakaitė, Be tavęs. Poezija. Leidėjas Antanas Urbonas. Iliustravo A. Veščiūnas. Spausdinta Ludwigsburge. Kaina 6 RM.

Moterims yra įprasta rinkti mažyčius suvenyrus iš patetiškiausių gyvenimo momentų ir įvairiaspalves gėleles, primenančias drugeliškos jų meilės nuotykius. Jos kaip vaikai dažnai dėlioja jas, varto ir paskui užmiršta arba net išmeta gatvėn, jeigu jų gyvenimas susiriša su kitais žmonėmis.

Alės Nakaitės poezijos rinkinio „Be Tavęs“ eilėraščiai mums savotiškai primena anas nuvytusias gėleles, rūpestingai surinktas ir išsaugotas jaunos moters albume. Tai,, gal būt, ir reikšmingas dalykas mažame moters pasaulėlyje, bet išnešus į viešumą — pasirodo tragikomiškai sentimentalu ir beprasmiška.

Skaityti daugiau...
 
Lietuvių-hetitų kalbų giminystė ir priostorė PDF Spausdinti El. paštas

Nauji žingsniai indoeuropiečių (arijų) protėvystės klausimui spręsti

Tokia antrašte prancūzų kalba („P rentė des langues hit Romatite et lituanienne et la Prehistoire“, 228 psl., išl. Librairie de l'Uuniversitė, Geneve) P. J. Gabrys 1944m. atspausdino knygą, kurios pirmoji laida jau išsibaigusi, o lietuviškajai tremtinių visuomenei jos beveik neteko pamatyti. Romaniškosios Vakarų Europos mokslininkų tarpe ji sukėlusi susidomėjimą. Prieš vertinant, trumpai peržvelkime šios knygos turinį su kai kuriais komentarais.

Mūsų protėvių indoeuropiečių (Knygos pradžioje autorius siūlo vartoti vietoj pavadinimų „indoeuropiečiai“ ar „indogermanai“, kurie yra sudaryti geografiniu principu, terminą „arijai“, kuris lig šiol kalbininkų buvo vartotas indų — iranėnų kalboms vadinti. Pavadinimas „arijai“ esąs tinkamesnis dėl to, kad žodžio šaknis ar — (liet. pvz. ar—ti, ar—tojas) pažįstama daugeliui indoeuropiečių kalbų (lietuvių, graikų, lotynų, airių), jis kartu charakterizuojąs žemdirbių, darbininkų tautas. Kur gyveno indoeuropiečiai, esą randama daug vietovardžių su šaknimi ar —.) kilmės ir protėvynės klausimas vis dar lig šiol gyvena hipotezių stadiją, vis dar mokslininkų tarpe nesutariama dėl protėvynės vietos. Vieniems ji yra Pietų Rusijos stepės, kitiems — Š. Vokietija — Danija — Pietų Skandinavija, tretiems — Vidurio Europa, Dunojaus sritis, tik jau nebekalbama, kad indoeuropiečiai būtų atkeliavę iš rytų, iš Azijos. Indoeuropiečių protėvynės vis dar tebeieško kalbininkai, proistorikai, antropologai, religijų istorikai. Įvairūs tyrinėjimai rodo, kur jos nereikia ieškoti. Dabar jau yra išryškėję, kad viena mokslo šaka pvz. vieni tik kalbininkai ar vieni proistorikai protėvynės klausimo išspręsti negali. Autorius savo knygoje šiam klausimui išaiškinti duoda naują aspektą, ypač pasiremdamas lietuvių, ir hetitų kalbų duomenimis, o taip pat ir proistorikų ir antropologų tyrinėjimų rezultatais.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas

* Prancūzai turi jau išleidę keturis mūsų poeto Milašiaus raštų tomus. Išeis dar kiti šeši. Ketvirtuoju tomu išleistos jo „Senosios Lietuvos pasakos ir padavimai“. Veikalai spausdinami Šveicarijoje.

* „Naujienos“ praneša, kad rašytojas Kazys Boruta, poetas Kazys Jakubėnas ir poetė H. Lukauskaitė, ilgai tardyti kalėjime, galiausiai išsiųsti į Sibirą.

* Šiemet rusų kalba lietuvių literatūros dešimtadienio proga išleidžiama visa eilė lietuvių kūrinių: Žemaitės, Maironio(jo lietuviai nebuvo numatę įtraukti, bet įtraukė patys rusai), Sal. Neries eilėraščiai „Lakštingala negali nečiulbėti“ (jos kūrybos išsamų leidinį išleido valstyb. grožinės literatūros leidykla Kaune), A. Venclovos kūryba ir Cvirkos apysakos.

Skaityti daugiau...
 
MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Muzika ir teatras

* Lietuvių baletas, prieš karą užsirekomendavęs ne tik savo krašte, bet ir užsienyje, rūpinas savo pajėgas, esančias tremty, suburti krūvon. Per dvidešimt metų iš pirmųjų Lietuvos Valstybinio Baleto pionierių išaugo iki 60 baleto artistų. Pirmasis pastatymas įvyko 19 2 5 m. gruodžio 4 d. su „Coppelia“. Tarp tremtinių yra ir keletas pirmojo pastatymo dalyvių, būtent: N. Kaliskienė, O. Zateplinskaitė, Eug. Zalinkvičaitė, J. A mbrazas, E. Bandzevičius, A. Butkus, B. Čunovas ir J. Vasiliauskas. Iš antrosios kartos yra: V. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, Z. S m o l s k y t ė, S t. Mozeijauskas ir S. Velbašis. Iš trečiosios ir pačios jauniausios kartos irgi turime apie 16 Neseniai su gastrolėmis gražiai užsirekomendavo L i e p i n o trupė iš Kasselio. Lietuviams baletininkams susiburti Anglų zonoj daug padėjo Liet. Valstyb. Baleto artistas J. Vasiliauskas. Dabar jie susitelkę Blornberge. Ten veikia ir S. Velbasio vedama baleto studija. Anglų zonos baletininkai neseniai lankėsi ir koncertavo Amerikiečių zonoje. Programą atliko T. Babuškinaitė, V. (Adomavičiūtė, E. Ciurlytė ir S. Velbasis, taip pat Vals. Operos solistė A. Kalvaitytė. Jiems akomponavo J. Kukštas, Šiaulių Muzikos Mokyklos auklėtinis. Keliama mintis operos ir dramos pavyzdžiu taip pat suorganizuoti „ir suburti į vieną žymesnį centrą ir baleto pajėgas. Latviai su savo rinktinėmis pajėgomis sėkmingai pasirodo net žymiausiuose vokiečių teatruose, pvz., kad ir tokiam Prinz Regenten teatre Miunchene.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas
* Liepos mėnesį Darmstadte įvyks tarptautinis inžinierių kongresas. Jame skaitys paskaitą ir lietuvis prof. St. Kolupaila. Kongresas šaukiamas taikai išlaikyti šūkiu.

* Bostone yra įsteigtas Lietuvos dokumentacijai saugoti archyvas, kuris rinks ir saugos lietuvių mokslines ir kultūrines vertybes, taip pat istorinę medžiagą. Daug svarbios medžiagos yra surinkta ir Šveicarijoje.

* LTB Vyf. Komitetas tariasi su Aukštųjų Mokyklų Mokomojo Personalo Sąjunga, kad jos nariai sistemingai lankytų su paskaitomis įvairias stovyklas. Išlaidas apmokės LTB Vyr. Komitetas.

Skaityti daugiau...
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Didelis įnašas tarptautiniam studentų bendradarbiavimui

Š. m. gegužės 16 d. Miuncheno Rotušėje susirinko užsieniečių kat. studentų organizacijų atstovai iškilmingan posėdin, kuris vainikavo kelių mėnesių sunkų darbą, sukūrusį užs. kat. federaciją UNITAS. Nueitas kelias buvo sunkus ir reikalaująs daug pastangų ir darbo. Impulsą davė Pax Romaną viceprezidentas amerikietis prof. Kirschner, ir šveicarietis Dr. Rudi Salai Bendradarbiavimo idėja tačiau buvo jau sena. Lietuvių ir latvių studentai katalikai buvo ryšius užmezgę ir anksčiau.

Aktyviai dalyvaujant kun. Pikturnai ir kun. Bagdanavičiui, coli. V. Poimanskis ir latvis Vl. P o č s praskynė pačius sunkiuosius kelius. Greitai prisidėjo lenkų, ukrainiečių ir vengrų studentai katalikai. Viktoras Poimanskis paruošė statuto projektą, kuris su pataisomis buvo priimtas.

Federacijos tikslas — tarptautinio bendradarbiavimo išvystymas, katalikiškos dvasios kultivavimas, gilinant studentuose katalikiškumo — visuotinumo supratimą ir stengiantis krikščioniškuosius idealus įgyvendinti tiek privačiame tiek viešajame gyvenime.

Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas

Mirties slėnyje sudeginti 2.480 lietuvių


Netoli Veideno yra buv. Flossenburgo konc. stovykla, kur vad. Mirties slėnyje buvo sudeginta 2.480 lietuvių.
Iš viso ten yra žuvusios 73.696 aukos: rusų 26.430, lenkų 17.546, vokiečių 5964, prancūzų 4771, čekų 3784, žydų 3132, italų 3413, lietuvių 2480 etc., iš viso 18 tautybių žmonių. Lietuvių aukas sau norėjo pasisavinti sovietai, paskiau juos norėjo kai kas apskelbti Baltų piliečiais. Dabar jų sąrašai yra Dachau ir bus paskelbti, kai bus baigtos bylos.

Žuvusiems lietuviams tautinio paminklo projektą paruošė dipl. arch. A. Tylius. Tai bus keturkampis pliko granito blokas, kurio viršūnėje, primeną vilniškius bus trys kryžiai, o apčioj didelėmis raidėmis įrašas:

„Tėvynės garbę gindami, Įrašėm savo mirtimi Žmonijai laisvės testamentą.“

Skaityti daugiau...
 
Kiti apie mus PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos rašytojas William Mc Dermott, atsiliepdamas amerikiečių spaudoj apie Pabaltijo valstybes, pažymi, kad jos prieš karą gyveno žymiai geriau, negu kaimyninė Rusija. „Mažoji Lietuva pati pirmoji valstybė pasaulyje pasipriešino Hitleriui, ekonomišku atžvilgiu pakeldama gana didelių nuostolių, šis stiprus ir drąsus patriotizmas Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse dar ir dabar tebeegzistuoja.“

Šveicarų kat. dienraštis „D i e  T a t“, rašydamas apie klaikią padėtį Pabaltijo kraštuose, plačiai užsimena apie ten vykstančią rezistenciją, pažymi, kad, pvz., tokie „miško broliai“ Estijoje, vadovaujami adm. Pitkos. ,,Jų daugelį sudaro Livonijos ir karingų Lietuvos kunigaikščių, gyvenusių prieš 500 metų ainiai — yra užėmę plačias miškingas zonas ir miškus pavertę tikrais „širšių lizdais“. Taip pat kai kurie vokiečių belaisviai, grįžtą iš Lietuvos pasakoja, apie drąsius partizanus. Jie niekad nepasiduoda gyvi — paskutinę granatą visuomet pasilieka sau ir su ja susisprogdina. Amerikos užs. korespondentų dekano K. H. Wiegando įsitikinimu, rezistencijos vadai yra nusprendę kad Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo išbrauktos iš žemėlapio ir dingo Jaltoje, vėl kaip dvasios pasirodys kurioj nors būsimoje taikos konferencijoj.
Skaityti daugiau...
 
KŪRYBOS PASAULY PDF Spausdinti El. paštas
Religinis gyvenimas

* Prancūzų kard. S a h a r d' a s , tardamas prancūzų akademikams NotreDame katedroje žodį, jame plačiau sustojo prie mokslininkų minties laisvės ir jos suderinimo su krikščionių klusnumu, pažymėdamas, jog Bažnyčia gavo iš Kristaus neribotą laisve skelbti tikėjimą ir spręsti doros reikaluose. To krikščionys niekad neprivalo užmiršti. Tačiau visi žinome iš dabartinio gyvenimo ir praeities, kaip pažymėjo kardinolas, kad Bažnyčia šita savo teise naudojasi saikingai ir išmintingai. Ji visuomet prisiderina prie visų krikščionių. Tuo būdų pasitvirtina šv. Povilo žodžiai: Omnią vestra sunt! Viskas jums priklauso! Tad kas gali suvaržyti jūsų iniciatyvą, kaip Mistinio Kristaus Kūno narių?
Skaityti daugiau...
 
Taktika kovoje su blogybėmis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mc.   


RELIGINIS GYVENIMAS


Kartas nuo karto kova su blogybėmis sukelia visuomenėje nerimo ir net triukšmo. Reikalinga tad turėti čia kurių nors gairių. Jų kaip tik ir duoda Tasai, Kuris atėjo į pasaulį pergalėti blogį. Kristaus pavyzdys šiuo atžvilgiu yra labai būdingas.

1. „Nesipriešinti blogam“


Įžengęs į kalną ir apsuptas minių, Kristus savo pamoksle ištarė žodžius, kurie visais amžiais neduoda ramybės jautresnėms žmonių širdims: „non r e s i s t e r   e   m a l o“ — „nesipriešinti blogam“. Ta buvo priešginybė seniesiems Izraelio papročiams. „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: akis už aki ir dantis už dantį. Aš gi jums sakau: nesipriešinti blogam...“ (Mat. 5, 38—39). Tolstojus iš šitų žodžių sukūrė ištisą mokslą. Pasak jo blogybes reikia iškęsti, ne su jomis tiesioginiu būdu kovoti ir jas smerkti. Blogį naikina tik jo prisiėmimas ir iškentimas. Argi ir Kristus taip nedarė? Argi Jis priešinosi, kai rabinai pasiuntė tarnus į Alyvų sodą Jam sugauti? Priešingai, papeikė Petrą, kam šis panaudojo kardą. Argi Kristus nepergalėjo blogio tuo, kad ant kryžiaus jį iškentė ligi galo? Argi ne Jis galop pasakė, kad reikia leisti raugėms augti su kviečiais ligi pjūties? Per didelis apaštalų uolumas atrinkti piktuosius nuo gerųjų kaip tik buvo Kristaus nepriimtas. Pats tad mūsų Gelbėtojas parodė, kaip reikia su blogybėmis elgtis. Nesipriešinti blogam, leisti raugėms ramiai augti sykiu su kviečiais – štai principai, kurie apsprendžia visuomeninio veikimo taktiką.

Skaityti daugiau...
 
Bendruoju keliu PDF Spausdinti El. paštas
Bendras vargas žmones labiau suartina negu geros dienos. Po vyravusio individualizmo ir nihilizmo laikotarpio žmogus pradeda savo egzistencijos mąstymus. Pradeda suprasti, jog esu susijęs su savo artimu. Tad ar aš tikiu, ar netikiu, visa tai liečia mano artimą, mano bendruomenę, kurios aš esu narys. Šiandien pasaulyje yra daug bendrų problemų, daug bendrų rūpesčių, kuriuos tik bendromis jėgomis galima pakelti. Tad ieškome bendros kalbos, susitarimo, bendradarbiavimo ir talkos.

Visa tai šiandien bandoma siekti politinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo srityse. Bažnyčios jau seniau pradėjo siekti susitarti bendro darbo klausimais. Bet dar nedaug kam iš mūsiškių bus žinoma, kas nuveikta ekumeninio darbo baruose. Jau bus arti 30 metų, kai krikščionių Bažnyčios pradėjo artimiau bendradarbiauti. Pradžia reikia skaityti 1914 rugpjūčio pirmąsias dienas, kai, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Konstancoje buvo įkurta Pasaulinė Sąjunga draugiškumui tarp Bažnyčių stiprinti. Pasibaigus karui, tuoj imtasi pradėtąjį darbą plėsti toliau. Ypač to darbo ėmėsi ir ji gerokai pastūmėjo švedų arkiv. Soederblomas. Jo iniciatyva 1925 m. Stokholme sušaukta Pasaulinė Konferencija praktiškajam krikščioniškumui vykdyti. Svarstyta, kaip Bažnyčios sutartinu darbu šalintų karo ir jo pasekmių sukeltus dvasinius, ūkinius ir dorinius sunkumus. Lietuvos Ev, Liuterionių Bažnyčiai tuomet atstovavo senj. prof. Dr. Gaigalaitis. Tarp kitų vėliavų plevėsavo ir mūsų trispalvė. Stokholmo konferencija padėjo pagrindus didžiajam Bažnyčių, bendradarbiavimui pasaulyje. Jau 1927 m. Lozanoje susirinko Pasaulinė Konferencija bendrųjų tikėjimo ir Bažnyčių santvarkos klausimų spręsti. Pradėta aiškintis, kuriais klausimais Bažnyčios sutaria, o kuriais dar negali prieiti vieningo sprendimo. Nuspręsta dogmų klausimus palikti kol kas nuošaliai, o spręsti praktinio darbo reikalus. Romos Katalikų Bažnyčia siuntė savo stebėtojus, o paskutinį dešimtmetį ir savo atstovus į įvairias studijų komisijas.
Skaityti daugiau...
 
Reiliginis gyvenimas PDF Spausdinti El. paštas
* Londone sudaryta speciali komisija, pasistačiusi sau uždaviniu derinti visų krikščionių bažnyčių Europoje, D. Britanijoje ir JAV veikimą. Komisija pagal tarpt. konferencijos nuostatus dabar sudaro planą, kaip krikščioniškąją akciją išplėsti tarp tautų ir UNESCO rėmuose.

* 13-tasis prancūzų eucharistinis kongresas numatomas sušaukti 1947 m. Nantes mieste. Tuo būdu eucharistiniai kongresai, pradėti 1908 Faverney mieste ir baigti 1939 m.
Alžyre, vėl tęsiami toliau.

Skaityti daugiau...
 
Paul Claudel, Jules Romains ir Marcel Pagnol Prancūzų Akademijoje PDF Spausdinti El. paštas
LITERATŪRA

Tuojau po išlaisvinimo Prancūzų Akademija, nuo pat kardinolo Richelieu laikų spietusi aplink save gražiausius prancūziškosios civilizacijos žiedus ir visą laiką buvusi konservatyvios dvasios saugotoja bei puoselėtoja, išgyveno sunkų laikotarpį. Akademikai, bendradarbiavę su vokiečiais, nežiūrint nuopelnų ir žilo plauko, buvo pašalinti. Dar keleto jos narių padėtis buvo neaiški. Daug kas pranašavo artimą jos galą, nes ir ramiais laikais ji turėdavo daug priešų, puolančių ją dėl perdėto konservatyvizmo.

Tačiau savo laiku sukrusta ją gelbėti, ir nauji išrinkimai įliejo daug gyvybės ir kraujo. Henri Motidor , užėmęs mirusiojo Pa u 1 Valėry vietą, Emile H e n r i o t, Robert d'H a r c o u r t, viduramžių, filosofijos specialistas M a u r i c e G a r c o n, antrasis brolis T h a r a u d, Genevoix, Paul Cl audei, Julės Romains, Marcei Pagnol — visi naujai išrinktieji nariai.

Reformų ir naujų rinkimų metu ne viskas ėjo sklandžiai. Dėl nesutarimų šia prasme Georgės Duhamel, garsusis romano upės „La Chronique des Pasquier“ autorius turėjo pasitraukti iš nuolatinio jos sekretoriaus pareigų. Tai nėra eilinis reiškinys, nes sekretorius renkamas iki gyvos galvos.
Skaityti daugiau...
 
Literatūros premijos Jungtinėse Amerikos Valstybėse PDF Spausdinti El. paštas
Daug kas galvoja, kad V. Europoje vyrauja šūkis menas menui, o Amerikoje menas yra pajungtas bizniui. Tačiau, kaip daugelis akylesnių stebėtojų yra konstatavę, yra ne visai taip, Amerikoj tikrajam menui atmosfera darosi vis palankesnė, nors ten jis gal daugiau nei kur kitur stengiamasi susieti su praktiniais gyvenimo reikalavimais. Tatai iš dalies parodo ir literatūros premijų skyrimas.

Amerikoje literatūros premijas galima suskirstyti į 2 rūšis: į tokias, kurių vertė ar parama išimtinai moralinė ir kur tenkinamasi tiktai už geriausius literatūros veikalus vienų medalių įteikimu, pvz., kaip kad Goethės medalio Vokietijoje, ir 2) kur už geriausius veikalus, atitinkančius nustatytas davėjų, daugiausia įvairių leidyklų, sąlygas, skiriamos taip pat stambios pinigų sumos, įgalinančios premijas gavusius rašytojus tvarkytis savarankiškai ir ateityje atsidėti vienam tik literatūros darbui. Reikia pažymėti jog JAV kandidatų premijoms gauti yra, palyginti, daugiau negu Europoje ir ten jų paskyrimu daugiau domimasi, nors, iš kitos pusės, amerikiečiai daugiau taip pat domisi standartinėmis premijuotomis knygomis ir savo skonį daugiau rikiuoja pagal premijomis apdovanotų autorių kūrybą, neatsižvelgdami į tai, kad kartais meniniu atžvilgiu vertingesni veikalai gali dėl vienos ar kitos priežasties premijos ir negauti.

Skaityti daugiau...
 
Charles Despiau PDF Spausdinti El. paštas
MENAS

Aristide Maillol mirtis vokiečių okupacijos metais smarkiai sukrėtė plastinio meno rūmą. Buvo rimtai susirūpinta, nes nesimatė naujų jėgų, kurios galėtų užimti šio skulptūros milžino vietą. Neseniai miręs Charles Despiau šią tuštumą dar labiau padidino, nes jis buvo paskutinis mohikanas didžiųjų prancūzų skulptorių eilėje. Jis lyg ir užbaigia tą epochą, kurios pradininkas buvo Auguste Rodin, ir kurios fone stovi Bourdelle ir Aristide Maillol.

Despiau gyvenimo paskutiniai metai buvo sudrumsti (kaip ir daugelio kitų menininkų) karo pasekmėje atsiradusių prieštaravimų ir kolizijų. Dėl to jis ir buvo priverstas nuošaliai laikytis ir nedalyvavo prancūzų meno gyvenime. Tačiau jam mirus, mažai kas iš prancūzų prisimena jo nukrypimus ir tekalba apie jo meninius laimėj mus.
Jis su Maillol abiejų karų įrėmintame laikotarpy buvo tobuliausi prancūzų skulptūros reprezentantai.

Tuo tarpu kai Maillol norėjo vaizduoti žmogaus kūno fizinį grožį, ramų ir skaidrų, beveik nesirūpindamas veido išraiška, Despiau, atvirkščiai, esminis dalykas yra žmogaus veidas ir visa tai, kas jame yra mistiško, visa tai, ką jis išreiškia ir ko nenori išreikšti. Pilnutinai atsispindi jo kūrinių veiduose tragiška vidujinio žmogaus gyvenimo įtampa. Vieno tik žmogaus veido jam pakanka, kad būtų išreikšta subtiliausi žmogaus išgyvenimai bei jo vidinė konstrukcija. Siekdamas šia prasme didesnio miškingumo Despiau nesinaudoja realistinėmis priemonėmis, vulgariu primityvizmu, kuris pabrėžtų charakterį, bet visur siekia išvidinio, dvasinio tikrumo ir gyvybės.
Skaityti daugiau...
 
Muzika ir filma PDF Spausdinti El. paštas
* Roberto Schumanno koncervatorija Dūsseldorfe įsivedė kat. bažnytinės muzikos skyrių, kuriam vadovauti pakviestas Dr. J. Neyses.

* Amsterdame su dideliu pasisekimu pastatyta Franko Martino kamerinė oratorija „Le vin herbe“. Kelių vokiečių dirigentų iniciatyva šis žymaus šveicarų kompozitoriaus veikalas net ir nacių laikais buvo pastatytas Vokietijoje.“

* H. Hangas Moliere'o komediją „Įsivaizduotas ligonis“ perdirbo į operą, kuri buvo pastatyta Zūricho miesto teatre.

* Londone steigiamas naujas vad. Karaliaus filharmonkų orkestras. Tačiau jo dirigentas, garsusis seras Thomas Beechamas, jokiu būdu nesutinka į jį priimti moteris. Kodėl? O todėl, kad taip sunku moteris koriguoti. Jei „dama nėra graži, tai šalia jos nenori grježti joks muzikas, o jei ji graži, tai tuo atveju jie negali šalia jos griežti. („Telegraf“, Berlynas.)
Skaityti daugiau...
 
Elektronų mikroskopas — naujausias išradimas PDF Spausdinti El. paštas
MOKLSLAS

New Jorke leidžiamas amerikiečių žurnalas „The American Mercury“ išsamiai aprašo apie paskutinį mokslo technikos žodį, vad. elektronų mikroskopą, kuris, palyginti su įprastuoju kasdieninėj praktikoj vartojamu mikroskopu, yra padaręs tokią pat pažangą, kaip tas palygintas su normalia akimi. Kai paprastai mikroskopai padidina objektą iki 1.000 kartų, o su ultravioletinių spindulių pagalba iki 2.000, tai elektronų mikroskopas net ligi 200.000, tuo būdu įgalindamas paprastą bacilą, matomą pro mikroskopą kaip segtuko galvutę, įžiūrėti su visais sudedamaisiais elementais, būtent — kad ji turi tam tikrą išorinę dangą ir labai komplikuotą vidaus struktūrą. Dabar stengiamasi jį tiek patobulinti, kad jis leistų „įžvelgti ir gilyn, tam tikslui panaudojant galvanizacijos būdu kai kurių metalų (pvz., gryno aukso arba chromos) garus.

Pirmoj eilėj šį .naujausią išradimą stengiamasi pritaikyti žmonių sveikatos reikalams. Ligi šiol vieną iš didžiausių paslapčių sudarė ligos sukėlėjas vad. virus, ypač dramatiškų scenų mėgstąs sukelti sergant poliomelitu. Nepaisant visų paskutinių laimėjimų, mokslui vis dėlto dar nėra pavykę neginčijamai aiškiai konstatuoti, kaip poliomyeličio virus perduodamas, kaip jis įsiskverbia į žmogaus kūną ir kokių konkrečiai reikia imtis žygių jo plitimui sulaikyti ir imunitetui sukelti. Tokias ligas, kaip gripas, vėjaraupiai geltonasis drugys, gydytojai jau yra pažaboję.
Skaityti daugiau...
 
Įsteigtas išradėjams remti bankas PDF Spausdinti El. paštas
Jūs nustebsite išgirdę, kad apie 90% visų naudingųjų išradimų autorių, kurių Išradimais pasinaudodami biznieriai susikrovė milijonus, savo medžiaginį gyvenimą maža ką tėra pagerinę. Pasirodo, kad išradimams vieno edisoniško proto ir talento neužtenka; reikia taip pat lėšų, kapitalo. Jo stoka yra suėdusi visą eilę nepasirodžiusių geriausių išradimų.

Išradėjams paremti, kaip praneša šveicarų leidžiama Ciuriche „Die Weltwoche“, kad jų nenupirktų biznieriai ir, už juos sumokėję stambius pinigus, neįkištų į savo stalčius pelėti, kadangi jie, paleisti į apyvartą, galėtų sužlugdyti jų įmones, įsteigta Čikagoje naudingiems išradimams remti draugija su trim milijonais dolerių kapitalo. Su savo filialėmis jos kapitalas siekia daugiau kaip 24.000.000 dolerių.
Skaityti daugiau...
 
Naujienos PDF Spausdinti El. paštas
* Prancūzai neteko pasižymėjusio mokslo vyro, jų Mokslų Akademijos nario P. L e n g e v i n o. Jis buvo Paryžiaus darbininko sūnus, ir išgarsėjo savo fizikos ir matematikos darbais, ypač reliatyvizmo ir kvantų teorijoje ir elektromagnetizmo srityje. Taip pat prisidėjo prie Curie mokslinių tyrinėjimų. Ypač daug padėjo bėgliams nuo nacių režimo ir politiškai persekiojamiems. Jis ir pats buvo 1940 m. suimtas ir įkištas į kalėjimą, iš kurio galiausiai buvo. Gestapo paleistas tik savo garsiojo mokinio Joliot-Curie energingų protestų dėka. Jo giminaitį, žymų fiziką Solomoną Gestapo sušaudė, o dukterį naciai įkišo į kone. stovyklą.

* Paryžiuje posėdžiavęs tarp tautinis juristų kongresas, kuriame dalyvavo 120 atstovų 24 tautų, nusprendė įsteigti tarptautinę juristų demokratų sąjungą. Ji veiks drauge su UNESCO. Centras bus Paryžiuj.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai